Author Archives: artnews.lt

Nacionalinės dailės galerijos vasaros parodose – modernios abstrakcijos ir miesto peizažas

Formuojant peizaza

Birželio 30 d., penktadienį, 11 val. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytos dvi NDG vasaros sezono parodos „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967–1977“ ir „Formuojant peizažą“. Joje dalyvaus parodų kuratoriai Kazys Varnelis (jaunesn.), parodos „Formuojant peizažą“ kuratorė ir architektė Ona Lozuraitytė bei kitas parodos architektas Petras Išora ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Parodų atidarymas – 18 val.

 Paroda „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967–1977“ rengiama, minint iškilaus išeivijoje ir Lietuvoje kūrusio menininko ir kolekcininko – Kazio Varnelio (1917–2010) – gimimo šimtmetį. Ją Nacionalinė dailės galerija organizavo kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Kazio Varnelio namais-muziejumi. Projekto kuratorius – dailininko sūnus Kazys Varnelis (jaunesn.).

Ekspozicija pristato itin reikšmingą jo kūrybos dešimtmetį, kurio metu susiformavo savitas šio dailininko tapybos braižas. Peržengęs keturiasdešimtmetį ir jau pagarsėjęs kaip bažnyčių interjerų dekoratorius, K. Varnelis iš naujo atrado save kaip dailininką, visų pirma – tapytoją. Jis greitai sulaukė pripažinimo Čikagoje, kur buvo apdovanotas prestižiniais Čikagos meno instituto apdovanojimais, o 1970 m. surengė personalinę parodą novatoriškame Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje ir netrukus kitą – 1974 m. Milvokio meno centre. Šį dešimtmetį dailininkas daugiausia tapė, tyrinėdamas šviesos ir šešėlio sąveiką monochrominėse drobėse, griežtai suskaidytose į geometrines, tačiau šešėliavimu praturtintas formas. K. Varnelis kūrė moderniai erdvei, vadinamai „baltuoju kubu“, kurią suvokė kaip tinkamiausią savo kūriniams. Šiais didelio formato abstrakčiais kūriniais jis siekė praturtinti modernistines erdves ir kartu jas gerbė. Nacionalinėje dailės galerijoje pirmą kartą po 1974 m. Milvokio meno centre vykusios personalinės parodos K. Varnelio kūriniai eksponuojami tokioje aplinkoje, kuriai jie buvo tikslingai sukurti.

Parodos atidarymo išvakarėse, birželio 29 d. 17.30 val., NDG auditorijoje JAV meno ir architektūros istorijos profesorius Johnas V. Maciuika skaitys paskaitą, kurioje aptars K. Varnelio kūrybą Bauhauso modernizmo ir jo atstovaujamos meninės kultūros kontekste. Liepos 1 d. 15 val. NDG auditorijoje parodą pristatys jos kuratorius Kazys Varnelis (jaunesn.).

Parodoje „Formuojant peizažą“ pristatomos Vilniaus kraštovaizdžio kūrėjų – gamtos mokslų atstovų, architektų, urbanistų, kraštovaizdžio architektų, sodininkų – pastangos ir ambicijos formuoti erdvinę miesto sąrangą kintančių estetinių, politinių ir profesinių aplinkybių kontekste.

Suarchyvuotą kraštovaizdį primenanti parodos architektūra sukurta, atsižvelgiant į erdvinį miesto patyrimą. Ekspozicijoje pristatomi centrinių ir periferinių miesto erdvių – Pilių teritorijos, Katedros aikštės, Bernardinų sodo, Tauro kalno, Lukiškių aikštės, Vingio parko ir kt. – kraštovaizdžio pavyzdžiai.

Parodoje rodoma daugiau nei 300 eksponatų (eskizai, planai, metodinė medžiaga, projektai, grafikos ir tapybos kūriniai, fotografijos), apžvelgiamas periodas nuo seniausių laikų iki sovietmečio pabaigos. Jie surinkti iš įvairių muziejų rinkinių, mokslo institutų, bibliotekų, valstybinių ir asmeninių archyvų. Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas Prancūzijoje saugomas Edouardo ir René-Edouardo André sukurtas Lentvario dvaro parko parterio planas. Ši artefaktų išklotinė sutelkia tiesiogiai Vilniaus peizažą formavusių ir netiesiogiai jam įtaką dariusių skirtingų praktikų visumos vaizdą. Parodos kuratorė – architektė Ona Lozuraitytė.

Parodos veiks iki rugpjūčio 20 d.

Projektus iš dalies finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, JAV ambasada, Narutis, Exterus, Imparat, BTA draudimas,. Informaciniai rėmėjai: lrytas.lt, Centras. 

 Iliustracijoje: Antano Tauro straipsnio „Landšafto architektai“ iliustracija, Mūsų gamta, 1972, nr. 5, p. 2

 

Antanui Sutkui įteikta Dr. Erich Salomon premija

Der litauische Photograph Antanas Sutkus erhält den Dr.-Erich-Salomon-Preis der Deutschen Gesellschaft für Photographie 2017
Der litauische Photograph Antanas Sutkus erhält den Dr.-Erich-Salomon-Preis der Deutschen Gesellschaft für Photographie 2017

 

Berlyne birželio 23 dieną Antanui Sutkui buvo įteiktas garbingas Vokietijos fotografijos asociacijos Dr. Erich Salomon apdovanojimas. Šis įvertinimas yra suteikiamas kiekvienais metais ir yra laikomas vienu iškiliausiu Vokietijos fotografijos asociacijos prizų. Kartu su apdovanojimo sertifikatu lietuvių fotografui buvo įteiktas ir „Leica M“ fotoaparatas su išgraviruotu Antano Sutkaus vardu. Pranešimą (Laudatio) apie menininko kūrybą sausakimšoje „Berlinische Galerie“ salėje skaitė Dr. Arūnas Gelūnas.

Antanas Sutkus itin vertina šį garbingą Vokietijos fotografijos asociacijos apdovanojimą: „Dr. Erich Salomon premija sukėlė pačias geriausias emocijas, džiaugiuosi, kad galėjau susitikti su kolegomis, kurių nemačiau dešimtmečius. Iš įvairių Vokietijos kraštų atvykę lietuviai nustebino vieningu džiaugsmu tautiečio sėkme. Esu dėkingas Vokietijos fotografų asociacijai (DGPh) už nepaprastą šilumą, puikią organizaciją. Be dr. Arūno Gelūno gilaus ir išsamaus pristatymo, renginys būtų netekęs individualumo ir betarpiškumo. Dėkingas. Labai džiaugiuosi, kad užmezgėme ryšį su “foto.tv” ir dr. Marc Ludwig, filmavusiu interviu su manim. Artimiausiu metu „foto.tv“ kartu su fotografe Jurga Graf planuoja kurti seriją, kurioje bus filmuojami interviu su Lietuvos fotografijos grandais – Vaclovu Strauku, Aleksandru Macijausku, Algimantu Kunčium, Romualdu Rakausku, Romualdu Požerskiu ir kitais. Įvertinti savo legendas svarbu laiku, o ne per vėlai. Džiaugiuosi, kad vokiečiai tai supranta. Taip pat dėkoju mūsų filmavimo grupei iš „Artbox“, prodiuseriui Kęstučiui Drazdauskui, režisieriui Borisui Taskovui, ir mieliesiems vaikams „Nanook“ – Artūrui Morozovui ir Bertai Tilmantaitei. “

Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama fotografams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą. Premija pavadinta iškilaus Veimaro Respublikos žydų kilmės fotografo dr. Erich Salomon vardu, padariusio didelę įtaką šiuolaikinei spaudos fotografijai. Ji jau įteikta tokiems žymiems fotografams kaip Martin Parr, René Burri, Robert Frank, Sebastiao Salgado, Mary Ellen Mark taip pat ir periodiniams leidiniams, kaip „Stern“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „National Geographic Magazin“ ir kitiems.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

Vokietijos fotografijos asociacija pažymi, kad Antano Sutkaus darbai nepataikauja sovietiniams idealams, jo žmogaus bei visuomenės portretas atskleidžia alternatyvų gyvenimą, nuoširdų bei kuklų džiaugsmą. Savo darbu kūrėjas siekė sukurti vizualinį pasakojimą apie Lietuvą – geografinį Europos centrą, kuris tuo metu Vakarų Europai buvo beveik nepasiekiamas.

A.Sutkus yra vienas ryškiausių menininkų Lietuvoje. Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Visame pasaulyje surengta virš 200 personalinių parodų, dauguma eksponuotų fotografijų tapo kolekcijų dalimi.

Iniciatyva, nominuoti dr. Erich Salomon premijai A.Sutkų, kilo 2016 m. Kauno fotografijos galerijos rezidencijoje viešint kuratoriui iš Vokietijos Thomas Schirmböck.

Justino Vaitiekūno tapybos paroda Panemunės pilyje

Tarp porėmių ir pilnaties 2017

Nuo birželio 22 d. Panemunės pilyje (Vytėnų g. 53, Pilies k. Jurbarko r.) veikia Justino Vaitiekūno tapybos paroda.

Justino Vaitiekūno tapybos paroda Panemunės pilyje, tai dviejų pastarųjų dešimtmečių tapybos apžvalgos ir apibendrinimo pristatymas. Antroji dalis. Šiai apžvalgai, tyrimui autoriniu būdu rengiamos kelios skirtingos parodos Lietuvoje. Pirma jų jau įvyko Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ Vilniuje 2017 m. balandžio 4–23 dienomis.

Pilies parodoje virš trisdešimties tapybos darbų. Didelė paveikslų dalis eksponuojama  pirmą kartą.

Parodą lydi asociatyvūs autoriaus tekstai, menotyrininkų pastebėjimai apie autoriaus kūrybą, publikuoti kultūrinėje Lietuvos spaudoje.

Paroda veiks iki 2017 m. spalio 22 d.

Iliustracijoje: Justinas Vaitiekūnas. Tarp porėmių ir pilnaties. 2017. Drobė, aliejus, 148 x 195 cm

 

Paroda „Pasaulis semiotiko akimis” POST galerijoje

WEB_Plakatas_LT_FINAL

 

Birželio 26 d., 19 val. POST galerijoje (Laisvės al. 51A, Kaunas) atidaroma interaktyvi keliaujanti paroda ,,Pasaulis semiotiko akimis”. Paroda skirta įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms.

Atidarymo renginyje dalyvaus: A. J. Greimo mokinys ir bendradarbis Eric Landowski, KTU Tarptautinio semiotikos instituto direktorius ir 13-ojo Pasaulinio semiotikos kongreso rengėjas Dario Martinelli, parodos kuratorė, semiotikė Gintautė Žemaitytė.

Greimas buvo linkęs suvokti savo buvimą pasaulyje kaip skirtingų vaidmenų atlikimą. Parodoje pristatomi paties Greimo vaidmenys yra lyg įžanga į šio spalvingo žmogaus biografiją, padedanti suvokti jo užmojų mastą.

Paroda suteikia galimybę keliais skirtingais būdais susipažinti su Greimo semiotika, svarbiausiu jo gyvenimo projektu. Optinė instaliacija „Semiotizatorius“ pristato semiotinį žvilgsnį į pasaulį, kuris žmogui įgyja reikšmę tik per kalbą ir kitas semiotines sistemas. Komiksuose keletas svarbių Greimo semiotikos sąvokų įgyja žaismingų pasakojimų pavidalą. „Semiotikos žemėlapyje“ fiksuojamos dvejopos Greimo semiotikos teritorijos: kas tyrinėjama ir kokiose šalyse tęsiami Greimo mokyklos darbai.

Spalio mėnesį numatoma šią parodą pristatyti ir Vilniuje Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.

Parodos rengėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, Tarptautinis semiotikos institutas, Kauno technologijos universitetas, IASS-AIS Pasaulinis semiotikos kongresas “CROSS-INTER-MULTI-TRANS-”.

Daugiau apie renginį ir pačią parodą prašome skaityti svetainėje ir FB.

Kaune prasideda nauja kuruota rezidencija CENTRAS

centras-2017

Daugiau nei dešimtmetį trukęs kaunietiškas festivalis CENTRAS po metų pertraukos grįžta kaip tarptautinė kuruojama menininkų rezidencija. Šių metų įvykio koncepcija atsispiria nuo ilgamečio festivalio pavadinimo „Centras”, kuris leis atverti plačias temas INSTITUCIJA – PERIFERIJA – SINAPSĖ. Rezidencijos kuratorės Vaidos Stepanovaitės pasiūlyti tyrimo taškai glaudžiai siejasi su kultūriškai besikeičiančio Kauno peizažu ir atliepia poreikį permąstyti šiuolaikybės (pa)tyrimo būdus.

Birželio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su keliaujančia meno iniciatyva F.L.O.A.T. (Olandija). Dviejų menininkų kolektyvas pristatys savo kūrybines praktikas bei šiuo metu Kaune menininkų rezidencijoje CENTRAS vykdomus tyrimus santykinės emocinės, geografinės periferijos tema.

Keliaujanti meno iniciatyva F.L.O.A.T. yra Amsterdame veikianti mobili parodinė platforma, įkurta menininkų Ginta Vasermane ir Maciej Madracki. Jų kuriamos parodos visuomet prasideda nuo žodžio, linijos, pavadinimo, kūrinio ar parodinės erdvės. Kolektyvas renka skirtingus meno kūrinius ir idėjas bei sujungia tai, kartu su savo kūriniais, į vientisą darinį – parodą, kuriai kaskart atrandama tam tinkamiausia erdvė – apleista ar operuojama kitų meno platformų.

Dviejų etapų rezidencijoje trys menininkų kolektyvai: F.L.O.A.T. (NL), Lehman Brothers (DK), Eglė Kulbokaitė ir Dorota Gawęda (LT/PL) per edukacinę prieigą kontūruos pasiūlytas, jų meninėse praktikose gajas rezidencijos temas. Spalio 20 d. vietiniame lauke suaktyvintų tiriamųjų veiklų rezultatai ir kolektyvinės kūrybos strategijos įgaus įvietintą fizinę formą parodoje Kauno menininkų namuose.

Rezidenciją dalinai finansuoja Kauno miesto savivaldybė, partneriai Kauno menininkų namai.

Ninos Glockner ir Rūtos Butkutės paroda „back body / left arm“ projektų erdvėje „Sodų 4“

T-shape-Ruta Butkute-7

Amsterdame, Olandijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Nina Glockner ir Rūta Butkutė projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatė parodą „back body / left arm“ („užnugaris / kairė ranka“). Atidarymo metu vyko du performansai: Ninos Glockner ir Rūtos Butkutės (atlikėja: Sigita Juraškaitė).

Projektas „back body / left arm“ remiasi aplinkoje bei objektuose slypinčia bet kokios galimos funkcijos ar bet kokio veiksmo galimybės sąvoka (angl. affordance). Glockner ir Butkutę taip pat jungia tai, jog jos nagrinėja objektų, aplinkos bei žmogaus sambūvio susikirtimus ir savo meninėse praktikose juos išreiškia skulptūrinėmis instaliacijomis, performansais bei jų dokumentacija. Šis projektas į bendrą erdvę suveda du meninius požiūrius, tuo atskleisdamas objektų, užduodančių trajektorijas žmonių veiksmams, potencialą, bei išplėsdamas parodos erdvės suvokimo galimybes – kviesdamas ar įtraukdamas žiūrovą fiziškai ir ne tik.

Rūta Butkutė (g. 1984 Kaune, gyvena Amsterdame) studijavo Vilniaus dailės akademijoje, taip pat Rijksakademie ir Gerrit Rietveld Academie Amsterdame, yra pristačiusi savo darbų galerijose Fons Welters, Gabriel Rolt, Bradwolff Projects Amsterdame, Kaaistudios Briuselyje, Rietveld House Cordemeyer, Apeldorne, CC Strombeek Grimbergene, Belgijoje, Teruhiro Yanagihara galerijoje Osakoje, Japonija. Butkutė dalyvavo rezidencijose Lower Manhattan Cultural Council (LMCC) „Swing Space“ Niujorke, JAV, Summer Coaching Program, Rosas P.A.R.T.S Briuselyje, Arita Residency Japonijoje.

http://www.rutabutkute.com

Nina Glockner (g. 1982 Bochum, Vokietijoje, gyvena Amsterdame) studijavo menus Sandberg Institute Amsterdame bei vaizduojamąjį meną Academie Minerva Groningene, Olandijoje. Menininkė dalyvavo tokiose rezidencijose, kaip Akiba Tamabi 21 Tokijuje, Japonijoje, bei „The Fifth Season“ psichiatrijos įstaigoje Den Dolder, Olandijoje. Glockner performansai ir performansų instaliacijos buvo rodytos Olandijoje ir kitur: Akiba Tamabi 21/ Arts Chiyoda 3331 Tokijuje, BB15, Lince, Austrijoje, Vermelho galerijoje San Paule, Brazilijoje. Šiuo metu menininkė dalyvauja Jan van Eyck akademijos instituto Mastrichte, Olandijoje, veikloje.

http://www.ninaglockner.de

Paroda veiks iki birželio 22 d.

 

Rūtos Butkutės performansas T-shape:

T-shape-Ruta Butkute-1 T-shape-Ruta Butkute-2 T-shape-Ruta Butkute-3 T-shape-Ruta Butkute-4 T-shape-Ruta Butkute-5 T-shape-Ruta Butkute-6 T-shape-Ruta Butkute-7 T-shape-Ruta Butkute-8 T-shape-Ruta Butkute-9 T-shape-Ruta Butkute-10 T-shape-Ruta Butkute-11

 

Ninos Glockner performanas Weight of Outlines:

Weight of Outlines-Nina Glockner-1 Weight of Outlines-Nina Glockner-2 Weight of Outlines-Nina Glockner-3 Weight of Outlines-Nina Glockner-4 Weight of Outlines-Nina Glockner-5 Weight of Outlines-Nina Glockner-6 Weight of Outlines-Nina Glockner-7 Weight of Outlines-Nina Glockner-8 Weight of Outlines-Nina Glockner-9 Weight of Outlines-Nina Glockner-10 Weight of Outlines-Nina Glockner-11 Weight of Outlines-Nina Glockner-12 Weight of Outlines-Nina Glockner-13 Weight of Outlines-Nina Glockner-14 Weight of Outlines-Nina Glockner-15

Nuotraukos: Laurys Skeisgiela

Eko-robotai, biopolitika ir kūrybinė praktika

machine-wilderness-main

 2017 m. rugsėjo 1–10 d. Nidos meno kolonija, Nida

 Paraiškos priimamos internetu http://www.migaa.eu/

iki 2017 m. liepos 5 d.

Atrinktiems dalyviams bus padengtos kelionių ir apgyvendinimo išlaidos.

Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Allenheads Contemporary Arts (ACA) kviečia į bendrai rengiamą Migruojančių meno akademijų laboratoriją–stovyklą „Eko-robotai, biopolitika ir kūrybinė praktika“. Tai jau antrasis šiemet vyksiantis eksperimentinis renginys, kuris yra projekto „Creature. Apsikeitimas edukacinėmis laboratorijomis–stovyklomis“, dalis.

„Eko-robotai, biopolitika ir kūrybinė praktika“ – tai bandymas diskutuoti apie meninės praktikos, gyvybės sąvokos bei su ja susijusių politinių nuostatų, arba, konkrečiau, biopolitikos, ryšį. Spartėjančių ekologinių ir technologinių inovacijų dėka surenkama vis daugiau gamtinės kilmės informacijos. Kokios dar naujos sąveikos formos galėtų atsirasti tarp gamtos ir technologijų? Ir kas, po galais, yra ta kūrybinė praktika? Ši laboratorija–stovykla remsis skirtingomis mokslinėmis koncepcijomis – nuo Jakob von Uexküll valstybės kaip organizmo sampratos iki Michael Hardt ir Antonio Negri gyvybės kontrolės koncepcijų, diegiamų per technologijas.“

Laboratorijos „Eko-robotai, biopolitika ir kūrybinė praktika“ metu dalyviai turės galimybę įsitraukti į intensyvų kūrybinį procesą kartu su profesionaliais menininkais, kuratoriais, mokslininkais. Renginio pabaigoje numatyta atvira diskusija ir viešas rezultatų pristatymas parodos formatu. Laboratorijos kūrybiniai autoriai – Artūras Raila (VDA), Alan Smith (ACA), Mindaugas Gapševičius (Veimaro Bauhaus universitetas), Lina Rukevičiūtė (Institutio media).

Renginį organizuoja Vilniaus dailės akademija kartu su Allenheads Contemporary Arts, bendradarbiaudami su organizacija Institutio media. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Migruojančios meno akademijos yra Europoje veikianti inovacijų ir dalijimosi patirtimi platforma meno edukacijos bei tyrimų srityje.

Vaizdas: Machine Wilderness by Theun Karelse

Pilnas kvietimo tekstas ir daugiau informacijos bei paraiškos forma www.migaa.eu

ŠMC: skelbiamas atviras šaukimas dalyvauti 2017 m. „JCDecaux premija“ parodoje

JCD

Šiuolaikinio meno centras kartu su „JCDecaux“ skelbia atvirą šaukimą jauniesiems menininkams dalyvauti 2017 m. „JCDecaux premija“ parodoje.

„JCDecaux premija“ – tai 2016 m. Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ įsteigtas kartą per metus vykstančių parodų ciklas, skirtas skatinti Lietuvos jaunųjų menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Vienkartinė 3000 eurų dydžio premija, kurią įsteigė „JCDecaux“, tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

Dalyvauti parodoje pretenduoja jaunieji menininkai ar jų kolektyvai, atviram šaukimui pateikę savo pasiūlymus naujam kūriniui sukurti. Iš visų gautų pasiūlymų Šiuolaikinio meno centro kuratoriai atrenka keletą projektų, kuriuos pateikę autoriai kviečiami įgyvendinti juos kuruotos grupinės parodos kontekste.

Šiemet parodos kuratoriai, Audrius Pocius bei Edgaras Gerasmovičius, skatina jaunuosius menininkus siūlyti kūrinius, atliepiančius aktualius socialinius reiškinius, bei nagrinėti kaip meno kūriniai gali komentuoti senas socialines struktūras arba patys tapti naujomis struktūromis, pasakoti arba tapti pretekstu kurti naujus pasakojimus.

Teikiant pasiūlymą, prašome pateikti šią informaciją:

  • Pasiūlymo aprašą (ne ilgesnį nei vieno A4 lapo apimties)
  • Pasiūlymo eskizą ar kitą susijusią vizualinę medžiagą
  • Preliminarią pasiūlymo įgyvendinimo sąmatą
  • Pasiūlymą teikiančio asmens ar asmenų CV
  • Pasiūlymą teikiančio asmens ar asmenų darbų aplanką

Atrenkant kūrinius nėra taikomi jokie žanro, medijos ar kiti formos apribojimai. Pasiūlymus gali teikti LR piliečiai nuo 18 iki 35 metų, gyvenantys Lietuvoje ar užsienyje, taip pat užsienio piliečiai, nuolatos veikiantys ir gyvenantys Lietuvoje (kaip tai apibrėžia LR migracijos įstatymas).

Pasiūlymai priimami iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.

2017 metų parodos dalyviai bus skelbiami 2017 m. rugpjūčio 14 d.

„JCDecaux premijos“ parodos atidarymas įvyks 2017 m. gruodžio mėn.
Pasiūlymus prašome teikti paštu, ant voko užrašius adresą „Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, LT–01130, Vilnius” arba el. paštu premija@cac.lt , laukelyje „tema“ įrašius „Dėl dalyvavimo parodoje Vardas Pavardė“

Daugiau informacijos apie projektą čia

Eglės Lekevičiūtės performansas „Neparašyti laiškai“ Vilniaus centriniame pašte

Vilniaus centrinis paštas

Popieriniai laiškai – tai rašytinė komunikacija, kuri palaipsniui nyksta, prarasdama savo aktualumą. Nenutolę tiek, kad jau būtų tapę egzotika, jie tapo tyliais liudininkais einančio laiko, kuriame keičiasi mūsų įpročiai, poreikiai, bruožai. Šiuolaikinės technologijos sukuria reikiamas sąlygas palaikyti tarpusavio komunikaciją mobiliuoju ar internetiniu ryšiu visur ir visada – šie pokyčiai pagreitino gyvenimo tempą ir transformavo mūsų tarpusavio bendravimą. Popierinė versija tampa per lėta, savotiška prabanga, reikalaujanti daugiau laiko ir papildomo įsitraukimo. Tačiau elektroniniu būdu vykstantis bendravimas dažnu atveju praranda intymumą, kurį galima stipriai pajusti rankose laikydami senamadišką laišką. Mintys, kurios lieka neišreikštos, nesąmoningai persikelia į bendrą informacijos triukšmą, keliantį baimę, nerimą ar kitus nemalonius jausmus.

Laiško, kaip komunikacinės priemonės kismo refleksija paskatino menininkę, Eglę Lekevičiūtę, inicijuoti interaktyvią garsinę instaliaciją – performansą „Neparašyti laiškai“, kuris vyks birželio 22d. 17 val. Vilniaus centriniame pašte. Performansas bus atliekamas darbo metu, siekiant kuo labiau įsilieti į bendrą jo eigą. Veiksmas susidės iš dviejų dėmenų: konkrečiai šiai erdvei kurtos instaliacijos – interaktyvių dėžių – kėdžių bei gyvai muzikantų atliekamos garsinės improvizacijos. Pastebint, kad pašto pagrindinė funkcija tampa nebe laiškų, o siuntų siuntimas, instaliacijoje, kaip pagrindiniu objektu pasirenkamos dėžės. Jų konstrukcija leis ne tik jomis naudotis kaip krėslais, laikinai pakeitusius įprastus, stovėjusius centrinio pašto hole, tačiau ir kaip subtiliais garsiniais instrumentais.

Instaliaciją papildantis performansas bus gyva spontaniška improvizacija, kuriai susibūrė grupė jaunų muzikantų. Pasklidę turtingoje interjero architektūroje – balkonuose, nišose, klientų aptarnavimo kabinose, telefono būdelėse, laiptinėse ir kt. jie komunikuos nuolat klausydamiesi ir imituodami ne tik vieni kitus, tačiau ir renginio metu pašte būsiančių darbuotojų bei lankytojų keliamus atsitiktinius aplinkos garsus – klientų žingsnių ritmus, spausdinamų kvitų čirkesius, pokalbių nuotrupas, skambučius, pypsėjimus ir t.t. Muzikantų tarpusavio sąveika savaime pažeria minčių apie žmonių komunikavimo būdus ir galimybes. Kalba, laiško formoje įgavusi rafinuotą rašto pavidalą, tampa visai kitokia ją išgaunant muzikos instrumentais, tačiau nepraranda savo fundamentaliųjų funkcijų – dalinimosi intelektine bei emocine informacija. Improvizacijos metu muzikantų sau išsikeltas uždavinys klausytis ir „kalbinti“ vieniems kitus (imituoti ir inspiruoti) leis išgyventi betarpiškos ir išgrynintos komunikacijos žaismą. Aplinkoje esanti interaktyvi instaliacija padės ne tik muzikantams komunikuoti su žiūrovu, bet ir žiūrovams su muzikantais – tokiu būdu kartu kurti savą garsinę kompoziciją, čia ir dabar.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda „Klaipėdos architektūra 2016“ KKKC Parodų rūmuose

WEB_KA 2017

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) birželio 23 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tradicinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda „Klaipėdos architektūra 2016“.

 Pirmąją parodos dalį sudaro architektų 2016 m. sukurtos produkcijos apžvalga: architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Ekspozicijoje – Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.

Speciali parodos dalis – architekto Petro Džervaus parengta ekspozicija „Pati liūdniausia architektūra: Klaipėda“. Postsovietinėse šalyse socialistinės masinės statybos gyvenamieji rajonai yra tapę natūralia gyvenamąja aplinka. Tai yra taip įprasta jų gyventojams, kad viešojoje erdvėje nėra jokio naratyvo, atspindinčio tokio tipo gyvenamosios aplinkos skurdą. Šia paroda siekiama atskleisti masinės statybos architektūros dehumaniškumą ir socialiai visuomenę žalojantį urbanistinį krūvį.

Supažindinamas su to laikmečio „kataloginio“ projektavimo subtilybėmis, stebėtojas galės savaip interpretuoti XX a. „progresyvios statybos“ mitą, iš naujo pažvelgti į mūsų miestų aplinkoje dominuojančio užstatymo „originalumą“.

Ekspoziciją sudaro masinės statybos gyvenamųjų rajonų problemų Lietuvos miestuose mastą pristatančios schemos, projektinė medžiaga, tokių rajonų Klaipėdoje fotofiksacijos bei maketas. Pagrindinis šios ekspozicijos tikslas – pamatyti tai, į ką kasdien žiūrima, tačiau tarsi nepastebima.

Parodos organizatorė – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Projektą iš dalies finansuoja: LR Kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

 Paroda veiks iki 2017 m. liepos 16 d.