Author Archives: artnews.lt

Algimanto Maldučio fotografijų paroda „Ne sezono metas“ „Prospekto“ galerijoje

Maldutis

Kovo 28 d. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) pradeda veikti Algimanto Maldučio fotografijų paroda „Ne sezono metas“.

Kovo 30 d. 17.30 val. vyks albumo pristatymas ir pokalbis su autoriumi Algimantu Maldučiu, knygos sudarytoja Ieva Meilute Svinkūniene, dailininku Gyčiu Skudžinsku. Pristatyme dalyvaus ir LFS pirmininkas Gintaras Česonis.

„Ne sezono metas“ – tai Algimanto Maldučio 1983 m. sukurto diptiko pavadinimas, kuris puikiai tinka ir parodai, ir albumui: jis nusako ne tik beveik visų menininko fotografijų keliamą jausmą, bet tam tikra prasme ir autoriaus likimą bei laikmetį, kuriame jis kūrė. Sėkmingai debiutavęs 1982 m. A. Maldutis šalies fotografiniame gyvenime palyginti aktyviai dalyvavo visą 9-ą dešimtmetį: surengė kelias personalines parodas, jo darbai buvo įtraukiami į grupines parodas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, pelnė apdovanojimų, tačiau ilgainiui ir jis pats, ir jo sukurti darbai vis giliau grimzdo į užmarštį. Ši knyga – pirmas fotografo leidinys tik paliudija, kad menininkas, kaip ir dauguma to laiko jaunųjų, brandžiausiu savo kūrybos laikotarpiu neturėjo galimybės deramai prisistatyti – sovietmetis nebuvo pats geriausias laikas kitokiam mąstymui, kitokiai kūrybai. „Ne sezonas“ anuomet buvo ne tik kultūriniame, bet ir politiniame, socialiniame gyvenime – visame kame tarsi tvyrojo kažkoks neapibrėžtas, neįvardijamas laukimas ir nerimas.

Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 22 d.

Vytauto Kazimiero Jonyno paroda „Nuo Freiburgo iki Soho“ Druskininkuose

V K_Jonynas_Freiburgas

Kovo 25 d., šeštadienį, 12 val. V. K. Jonyno galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkai) atidaroma Vytauto Kazimiero Jonyno paroda „Nuo Freiburgo iki Soho“, skirta 110-osioms dailininko gimimo metinėms.

Grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas (1907–1997) paliko ryškų pėdsaką pasaulio meno panoramoje.

Laikas nuo Freiburgo iki Niujorko Soho – V. K. Jonyno gilių ieškojimų, kūrybinės brandos etapas. V. K. Jonyno galerijoje surengta jubiliejinė paroda „Nuo Freiburgo iki Soho” reprezentuoja šio meno universalo įnašą į pasaulinę tautų kultūrą, leidžia pažinti dar neatskleistus Jonyno kūrybos klodus. Virtuoziškose iliustracijose, skulptūrose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir mitologinėse kompozicijose, peizažuose ir portretuose ryškėja naujų žemynų meno dvelksmas, persipinantis su moderniojo meno ir abstrakčiojo ekspresionizmo elementais. Tolimų šalių horizontai neištrynė iš dailininko atminties meilės gimtajam kraštui, nuostatų apie tautinio meno svarbą, gebėjimo orientuotis menų ir stilių raidoje.

Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. V. K. Jonyną 90-mečio proga pasveikino popiežius Jonas Paulius II, Lietuvos Respublikos prezidentas. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s knygoms „Jaunojo Verterio kančios” ir „Mainco apgulimas”, generolo F. Koenigo portretas, Vatikanui ir pasaulio katalikams – Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus, – ypač reikšmingas faktas.

V. K. Jonynas dėstė Mainco meno institute, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete (JAV), surengė parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV. Jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose.

Paroda dedikuojama artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš V. K. Jonyno galerijos ir LDM muziejaus rinkinių.

Paroda veiks  iki birželio 1 d.

Atviras kvietimas teikti paraiškas į 5-ąją Rupert alternatyvios edukacijos programą

Rupert edukacine programa

Maloniai kviečiame visus norinčius teikti paraiškas į 5-ąją Rupert alternatyvios edukacijos programą, vyksiančią 2017 metų pavasarį-rudenį. Paraiškų laukiame iki balandžio 6 dienos.

Rupert alternatyvios edukacijos programa siekiama skatinti ir apjungti savarankišką mokymąsi, tarpdisciplininius mainus ir profesinį tobulėjimą. Programos tikslas – padėti pamatus teoriniams ir praktiniams mainams, pakviesti kultūros lauko žaidėjus iš skirtingų pasaulio vietų į Vilnių bei sukurti palankias sąlygas kūrėjų asmeninių projektų – meno kūrinių, parodų, leidinių, institucijų – įgyvendinimui. Rupert edukacinės programos pagrindą sudaro reguliariai vykstančios vietos bei užsienio lektorių vedamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai ir apsilankymai menininkų dirbtuvėse, o taipogi programos dalyvių inicijuotos veiklos. Programoje yra dalyvavę žymūs meno lauko atstovai, tarp kurių: Travis Jeppesen, Claire Bishop, Dora Garcia, Nina Power, Danas ir Lia Perjovschi, Kristupas Sabolius, Mårtenas Spångbergas, Lina Lapelytė ir kt. Rupert viešoji programa kasmet įtraukia apytiksliai 40 menininkų, rašytojų, kuratorių, akademikų ir kitų sričių tyrėjų, kasmet svariai prisidedančių prie parodų, rezidencijų ir viešos programos veiklų. Edukacinės programos metu pristatomi programos dalyvių baigiamieji projektai – parodos, kūrybinės dirbtuvės ir meno laboratorijos – kurių sėkmingą įgyvendinimą užtikrina Rupert, bendradarbiaudama su užsienio arba Lietuvos organizacijomis partnerėmis. Praėjusių programos laidų dalyviai lankėsi ir įgyvendino projektus meno erdvėse „Studio-X“ (Niujorkas), „Komplot“ (Briuselis), „Bauhaus“ (Varšuva), o taip pat bendradarbiavimo su Lietuvos meno institucijomis ir erdvėmis.

Patirtis, įgauta rengiant ankstesnes programos laidas, parodė, kad programos kandidatus vertėtų laikyti dalyviais, o ne studentais. Kandidatams derėtų Rupert edukacinę programą priimti kaip žinių ir patirties ir apsikeitimo mintimis šaltinį, o ne profesinį parengimą. Programos metu tiek Rupert komanda, tiek programos dalyviai, susiduria su iššūkiu ir troškimu įgyvendinti neįmanomą. Rupert edukacinė programa – tai proga padėti vieni kitiems įgyvendinti šį tikslą.

Kiekvienais metais mes perkuriame edukacijos modelį, kad prisitaikytume prie dalyvių ir jų interesų lauko, tyrinėdami vis naujas įtrauktumo ir mokymosi formas, programa visad lieka nukreipta padėti jauniems menininkams vystyti savo meninę praktiką, sudarant sąlygas formaliems ir neformaliems mainams tarp jų, meno teoretikų, kuratorių, rašytojų, mokslininkų, užsienio menininkų ir vietos bendruomenės. Šiais metais skirsime dėmesį dabartinei šiuolaikinio meno situacijai, estetinėms ir politinėms priemonėms išjudėti iš nusistovėjusios „dabarties“ arba pradėti ją perkonstruoti; Lietuvos regionų psichogeografijoms ir besikeičiančioms jų bendruomenėms; žinojimo sistemų virsmams, pradedant nuo pačių abstrakčiausių kaip pati kalba iki labai konkrečių. Nepaisant to, alternatyvios edukacijos programa visad seka paskui savo dalyvius, tad tai yra tik pradiniai impulsai, kurie gali keistis ir turbūt persimainys į kažką visai kito, pagal jūsų žingeidumą ir poreikius.

5-ojoje alternatyvios edukacijos programos laidą kuruos Adomas Narkevičius, o dėstys Suhail Malikas, Hanna Kaljo, Julijonas Urbonas, Jasmine Picot-Chapman, Jolanta Zabarskaitė, Justė Jonutytė, Jonas Žakaitis ir kiti vietiniai bei tarptautiniai vadovai apie kuriuos bus pranešta kiek vėliau. Jie dalyvius kvies į paskaitas, skaitymų sesijas, kūrybines dirbtuves, keliones ar įtrauks dalyvius į laisvo pobūdžio pokalbiu ir diskusijas. Likusią programos dalį kursite ir kuruosite jūs – programos dalyviai.

Lauksime jūsų paraiškų! Jei nesi menininkas, kuratorius ar rašytojas, nebijok kandidatuoti, Rupert bendradarbiauja su kūrybingais įvairių sričių atstovais.

PROGRAMOS TRUKMĖ
Du tęstinės programos trimestrai. Pavasario 2017 m. balandis – birželis. Rudens 2017 m. rugsėjis – lapkritis (pageidautinas dalyvavimas abiejuose programos trimestruose)

PARAIŠKŲ TEIKIMO TERMINAS
iki balandžio 6 d. (ketvirtadienio vidurnakčio)

PARAIŠKŲ TEIKIMO PROCEDŪRA

Prašome siųsti paraiškas (paraiškos šablonas prieinamas čia: application form), CV (anglų kalba) ir portfolio (ne daugiau 5 darbų), el. paštu info@rupert.lt iki 2017 m. balandžio 6 d. (ketvirtadienio) vidurnakčio. Apie gautas paraiškas kandidatus informuosime el. paštu. Kandidatai, pakviesti į interviu, bus informuojami atskirai. Galutiniai atrankos rezultatai bus skelbiami vasario mėnesį.

ATRANKOS KRITERIJAI

Programos kandidatai privalo laisvai vartoti anglų kalbą (oficialūs užsienio kalbos mokėjimo įvertinimai nėra būtini). Programos metu dalyviai privalo gyventi Vilniuje arba netoli jo ir dalyvauti ne mažiau kaip 80% programos renginių. Dalyviai iš užsienio privalo būti iš Europos sąjungos šalių arba pasirūpinti viza, leidžiančia jiems praleisti programos laiką Lietuvoje. Aukštasis išsilavinimas nėra būtinas, tačiau į profesinius pasiekimus bei savarankiško darbo patirtį bus atsižvelgiama.

Rupert alternatyvios edukacijos programa yra nemokama.

Jei turite klausimų,  kreipkitės adresu info@rupert.lt

Projektų erdvė „Sodų 4“ Stokholmo nepriklausomų meno erdvių mugėje „Supermarket“

supermark3t

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) ir projektų erdvė „Sodų 4“ kovo 23–26 d. prisistatys Stokholme, Švedijoje vyksiančioje nepriklausomų meno erdvių mugėje „Supermarket“, sukviesiančioje 74 menininkų erdves iš 45 pasaulio miestų keturių dienų trukmės renginiui. „Sodų 4“ šiemet bus vienintelė dalyvė iš Baltijos valstybių (ankstesniais metais joje yra dalyvavę po vieną ar daugiau erdvių, daugiausia iš Latvijos bei Estijos).

LTMKS prisistatys kaip dvidešimtmetį gyvuojanti tarpdisciplininio meno asociacija – idėjų menininkų, jų meno kūrinių, leidinių, fizinių projektų erdvių, renginių bei įvykių visuma. „Supermarket“ auditorijai bus pristatyti LTMKS narių Kęstučio Šapokos bei Benignos Kasparavičiūtės video kūriniai su tekstais, fotografijomis ir performansų dokumentacija bendru pavadinimu „We just want to express ourselves“ („Mes tik norime išreikšti save“). Šiuo „Sodų 4“ dalyvavimu bus siekiama ne tik supažindinti kitų šalių nepriklausomų meno erdvių tinklo dalyvius, menininkus bei Stokholmo šiuolaikinio meno auditoriją su Lietuvos meniniu kontekstu ir organizacijos bei projektų erdvės veikla, bet ir komunikuoti pagrindines tokio pobūdžio mugės bei nepriklausomų meno erdvių idėjas apskritai.

„Supermarket“ meno mugėje netrūks ne tik jau anksčiau dalyvavusių bet ir naujų erdvių bei menininkų. Šalia Europos ir Skandinavijos erdvių prisistatys meno iniciatyvos iš Argentinos, Irano, Egipto. Pirmą kartą į šį renginį atvyks Galería Metropolitana iš Čilės, L’Atelier Observatoire/Madrassa iš Maroko ir Brodac galerija iš Bosnijos ir Hercegovinos. Nuo pat pirmosios meno mugės 2006–aisiais renginio organizatoriai akcentavo platų kasmet aptariamų temų, susijusių su menininkų iniciatyvomis, spektrą. Dešimtosios „Supermarket“ mugės metu pernai buvo aptarti menininkų erdvių pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Šių metų mugės tema – intymumas ir kaip mes jį išlaikome pasaulyje, kuris iš esmės veikia prieš intymumą.

„Supermarket“ 2017 numatyta ir viešų renginių programa – vyks pokalbiai ir performansai, pristatymai, bus dalijamasi patirtimi, taip pat vyks šios srities profesionalų tinklo susitikimų programos renginiai.

Kada? 2017 kovo 23–26, spaudos konferencija 2017 kovo 22, 15 val.

Kur? Svarta huset, LM Ericssons väg 26, Telefonplan, Stockholm, Sweden

„Supermarket“ – tai menininkų inicijuota meno mugė. Menininkų įkurtos meno erdvės bei panašios iniciatyvos iš viso pasaulio šios mugės metu pristato šimtų menininkų kūrinius.

Turėdama aiškią misiją bei rengdama profesionalų tinklo susitikimų programą „Supermarket“ iniciatyva tapo unikalia kasmetine menininkų iš Švedijos ir viso pasaulio platforma.

www.supermarketartfair.com

Jubiliejinė Edvardo Malinausko paroda „Gyvenimo pėdos prie Baltijos“ KKKC Parodų rūmuose

 Edvardas_Malinauskas_2016m

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) kovo 24 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma jubiliejinė Edvardo Malinausko tapybos darbų paroda „Gyvenimo pėdos prie Baltijos“.

Dailininkas Edvardas Malinauskas šiandien pelnytai laikomas vienu žymiausių Lietuvos marinistikos atstovų, sugebančių profesionaliai ir prasmingai perteikti amžinąją jūros didybę, nuolatinę jos nuotaikų, būsenų, atspalvių kaitą. E. Malinausko tapytų jūrinių peizažų herojė viena – Baltijos jūra, todėl autorius savo darbais neabejotinai reprezentuoja Lietuvą kaip jūrinę valstybę, o Klaipėdą – kaip Lietuvos langą į jūrą.

E. Malinauskas pasireiškė ir kaip savitas bei įdomus portretistas. Talentingo kūrėjo ranka įamžino ne vieną klaipėdietį, kai kuriuos portretus nupirko Lietuvos dailės fondas. Tapydamas istorine tematika E. Malinauskas atiduoda duoklę Klaipėdos kraštui, jo istorijai. Tačiau E. Malinausko kūrybos branduolys ir esmė, išskirianti jį iš kitų Lietuvos tapytojų ir suteikianti ypatingą statusą – marinistinė tematika. Jūrinis peizažas tapo svarbiausia jo kūrybos tema.

„Ilgame kūrybos kelyje E. Malinauskas pažino visus jūros būvius ir nuotaikas. Atmesdamas antraeiles detales, jis susikaupia ties vandens ir dangaus akistata, sumaniai panaudoja apšvietimo, saulėlydžio, audros, rūko teikiamus efektus, supriešina ekspresiją ir ramybę, meistriškai tapo jūros bangą. Labai reti konkretesni akcentai – akmenys, tupinti žuvėdra – padeda kurti išskirtinę nuotaiką. Nuotaikų ir būsenų skalė tapytojo peizažuose tokia pat beribė, kaip ir pati gamta. Toks ilgo stebėjimo, patyrimo ir tapymo technikos tobulinimo rezultatas“, – kultūros ir meno žurnale „Durys“ apie E. Malinausko kūrybą rašė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Apie autorių

Edvardas Malinauskas gimė 1937 m. gegužės 21 d. Radviliškyje. 1945 m. su tėvais atvyko gyventi į Klaipėdą. 1957–1963 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar Lietuvos dailės akademija). Po studijų grįžo į uostamiestį. 1963–1969 m. dirbo Klaipėdos kombinate „Dailė“, 1969 m. kartu su kolegomis įkūrė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą ir buvo paskirtas jos direktoriumi. Šias pareigas ėjo 1969–1979 m., vėliau jų atsisakė. Nuo 2001 m. dirba tik kūrybinį darbą.

1970 m. menininkas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1987 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas. Apdovanotas šalies meno veikėjo medaliu, garbės raštu už nuopelnus Lietuvos kultūrai, 2006 m. Klaipėdos savivaldybė jam suteikė miesto kultūros magistro vardą.

Parodose tapytojas dalyvauja nuo 1967 metų. E. Malinauskas – daugelio nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, jo paveikslai puošia Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Vyriausybės rūmus, kitus visuomeninius interjerus, darbų yra įsigiję šalies ir užsienio muziejai bei privačių kolekcijų savininkai.

Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 15 d.

The Rooster Gallery tarptautinėje meno mugėje ART DUBAI

Rooster_ArtDubai2

Jaunąją lietuvių tapytojų kartą atstovaujanti galerija The Rooster Gallery (anksčiau galerija “Gaidys”) praėjusią savaitę dalyvavo tarptautinėje meno mugėje ART DUBAI Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šiame renginyje jau antrą kartą dalyvavusi galerija pristatė dviejų ryškių menininkų – Andriaus Zakarausko ir Kristinos Ališauskaitės – tapybinį dialogą Mindbuilding.

Šiuolaikinį meną mugėje reprezentavo 92 galerijos iš 44 pasaulio šalių, tarp kurių ir lietuvių galerija. Tarp mugėje pristatomų menininkų pasaulinio garso vardai: Marina Abramovic, Anish Kapoor, Yayoy Kusama, Shirin Neshat. The Rooster Gallery ekspozicija Dubajuje sulaukė didelio dėmesio ir teigiamų atsiliepimų – stendą aplankė Dubajaus Emyrato Karališkosios šeimos nariai, svarbių meno sklaidos institucijų atstovai, kitų tarptautinių meno mugių vadovai. Mugės metu vyko ir edukacinė programa 8-12 metų vaikams. Jie buvo mokomi meno suvokimo pagrindų. Viena iš šešių specialiai atrinktų mugės “stotelių” buvo tapytojos Kristinos Ališauskaitės paveikslas “Proveržis”, kur vaikai susipažino su perspektyvos, kontrasto ir kt. sąvokomis.

Menininkų kūrinių įsigijo privatūs kolekcininkai iš Didžiosios Britanijos, Švedijos, JAV. Galerijos tapytojams pagaliau pavyko patekti ir į vietinių kolekcininkų akiratį – Andriaus Zakarausko kūrinys įtrauktas ir į Šardžos banko meno kolekciją. Galerijos prisistatymas mugėje ART DUBAI iš dalies finansuotas Lietuvos Kultūros Tarybos programos “Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra”. Programos tikslas sudaryti sąlygas Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų eksporto apimčių augimui.

Andriaus Zakarausko kūrybos centre atsiduria pati tapyba, jos fizinis kūnas. Menininkas susitelkia ties fundamentaliais tapybos elementais – potėpiu, spalva, šviesos-šešėlio santykiu, drobės paviršiaus plokštuma – ir juos konceptualizuoja, paverčia paveikslo naratyvo dalimi. Prie abstrakcijų artėjančiuose kūriniuose visuomet įžvelgiama žmogaus figūra. Dažniausiai tai – pats tapytojas, susitapatinantis su tapyba ir tuo pat metu stebintis ją iš tolo, esantis šiapus ir anapus drobės paviršiaus, pranykstantis ir išnyrantis paveiksle. Tai jo rankos glosto drobę švelniais pasteliniais potėpiais ar konstruoja jos paviršių tvirtais it smūgiai skambių spalvų blokais. Nors portretai bevardžiai, nuasmeninti, A. Zakarausko darbuose esama ir jausmingų autobiografiškų detalių.

Kristina Ališauskaitė savo kūryboje taip pat naudoja žmogaus (o dažniau – jo rankų) atvaizdus. Tik jos paveiksluose žmogaus kūnas netenka fiziškumo. Jis atlieka ženklo ar simbolio funkcijas, tapytoja naudojasi juo kaip įrankiu tyrinėti platesnes tapatybės, psichologijos problemas. K. Ališauskaitės kūriniuose išnyksta riba tarp apčiuopiamo ir įsivaizduojamo, balansuojama tarp kino, sapno ir tikrovės. Labai svarbus jos kūryboje laikas, pabrėžiamas visa ko procesualumas, cikliškumas. Kūno veiksmai ir judesiai čia tampa simboliškais ritualais, atspindinčiais psichologines būsenas ir įvairius žmogaus tapatybės aspektus. K. Ališauskaitės paveikslai minimalistiškai taupūs tiek plastikos, tiek turinio prasme, pasakojama mįslingomis užuominomis. Tad nutapytos scenos nepasiūlo konkretaus naratyvo, veikia labiau kaip emocijų katalizatoriai.

Nepaisant skirtingų kūrybinių strategijų, menininkų darbai yra artimi ne tik vizualiai ar emociškai. Abu menininkai teigia meno kūrinio atvirumą, daugiaprasmiškumą, kontekstualumą. Kito menininko drobių kaimynystėje kūriniai atsiveria dar kitais rakursais, išryškėja nauji turinio ir plastikos aspektai. Lakoniški, neapibrėžti jų paveikslų pasakojimai kelia daugiau klausimų negu pateikia atsakymų, provokuoja žiūrinčiuosius pasitelkti savo patirtis. Taigi ekspozicijoje vyksta ne tik dviejų menininkų pokalbis, bet ir menininkų bei žiūrovų idėjų mainai. Tokioje komunikacijai atviroje erdvėje kolektyvinis „minčių statymas“ (mindbuilding) tampa meno kūrinio prasminio lauko formavimosi metafora.

Jurgita Juospaitytė – Bitinienė

Rooster_ArtDubai4 Rooster_ArtDubai6

Svetingas savaitgalis Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Moncio parodos fragmentas 2

Kovo 24–26 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) rengiamas svetingas savaitgalis, skirtas parodos „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“ uždarymui. Šia proga vyks nemokamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, koncertai. Muziejaus bilietas nuo penktadienio iki sekmadienio kainuos tik 20 euro centų.

Šiemet minime 95-ąsias išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gimimo metines. Gamta jam nepagailėjo spalvingo talento, tvirto charakterio, apdovanojo darbštumu. A. Mončio kūryba formavosi pokario Paryžiuje, kur jis gyveno nuo 1950-tųjų. Keturiasdešimt treji metai, praleisti Prancūzijoje. Besidairant po gausų Mončio palikimą galima rasti įvairių kūrybos skerspjūvių, aptikti analogų, panašumų su Paryžiaus mokyklos 6–9 dešimtmečių meniniu kontekstu, prieš akis atsiveria mažai tyrinėti ryšiai su amžininkais. Taip gimė ir šios parodos idėja: parodyti artimiausią Mončiui prancūziškąją meno aplinką, tuos dailininkus, kurie buvo ne tik kolegos, bet ir Mončiui artimi žmonės bei bičiuliai. Tai skulptoriai dvyniai Janas (Mončio uošvis) ir Joëlis Marteliai bei architektas, dizaineris ir mecenatas Francisas Turbilis, su kuriuo lietuvį siejo ilgametė draugystė, bendros parodos, artimas šeimų gyvenimas (Turbilis tapo Mončio pirmagimio Jeano Christopheʼo krikštatėviu). Artima šeimyninė aplinka, bendravimas, nuolat matomi kolegų kūriniai tiesiogiai ir netiesiogiai veikė lietuvio skulptoriaus kūrybinius sumanymus, siūlė idėjas, skatino domėtis įvairiomis dailės sritimis.

Paskutinėmis parodos veikimo dienomis lankytojų lauks renginių programa:

Kovo 25 d. (šeštadienį)

12.00 val. tarptautinio muzikinio-edukacinio projekto „Šiaurės pašvaistė“ koncertas. Organizatoriai: Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, Pirkanmaa muzikos mokykla (Suomija). Projekto partneriai: Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

15.00 val. ekskursija po parodą „Antanas Mončys ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai, Francis Turbilis. Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“. Registracija tel. 85 261 67 64.

16.00 val. edukacinis užsiėmimas „Antano Mončio kūrybos talentai“. Užsiėmimo metu kursime erdvinius koliažus iš gofruoto kartono ir kitų medžiagų. Registracija tel. 85 261 67 64.

Kovo 26 d. (sekmadienį)

12.00 val. edukacinis užsiėmimas „Antano Mončio kūrybos talentai“. Užsiėmimo metu kursime nedideles figūrėles iš molio ir jas dekoruosime. Registracija tel. 85 261 67 64.

15.00 val. Kamerinės muzikos koncertas: Romantiniai Piotro Čaikovskio (1840–1893) kūriniai ir XX a. prancūzų kompozitorių muzika. Atlikėjai: Edita Kalesevičiūtė (sopranas), Valentinas Kaplūnas (violončelė), Ingrida Milašiūtė (fortepijonas), koncertą veda muzikologė Liudmila Milašienė.

Parodai kūrinius skolino: Florence Martel-Langer (Paryžius, Vandėja), Jeanʼas-Christopheʼas Moncys (Paryžius), Nathalie Turbil (Suasonas), Antano Mončio namai-muziejus (Palanga).

Parodą rėmė: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje, UAB „Ekspobalta“, VšĮ „Ars Lituanica“, UAB „Tieto Lietuva“.

Parodos draudėjas – BTA draudimas.

Tapybos Maršrutizatoriai: jaunųjų autorių tapyba po Vilnių keliaus troleibusais

17390714_1417361931618320_3343859406007980654_o

Meno laboratorija „ŠČ/ShCh“ Vilniaus miesto kraštovaizdyje surengė projektą „Tapybos maršrutizatoriai“. Po Vilniaus gatves kelis mėnesius maršrutuos penki troleibusai, apipavidalinti dešimties žinomų ir aktyviai kuriančių naujosios kartos tapytojų darbų atvaizdais.

Projekto dalyviai – jauni tapytojai Linas Jusionis, Adomas Danusevičius, Andrius Zakarauskas, Darius Jaruševičius ir Ina Šilina (Polyrabbit.Duplicate), Indrė Ercmonaitė, Simonas Kuliešis, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Ulčickaitė

„Tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“ prisideda prie projekto „Tapybos maršrutizatoriai“ įgyvendinimo, nes turime bendrų tikslų. Vilniuje vykstanti meno mugė yra savotiškas institucinis meno maršrutizatorius, kuris didina meno sklaidą, edukuoja auditoriją, aktyvina meno rinką bei siekia priartinti meną prie žiūrovo. Todėl „Tapybos maršrutizatoriai“ pristatantys jaunosios kartos tapytojų kūrinius bus tarsi interaktyvi įžanga į birželį vyksiančią 8-ąją meno mugę „ArtVilnius“, – sako mugės vadovė Diana Stomienė.

Projektu siekiama parodyti, kad tapyba šiais laikais gali egzistuoti įvairiausiais pavidalais, kad ją irgi veikia naujosios technologijos ir ji nebūtinai turi tebebūti paveikslas, aliejiniais dažais nutapytas ant drobės, įrėmintas ir pakabintas ant sienos, bet gali keistis reaguodama į istorines realijas. Šių laikų realija — skaitmeninė visų vaizdų būtis. Jaunoji tapytojų karta ypatinga tuom, jog ji formavosi veikiama skaitmeninių medijų, o patys multimedijų ekranai padarė ženklią įtaką šiuolaikinės visuomenės santykiui su atvaizdais. Troleibusas veikia tarsi socialinio tinklo siena, ant kurios įkūnijama šiuolaikinė tapyba apjungia pačias įvairiausias miestiečių ir svečių grupes, kurios paprastai išsluoksniuojamos kaip skirtingos ir ne visuomet susikertančios žiniasklaidos portalų, kalbų, televizijų ir spaudos priemonių auditorijos. Tad šis projektas — tai žvilgsnis į fizinės tikrovės ir vis labiau virtualėjančio mūsų bendravimo sankirtas. Menininkai taip pat siūlo pamąstyti, kas atsitinka, kai tapyba išeina iš parodų salės ir keliauja po miestą, sukurdama įvykį vilniečių kasdienybėje, nustebindama miesto svečius, pademonstruodama jiems mūsų miesto gyvybingumą, reflektyvų bei autoironišką santykį su dabartimi.

„Tapybos maršrutizatoriai“ po Vilnių maršrutuos tris mėnesius. Meno laboratorija ŠČ/SHCH ­— šiuolaikinio meno procesų galerija ieškanti naujų kultūros aktualizavimo formų. Galerija nepririšta prie konkrečios lokacijos ar laiko, gali būti meno erdve ir įvykiu, situacija atsirandančia ir „ŠiČia“, ir „ŠiČia“.

17390741_1659853897375357_3270693900931707334_o - Copy (2) ADI_6729-Pano copy ADI_6737-Pano copy VMS_4735

Grupinė paroda „Lithuanian Art – Destination London“ Londone

Lithuania Now_5

Kovo 15-24 d. „D Contemporary“ galerijoje (23 Grafton St, Mayfair, W1S 4EY, Londonas) veikia Lietuvos menininkų grupinė paroda „Lithuanian Art – Destination London“, kurią galerija organizuoja bendradarbiaudama su meno projekto „Lithuania Now“ įkūrėjais. Šiuo renginiu siekiama Londono meno pasauliui reprezentuoti talentingus Lietuvos menininkus, suteikiant jiems išskirtinę galimybę eksponuoti savo kūrinius miesto centrinėje dalyje prestižiniame Mayfair rajone esančioje galerijoje, kuri priklauso „Strategy International Ltd’’ kompanijai, apjungiančiai 300 partnerių tinklą. Grupė ypač gabių Lietuvos meno kūrėjų eksponuoja tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, interjero dizaino, fotografijos kūrinius, o taip pat ir performansus, kuriuos galima išvysti visos parodos metu. Renginyje pristatoma virš 30 meno kūrinių, sukurtų 10 menininkų, kurių tarpe – 7 moterys. Parodos metu taip pat organizuojama 7 renginio dalyvių diskusija apie kūrybą ir meno tendencijas su gerai žinomu anglų menininku bei renginio kuratoriumi Barry Martin.

Parodos iniciatoriai: Valius Naureckas Vida Naureckaite.

Parodos kuratoriai: Mara Alves Barry Martin.

Menininkų atrankos komisija: Dr Virginija Vitkienė, meno kritikė Donatas Juškus, dailės galerijos „Juškus gallery“ vadovas Egidijus Rudinskas, menininkas.

Menininkai: Almyra Weigel, Dainius Trumpis, Kristina Sereikaitė, Andrius Miežis, Indra Marcinkevičienė, Monika Dirsytė, Viktorija Staponė, Jūratė Rekevičiūtė, Monika Furmanavičiūtė, Dainius Dirgėla.

Kuratorių pasisakymai apie parodą: Mara Alves: “Šio renginio dėka menininkams suteikiama išskirtinė galimybė Londono meno scenoje pristatyti savo kūrybą, o meno gerbėjams bus puiki proga susipažinti su Lietuvos meno tendencijomis bei šios šalies kultūra. Sveikinu šį Valiaus Naurecko ir Vidos Naureckaitės organizuojamą fantastišką meno projektą.“ Barry Martin: “Visad yra didelis malonumas susipažinti su kitų šalių profesionalių menininkų kuriamu šiuolaikiniu menu. Londone dažniausiai pristatomos JAV bei Jungtinės Karalystės kaimyninių šalių meno kūrėjų parodos, bet retai suteikiama galimybė išvysti tolimesnių bei mažų šalių, tokių kaip Lietuva net 10 menininkų kūrybą. Tai Londone vyks pirmą kartą, tad renginys bus tikrai išskirtinis.“

Projekto rėmėjas: Lewben Art Foundation.

Parodos informacinį katalogą galite peržiūrėti čia.

Lithuania Now_1 Lithuania Now_2 Lithuania Now_3 Lithuania Now_4 Lithuania Now_6 Lithuania Now_7

Skelbiamas konkursas Lietuvos atstovavimui Venecijos architektūros bienalėje 2018 m.

copyright_laurian_ghinitoiu_baltic_(1_of_13)

Lietuvos kultūros taryba skelbia programos, skirtos pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 16-oje Venecijos architektūros bienalėje 2017 m. ir įgyvendinti projektą 2018 m. konkursą. Iki gegužės 16 d. laukiama ne mažesnę nei penkerių metų architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse turinčių organizacijų paraiškų.

Finansavimo konkursui teikiamą projektą turėtų sudaryti trys dalys: projekto idėjos aprašymas, ekspozicijos brėžinys (eskizas) ir projekto įgyvendinimo sąmata. Projektų konkursui teikiami projektai neribojami temos ar išraiškos priemonių atžvilgiu, tačiau šiam konkursui viena organizacija gali pateikti tik vieną paraišką. Lietuvos paviljono įgyvendinimui Venecijos architektūros bienalėje iš viso skirta 174 tūkst. eurų (daugiau informacijos – programos aprašyme).

Baltijos šalių paviljonas

Praėjusiais metais pirmą kartą Venecijos architektūros bienalėje dalyvavusi Lietuva buvo pristatoma kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“. Architektūros fondo ir Estijos architektūros centro, kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos šiuolaikinio meno centrais įgyvendintas projektas laimėjo finansavimo konkursus visose trijose šalyse atskirai ir „Baltijos paviljone“ subūrė visas tris šalis atstovavusius autorius. Jėgas suvieniję kuratoriai Kārlis Bērziņš, Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Niklāvs Paegle, Dagnija Smilga, Johan Tali, Laila Zariņa, Jonas Žukauskas pristatė regiono architektūrą neįprastu formatu. Ekspozicijoje ir ją lydėjusiuose renginiuose pristatytas Baltijos regiono erdvės skerspjūvis. Tokia jungtinė šalių prisistatymo forma nėra itin įprasta šioje tarptautinėje parodoje, greta būtų galima išskirti tik nuolatinį Šiaurės šalių paviljoną. Paroda Venecijos sporto rūmuose „Giobatta Gianquinto“, esančiuose greta pagrindinės bienalės ekspozicijų erdvės – Arsenalo, lankytojus kvietė 2016 nuo gegužės iki lapkričio pabaigos.

Nors visų trijų Baltijos šalių kultūros ministerijų atstovai teigiamai įvertino bendro, visas tris šalis kaip regioną pristatančio, paviljono idėją ir pasiektus rezultatus, kol kas bendro prisistatymo Venecijoje idėjos tęstinumas neformalizuojamas. Tačiau sutarta siekti, kad Baltijos šalių paviljonai dalintųsi viena bendra ar gretimomis erdvėmis bienalėje. Taip pat sutarta bandyti vystyti bendrą komunikacijos strategiją. Tad Lietuvos kultūros taryba, bendradarbiaudama su partneriais Latvijoje ir Estijoje, skatintų planuojančius teikti paraiškas Lietuvos nacionalinio paviljono įgyvendinimui, atsižvelgti į šiuos tarptautinio bendradarbiavimo siekius ir planus.

Venecijos architektūros bienalės metu „Baltijos paviljonas“ pritraukė 31 tūkst. lankytojų, sulaukė tarptautinių architektūros leidinių susidomėjimo, „Google“ kultūros instituto dėmesio ir šiuo metu yra pristatomas kaip šios, vienos didžiausių pasaulyje, virtualios meno kolekcijos dalis. Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje finansavo Lietuvos kultūros taryba, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija ir Estijos kultūros rėmimo fondas.

Paroda Estijoje

Vakar Talino Dizaino ir architektūros galerijoje buvo uždaryta, kiek ilgiau nei savaitę veikusi koncentruota „Baltijos paviljono“ versija pavadinta „Operative Archive“. Kovo 10–19 d. Parodoje pristatyta paviljono versija nesiekta atkartoti Venecijoje pusmetį veikusios trijų Baltijos šalių ekspozicijos, kuri užėmė 2000 kvadratinių metų erdvę ir pristatė 87 eksponatus. Kelioninėje parodos versijoje, atsižvelgiant į publikos poreikius, mėginama perteikti paviljono koncepciją, eksponuojamas paviljono maketas ir pristatomi daugiausia estų autorių darbai.

Pasak „Baltijos paviljono“ autorių, ši ekspozicija buvo bandymas suprasti, kokiomis konvencijomis ir instrumentais naudojamasi įvairiose pramonės srityse, infrastruktūrose ir kituose procesuose, kurie formuoja architektūrinę aplinką. Neatskiriant abstrakčių idėjų nuo jų materialių projekcijų, parodos tyrimu buvo siekiama išgryninti minties struktūras, perkuriančias inertišką architektūrinę aplinką.

Praktinės rekomendacijos paraiškoms

Teikiantiems paraiškas Lietuvos atstovavimui Venecijos architektūros bienalėje 2018 metais rekomenduojama, kad planuojamos ekspozicijos plotas neviršytų 200 m². Paraiškoje turėtų būti konkrečiai ir aiškiai įvardinta, kokiems tikslams prašoma lėšų, kaip jie bus įgyvendinti, atskleidžiamos planuojamos veiklos, jų etapai. Projekto įgyvendinimo terminą rekomenduojama tiesiogiai sieti su planuojamomis veiklomis, jų chronologinėmis ribomis ir etapais, o pastaruosius planuoti pagal projekto tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimui būtiną laiką bei resursus. Projekto tikslų ir uždavinių siekimas turėtų atsispindėti ir projekto sąmatoje, jos punktuose.

Kompiuteriu užpildytas paraišką, sąmatą ir būtinus jų priedus sunumeruokite ir sudėkite eilės tvarka. Primygtinai prašome paraiškos lapų nesegti, nedėti į įmautes ar kitas papildomas priemones. Kartu su pasirašytomis paraiška ir sąmata būtina pateikti ir elektroninę paraiškos kopiją, kurią būtina išsaugoti PDF formatu kaip 1 dokumentą ir pateikti skaitmeninėje laikmenoje (CD, DVD, atmintuke). Ant voko nurodykite: „PARAIŠKA“, programos, pagal kurią teikiate projektą, pavadinimą, pareiškėjo pavadinimą ir adresą. Paraiškos siuntimui rekomenduojama rinktis paprastą, popierinį voką. Paštu išsiųstų paraiškų laukiame adresu: Naugarduko g. 10, Vilnius, iki gegužės 16 dienos (galioja pašto spaude nurodyta data).

Naudingos nuorodos:

Konkurso sąlygos

2017 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės 

2017 m. dokumentų formos

2017 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių pristatymo vaizdo medžiaga.

Iliustracijoje: Baltijos paviljonas, 2016.  Nuotrauka: © Laurian Ghinitoiu