Author Archives: artnews.lt

Paroda „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ Vilniuje

2017-04-20 16-48-10 author Rytis Seskaitis

Balandžio 20 d.  Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) duris atvėrė Lietuvos išeivijos dailės fondo ir „Lewben Art Foundation“ organizuojamos paroda „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“. Ši paroda – tai praėjusiais metais Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune surengtos parodos „Nuo realizmo iki objekto“ tęsinys, šį kartą pristatomas Vilniuje. Abi parodos ir vos prieš kelis mėnesius išleistas albumas „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ žymi penkerių metų Lietuvos išeivijos dailės fondo sukaktį.

Parodoje pristatomi net 25 Lietuvos išeivijos menininkai ir jų darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Parodos kuratorė dr. Rasa Andriušytė-Žukienė parodą padalijo į tris temines menininkų grupes. Tai vadinamieji „Atminties saugotojai“, tarp kurių – Vytauto Kasiulio, Algimanto Kezio, Česlovo Janušo, Kazio Daugėlos ir Antano Rūkštelės darbai, „Modernizmo pakeleiviai“, apimantys Adomo Galdiko, Prano Gailiaus, Viktoro Petravičiaus, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus, Vladislovo Žiliaus ir Kazimiero Žoromskio kūrinius, ir galiausiai – „Svečiašaliai“, tarp kurių – Aido Bareikio, Ray Bartkaus, Stasio Eidrigevičiaus, Vytenio Jankūno, Rūtos Jusionytės, Žilvino Kempino, Ievos Martinaitytės-Mediodios ir kitų menininkų darbai.

Parodoje pristatomas platus lietuvių menininkų kūrybos spektras nuo realizmo iki abstrakcijos ir šiuolaikinės dailės objektų. Pasak parodos kuratorės R. Andriušytės-Žukienės, ši paroda – tai plati ir kontrastinga XX–XXI a. lietuvių meno panorama, atspindinti menininkų pasiekimus. Iš gausios ir turtingos Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijos atrinkti kūriniai yra aukšto meninio lygio artefaktai, eksponuoti įvairiose pasaulio galerijose ir muziejuose. Šioje parodoje jie bus pristatyti ne vien kaip meninės vertybės, bet ir kaip savojo laiko, tapatumo paieškų, sudėtingų tautos gyvenimo momentų liudytojai.

Paroda veiks iki 2017 m. rugsėjo 10 d.

Parodos organizatoriai: Lietuvos išeivijos dailės fondas, Lewben Art Foundation
Parodos partneris – Lietuvos dailės muziejus
Kuratorė – dr. Rasa Andriušytė-Žukienė Rasazukiene
Koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė
Architektūra ir dizainas – I M P L M N T

2017-04-20 17-42-53 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-42-29 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-53-24 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-43-06 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-43-23 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-44-03 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-44-45 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-44-55 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-46-30 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-46-45 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-46-49 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-46-58 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-47-18 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-47-26 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-47-33 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-47-46 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-48-01 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-48-10 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-48-34 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-49-19 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-49-45 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-49-56 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-50-28 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-50-48 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-51-12 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-54-11 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-54-52 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 16-55-07 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 17-08-59 author Rytis Seskaitis 2017-04-20 17-09-13 author Rytis Seskaitis

Nuotraukos: Rytis Šeškaitis

Vsevolod Kovalevskij paroda „After Affect“ Kurant meno erdvėje, Tromse

PO4A5065

Balandžio 21 d. Kurant meno erdvėje, Tromse, atidaryta lietuvių menininko Vsevolod Kovalevskij paroda „After Affect“.

This, was a video of possibilities.
This, is a map of The image, and imagination.
Through which, we journey.
A dance of ever changing pixels,
Pixels, moving down, left, up & right, on the axis of verticality and horizontality, …
While your imagination is moving in opposite direction.
This is a video of possibilities.
A vista of pastel colours
A romantic landscape of gradient
A magic language of visuality
& the dictionary of abstract
A paradox of our evolution
Or just a synergy of possibilities
A flux of constantly updated lines
An Olympics of bits
Where you already the winner, In the content of the imagination
Look into me, I am your Scheherazade
Your story reader
Your fortune teller

It takes 11 minutes, 50 seconds and 18 frames
For THIS visual journey to pass by
An average period of time, for casual viewer to view the exhibition space
A hyper-viewer of hyperspace in a hyper space-time
Try to say that 10 times quickly and you will get a hyper sentence or just plain confusion
produced by illogic of ones mind but throughout logic of imagination
and then imagination connects to other imaginations
producing a hyper linked image of reality that one can travel through
A hyper linked journey of hyper realities of mind for hyper communities
Communities that do not have anything in common except for hyper goal
An animalistic goal translated to machine like algorithm to succeed
Seek and destroy became like, share and subscribe
An After Affect of too many subscriptions
Subscriptions that modify movement of a bits
and Intake of ,surroundings.
A self induced pleasure mechanism that massages you imagination
like a parasitic organism from science fiction
that creates friction in the understanding.

This visuality, is
A primordial, goo.
Or millennial substance
a mix
A mix of differences and agreements.
A mix of signs transformed into language.
An echo of perceptions and economies of global.
A purgatory of banal.
A gateway of information.
and a stop sign of the ,observation
An observation of abstract ideals
an ideals that makes no sense
or make those senses sound like fictions.
It, does sound like we are in the loop
But can the loop be broken
Is this loop in the shape of ellipse
or in a form of horizontal 8
or both
But now we have to stop
There is a moral behind this ,story,
I made a joke
Ha! Ha! Ha!
This is a video of possibilities
A guide, to the understanding of everything, or realisation of nothing
Or maybe both
What is the understanding and the realisation,
Can there be, realisation without the understanding
After all there are bodies without organs
And ecologies without natures
But will one become happy if one realises that.

Vsevolodo Kovalevskij tekstas 2016-17

„Mes turim sutaisyti visuomenę, prieš bandydami sutaisyti internetą. Tik tiek.“ Peter SUnde, 2017

Likimo ar atsitiktinumo dėka, menininką dominančios hiper-realistinio piktorializmo ir pasaulio hiper- produktyvumo problemos nagrinėtos filme “HyperNormalisation” (2016)

Problemos, atėjusios iš bankininkų ir politikų utopinio mąstymo, o vėliau ir utopinio interneto ir post- internetinės mąstysenos, globaliai paplitusios ekonomikoje ir visuomenėje, varomoje iliuzijomis ir netikrais idealais. Mes gyvename daugybėje pasaulių, persipinančiose realybėse ir dimensijose. „AfterAffect“ yra priminimas, kad nereikėtų visko priimti kaip savaime suprantamo (how the fuck do you translate take for granted)

Vsevolodo Kovalevskio (g. 1988, Vilniuje) kūryba grindžiama kritiniu mąstymu ir humoru. Savo darbuose jis remiasi tyrinėjimais, ko pasekoje sukuriami įrankiai ir patirtys leidžiantys kvestionuoti mus supančią aplinką. Rezultatas – procesu paremtos instaliacijos sukuriančios pagrindus santykiui tarp aktyvaus stebėtojo (žiūrovo), menininko ir platesnės bendruomenės.

www.vkovalevskij.eu

www.kurant.cc

PO4A5013 PO4A5022 PO4A5027 PO4A5043 PO4A5052 PO4A5065 PO4A5068 PO4A5113 PO4A5129 PO4A5155

Nuotraukos: Vsevolod Kovalevskij

Justės Venclovaitės paroda „Prisitaikymai“ (AV17) galerijoje

IMG_8617

Balandžio 11 d. 18 val. (AV17) galerijoje (Aušros Vartų g. 17, Vilnius) atidaryta antroji jaunos menininkės Justės Venclovaitės personalinė paroda „Prisitaikymai“.

Justė Venclovaitė savo darbais kuria vaizdines užduotis ir mįsles, kurios žiūrovą nukreipia į semiotikos ir lingvistikos nagrinėjamas problematikas. Pasitelkdama savo sukurtus ar iš kasdienės aplinkos pasiskolintus daiktus menininkė kvestionuoja jų reikšmes skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Šią parodą jungianti tema – „prisitaikymai“ kviečia apmąstyti mus supančią aplinką, jos prasminius ženklus bei prisitaikymą prie jos tiek kūnu, tiek vidine būsena.

J. Venclovaitė parodoje pristatys darbus, kurie dvejoja žmogaus daiktiško pasaulio reikšmėmis bei kvestionuoja įvairių kategorijų reprezentacijas. Viena iš autorės kūryboje sugrįžtančių temų, atspindinčių šią abejonę, yra gamtiško ir žmogiško pasaulių vaizdavimas. Šių dviejų pasaulių susidūrimas sukuria aplinkybes įvairioms „prisitaikymų“ variacijoms atsirasti, kurios ir vaizduojamos parodoje. Prisitaikymas prie iš pažiūros nebūtinų ir nereikalingų sąlygų vienais atvejais kuria netikrumo ir butaforijos jausmą, kitais – išryškina tam tikrus nematomus mus supančio pasaulio dėsnius. Parodą jungiantis motyvas atskleidžia autorės vaizduojamų situacijų daugialypumą ir pabrėžia, kad būtent prisitaikymo metu pradedame patirti ir suvokti aplinką, kurioje gyvename ir veikiame. Parodoje eksponuojami darbai balansuoja tarp tikrovės ir sapno jausenų, kurie, kaip pati menininkė teigia, yra „vaizdiniai pamąstymai apie proto užkaborius, nušviestus vienos didesnių baimių: kad juose nieko ypatingo nėra, tik skirtinguose kontekstuose pasikartojančios tos pačios situacijos.“ Parodoje „Prisitaikymai” menininkė eksponuos meninius objektus ir videofilmus.

Justė Venclovaitė (g. 1988) baigusi skulptūros bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje ir vizualinės kultūros magistrą Aalto Universitete, Suomijoje, savo kūryboje jungia objekto meną, instaliaciją ir video. Nuo 2007 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrėja savo darbus pristatė parodose Suomijoje, Portugalijoje, JAV, taip pat Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre bei galerijoje “Vartai”.

Paroda (AV17) galerijoje veiks iki gegužės 7 d.

IMG_8588 IMG_8591 IMG_8592 IMG_8593 IMG_8605 IMG_8617 IMG_8618 IMG_8622 IMG_8632 IMG_8633 IMG_8640 IMG_8652 IMG_8660 IMG_8663 IMG_8664 IMG_8671 IMG_8672 IMG_8673 IMG_8676 IMG_8677 IMG_8681 IMG_8688

Lietuvių tapybos ir fotografijos paroda „Zakhor! Prisimink! Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ Jaruzalėje

Zakhor_virselis

Balandžio 24 d. Jeruzalėje, tarptautiniame kultūros centre Misheknot Sha‘ananim įsikūrusioje Dwek galerijoje, pristatyta keliaujanti šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos paroda „Zakhor! Prisimink! Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“.

Paroda atidaroma minint Yom HaShoah Holokausto atminimo dieną. Parodos metu vyks konferencija, kurios tema – „Politinis meno vaidmuo šiuolaikiniame Holokausto paminėjime“.

„Zakhor“ – tai tęstinis tarptautinis projektas, skirtas žydiškojo Vilniaus istorijos reminescencijoms vizualiajame mene. Projekto idėja – įvairiose pasaulio šalyse, kuriose gyvuoja litvakų bendruomenės, pristatyti keliaujančią šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbų kolekciją, interpretuojančią žydiškąją Vilniaus praeitį ir dabartį.

Projekto sumanytojai ir kuratoriai: Gabrielė Žaidytė ir Linas Liandzbergis.

Parodos kolekcijos autoriai – Kunigunda Dineikaitė, Bronius Gražys, Audrius Gražys, Algis Griškevičius, Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Jolanta Kyzikaitė, Linas Liandzbergis, Vilmantas Marcinkevičius, Eva Pohlke, Raimondas Savickas, Adasa Skliutauskaitė, Alonas Štelmanas, Arūnė Tornau. Kolekciją Izraelyje papildys Lietuvos išeivių – Mečio Brazaičio bei Mozės Rosenthalio kūriniai.

Nuo 2015 m. keliaujanti tapybos ir fotografijos paroda jau buvo pristatyta Vilniuje, Berlyne, Keiptaune ir Johanesburge. Šiai parodai yra skirtas trimis kalbomis išleistas katalogas.

Po viešnagės Jeruzalėje „Zakhor“ keliaus į kitus pasaulio miestus, kuriuose gyvena skaitlingos litvakų bendruomenės.

Projekto globėjas – dr. Hansas Gertas Poetteringas, Konrado Adenauerio fondo pirmininkas, buvęs Europos parlamento prezidentas.

Projekto partneriai: Moses Mendelssohno centras (Potsdamas), Konrado Adenauerio fondas, Mishkenot Sha’ananim centras prie Jeruzalės fondo, Mozės Rosenthalio namai (Tel Avivas), Lietuvos Respublikos ambasada Izraelyje, Dailininkų sąjungos galerija (Vilnius).

Parodą Jeruzalėje pristato rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, VšĮ Geros valios fondas.

Vyganto Paukštės tapybos paroda VDA „Titanike“

 Geltonos kojinės. 2015. 90x110

Balandžio 28 d. (penktadienį), 17 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėse „Titanikas“ (II aukštas) atidaroma Vyganto Paukštės personalinė tapybos paroda.

Lygiai po dešimties metų Vygantas Paukštė prisistato Vilniaus (ir ne tik) publikai didele paroda Dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“. Tai per šį laiko tarpą sukurti kūriniai, pavadinti lakonišku ir daug pasakančiu apibrėžimu – TAPYBA.

V. Paukštė yra tapytojas iš prigimties. Jo tapyba – tai ir jausmai, ir emocijos, ir svarbiausia – grynos ir nesumeluotos spalvos (ryškios, svaiginančios, drąsios), kalbančios iš savęs ir apie save. V. Paukštė tapo būsenas ir įsivaizdavimus, situacijas ir lyrinius ekspromtus. Menininką charakterizuoja jo paveikslų fonuose gestikuliuojančios figūros – išilgintomis galūnėmis, charakteringais profiliais, perkreiptais torsais.

V. Paukštė studijavo tapybą tuometiniame LTSR dailės institute (dabar – VDA) 1976-182 metais, menininkas yra grupės 24 narys, gyvena Vilniuje, dirba J. Vienožinskio dailės mokykloje, toje pačioje Akademijoje.

Pats V. Paukštė apie tapybą sako:

Niekada nežinau, kaip atrodys paveikslas, kaip pasibaigs jo istorija. Ne tik pavaizdavimas (nepatinka žodis „siužetas“), bet ir teptuko lakstymas arba gulinėjimas ant drobės.

Viskas priklauso nuo gero nusiteikimo padaryt. Priverstiniu būdu ne visada pavyksta. Dažniausiai ne visada.

Jeigu žinočiau, kaip viskas turi būti ir sugebėčiau tai paaiškinti, tapyti jau nebereikėtų.“

Paroda veiks iki gegužės 20 d.

Iliustracijoje: V. Paukštė, Geltonos kojinės. 2015. 90×110

Trečiasis edukacinės paskaitų serijos „Pažintis su šiuolaikiniu menu” pokalbis: menas ir mokslas

Julijonas-Urbonas-ACCELERATE-Lithuania-photo-by-Sophia-Bennett-1024x683

Meno ir edukacijos centras Rupert kviečia į trečiąjį edukacinės paskaitų serijos „Pažintis su šiuolaikiniu menu” pokalbį. Susitikimo svečiai – kuratorė, Arts at CERN programos vadovė Monica Bello, menininkas Julijonas Urbonas ir diplomatas Rytis Paulauskas. Renginio metu aptarsime meno ir mokslo santykį ir šia tema plėtojamus projektus, ypatingą dėmesį skiriant Arts at CERN programai, skatinančiai dialogą tarp meninių idėjų ir dalelių fizikos. Praėjusiais metais Arts at CERN kartu su Rupert skelbto konkurso metu, pirmą kartą Lietuvos menininkams buvo pasiūlyta galimybė atlikti mėnesio trukmės rezidenciją Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN ir įgyvendinti tiriamąjį meninį projektą bendradarbiaujant su centro mokslininkais. Tarptautinė žiuri daug susidomėjimo sulaukusio konkurso metu išrinko menininko Julijono Urbono projektą. Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Urbonas tyrinėjo choreografinę dialektiką tarp gravitacijos ir elementariųjų dalelių – tarp mikro ir makro fizikos. Vienas iš pagrindinių tiriamų klausimų buvo, kaip patirti visu kūnu mikro skalę taip, kaip patiriame gravitaciją makro skalėje.

Renginys vyks ketvirtadienį, balandžio 27 d., 18:30 val. meno inkubatoriuje Pakrantė (Vaidilutės g. 79, Vilnius). Pokalbį moderuos Rupert direktorė, kuratorė Justė Jonutytė.

Mónica Bello yra kuratorė, tarptautinių projektų, nagrinėjančių meninio tyrimo ir tarpdisciplininių inovacijų galimybes, iniciatorė. Šiuo metu Mónica Bello yra Arts at CERN programos vadovė Europos branduolinių tyrimų organizacijoje, Ženevoje. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ji vadovavo „VIDA“, tarptautiniam meno konkursui, kurį įkūrė „Telefonica“ fondas Madride. Nuo 2008 m. iki 2010 m. inicijavo edukacijos skyriaus įkūrimą „Laboral meno centre“, Ispanijoje, kuris vykdė eksperimentinės mokytojų programas, bendradarbiavo su universitetais. Bello reguliariai dalyvauja įvairiose žiuri ir patarėjų tarybose bei skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose.

Julijonas Urbonas yra menininkas, dizaineris, tyrėjas, inžinierius, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, Londono Karališkojo meno koledžo doktorantas. Savo kūryboje Urbonas apjungia įvairias disciplinas, įgyvendina meno ir mokslo tyrimus, gilinasi į technologijų ir meno sąveiką.  Nuo vaikystės Julijonas domėjosi pramogų parkų vystymu, o nuo 2004 m. trejus metus pats vadovavo Klaipėdos pramogų parkui. Jis susižavėjo, kaip pats tai įvardina, atrakcionuose kūniškai patiriama „gravitacine estetika“, kuri ilgainiui tapo jo tyrinėjimų objektu. Jo kūryba yra apdovanota įvairiais prizais, tarp kurių – vienas prestižiškiausių apdovanojimų naujųjų medijų menų srityje – Prix Ars Electronica (2010).

Rytis Paulauskas yra ambasadorius, šiuo metu einantis Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pareigas užsienio reikalų ministerijoje. 2012-2016 m. ėjo ambasadoriaus, LR nuolatinio atstovo pareigas prie JT ir kitų tarptautinių organizacijų biuro Ženevoje. R. Paulauskas baigė teisės studijas Vilniaus universitete, stažavosi tarptautinėje teisės akademijoje Hagoje bei baigė magistro programą Tufto universiteto Flečerio teisės ir diplomatijos mokykloje ir studijavo Harvardo universiteto J. F. Kenedžio vyriausybės mokykloje.

Renginys vyks anglų kalba. Būtina išankstinė registracija čia, el. paštu info@rupert.lt arba telefonu +370 682 54 930 (darbo dienomis 9-17 val.).

Rūtos Butkus šokio performansas „Bokso pirštinės, siena ir aš“ menų fabrike „Loftas“

Ruta (Marius Mork foto)

Balandžio 26 d., trečiadienį, 18 val. į Vilniaus menų fabriką „Loftas“ grįžta interaktyvus trumpametražių filmų festivalis „Future Shorts“. Trečiadienio vakarą „Lofte“ bus pristatytas „Future Shorts“ pavasario sezonas, kuriame žiūrovų lauks šešių trumpametražių filmų premjeros iš visos Europos.

„Future Shorts“ pavasario sezono programą Vilniuje pristatys šiuolaikinio šokio menininkė Rūta Butkus ir jos šokio performansas „Bokso pirštinės, siena ir aš“. Į kino seansą atėję žiūrovai pateks į procesą, kuriame patys taps šokio dalyviais net ir nieko neveikdami. Jūsų dėmesiui – interviu su Rūta.

Kaip jūsų gyvenime atsirado šokis?

Pirmą kartą žodį „šokis“ išgirdau, kai mama su džiaugsmu pranešė, kad keliausime šokti. Tada man buvo 5 metai ir aš tą pačią akimirką supratau, kad į mano gyvenimą atėjo siaubas. Mama labai kantriai visus metus mane įkalbinėjo lankyti liaudies kolektyvą „Želmenėliai“ Šiauliuose, bet aš vis atsisakydavau, o po metų palūžau ir sutikau. Ir tai apvertė mano gyvenimą. Iki 15 metų niekas nebesugebėjo manęs sulaikyti, kad nešokčiau. Šokau visur ir visada, nes man vis atrodė, kad šoku kažkaip ne taip, kaip noriu, o kaip noriu – nežinojau. Sulaukus penkiolikos, kliedesiai dėl šokių baigėsi, bet netrukus juos vėl sugrąžino žydų ansamblis „Faerlach“ Vilniuje. Po poros metų įsimylėjau, viską mečiau ir išvažiavau paskui savo meilę. Deja, meilė po trijų metų baigėsi, todėl vėl grįžau į Vilnių, kur netikėtai pamačiau Pinos Bausch spektaklį „Langų plovėjas“. Mane taip sužavėjo jos šokio laisvė, kad būtent tada pagaliau supratau, kad apie tokį šokį aš visada ir svajojau. Troškau laisvės. Taip į mano gyvenimą atėjo šiuolaikinis šokis. Būdama 27-erių, įstojau į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją studijuoti aktorinio-šiuolaikinio šokio (vad. A.Naginevičūtė ir J.Vaitkus) ir tie šokio laisvės tyrinėjimai bei ieškojimai mano gyvenimą lydi iki šiol.

„Future Shorts“ metu žiūrovai patys taps pasirodymo dalyviais?

Taip, visi besirenkantys į „Future Shorts“ festivalį pateks į kūrybinį šokio procesą. Jie savo žiūrėjimu ar nežiūrėjimu, sustojimu ar praėjimu, dėmesio kreipimu ar nekreipimu kurs santykį su manimi, tas santykis kurs mano judesį, jo trajektoriją, nuotaiką ir emociją. Šokio atsmosferą kurs ir radijo trasnsliacija, tai, kas tuo metu bus kalbama, kokia muzika skambės. Visa tai taps neatsitiktiniu atsitiktinumu, kai režisieriumi taps Laikas, o visi susirinkusieji – to proceso dalyviais. Šį „Future Shorts“ metu gimusį pasirodymo fragmentą vėliau panaudosiu busimam šokio spektakliui „Bokso pirštinės, siena ir aš“. Šiame spektaklyje žiūrovai galės iš šalies pamatyti, kaip kitų ar jų pačių buvimas paveikė mano judesį ir koks iš to gimė šokio fragmentas, kai lieka tik mano kūnas ir bokso pirštinės.

Ar po šokio pasiliksite pažiūrėti filmų? Ar mėgstate kiną?

Būtinai pasiliksiu pažiūrėti. Mėgstu paveikų kiną, kaip ir bet kokią kitą paveikią meno sritį.

Ir kino seansas, ir jūsų pasirodymas vyks netradicinėje aplinkoje – menų fabrike, įsikurusiame buvusioje gamykloje. Ar jums, kaip menininkei, patinka tokios vietos?

Neįprastos vietos menui ir menas neįprastose vietose suteikia organišką galimybę praplėsti ribas – tiek savo ir kitų, tiek erdvės ir meno sričių. Tai leidžia vystytis ir jungtis į naujus organiškus darinius, kurių, asmeniškai man, reikia kaip oro, nes aš „dūstu“ konservatyvume.

Balandžio 26 d. „Lofte“ vyksiančiame pavasariniame „Future Shorts“ sezono seanse bus parodytos šešios trumpametražės istorijos, kuriuose ypatingas dėmesys šį kartą bus skiriamas socialinėms temoms: nuo šiuo metu visame pasaulyje aktualios pabėgėlių temos iki nedarbo aktualijų ir mažo miestelio kasdienybės bei ypatumų.

Filmų anonsas: https://youtu.be/zaIelvCYsQY

Filmai bus rodomi anglų kalba su angliškais subtitrais. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Daugiau informacijos: www.menufabrikas.lt

Paroda „Pinhole / Camera obscura # 2“ POST galerijoje, Kaune

Gintautas Trimakas_3

Po penkerių metų pertraukos POST galerijoje, Kaune (Laisvės al. 51A, 4 aukštas),  atidaryta pinhole fotografijų paroda „Pinhole / Camera obscura # 2“. Pirmoji ekspozicija vyko 2012 metais Fluxus ministerijoje. Tais metais dalyvavo dvidešimt autorių iš penkių Lietuvos miestų. Tai buvo viena iš pirmųjų ekspozicijų Kaune skirtų išimtinai tik pinhole technologijai. Antrosios parodos idėja išlieka nepakitusi. Tai dėmesio atkreipimas į konkrečią išraiškos priemonę (Pinhole / Camera obscura) ir variacijas joje.

POST galerijoje atidarytoje grupinėje parodoje „Pinhole / Camera Obscura #2” savo kūrybą pristatė tokie fotografijos meno meistrai kaip Gintautas Trimakas bei Arūnas Kulikauskas, taip pat jaunesnioji fotomenininkų karta – Giedrius Petrauskas, Vadim Šmakov, Inga Dinga ir Mindaugas Česlikauskas. Menininkai eksponavo fotografijų serijas/ciklus ir parodė pakankamai skirtingus rezultatus atsispirdami nuo to paties pradinio taško – pinhole technologijos.

Visi dalyvaujantys autoriai savo kūryboje savotiškai pritaiko pinhole techniką, atskleisdami skirtingus šios technikos aspektus ir kūrybiškus jų panaudojimus. Variacija šioje technikoje yra plati, spalvinga ir tai puikiai atskleidžia eksponuojami menininkai.

Parodos autoriai ir jų darbai nėra vienintelis traukos objektas POST galerijoje. Viena iš dviejų galerijos parodų salių paversta į milžinišką camera obscura, kurioje saulėtomis dienomis galima gyvai pamatyti kaip veikia pinhole technika. Aklinai uždengus langus ir palikus tik mažą ertmę šviesai patekti, patalpa virsta gyva Kauno panoramos camera obscura.

Pinhole fotografijos kurybinės dirbtuvės. Pasaulinė pinhole diena.

Taip pat balandžio 27 d. ir 30 d. POST galerijoje bus organizuojmas pinhole workshop‘as. Dalyiai išmoks pasigaminti savo kameras, išgirs kameros veikimo principus bei susipažins su keletu skirtingų autorių dirbančių skirtingomis technologijomis. Balandžio 30 diena yra Pasaulinė pinhole fotografijos diena. Šią dieną preparuosime savo pasigamintas kameras ir iškarto skanuosime printeriuose.

Parodos kuratoriai: Andrius Pukis, Giedrius Petrauskas

Tekstą parengė: Karolina Vitulskytė, Andrius Pukis

Parodą POST galerijoje galima aplankyti iki gegužės 5 dienos.

IMG_9970 Arūnas Kulikauskas_1
Arūnas Kulikauskas, Soliografija
Arūnas Kulikauskas_2

Arūnas Kulikauskas, Soliografija

Giedrius Petrauskas_1
Giedrius Petrauskas, Prie upės, 2015 – tęsiama
Giedrius Petrauskas_2
Giedrius Petrauskas, Prie upės, 2015 – tęsiama
Gintautas Trimakas_1

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

Gintautas Trimakas_2

Gintautas Trimakas, Atsakymas William Henry Fox Talbot, 2015; Slinktys, 2012

Gintautas Trimakas_3

Gintautas Trimakas, Atsakymas William Henry Fox Talbot, 2015

IMG_9911

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9924

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9928

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9934

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9940

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9949

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9959

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje

IMG_9960

Paroda Pinhole / Camera obscura # 2 POST galerijoje Inga DInga_1

Inga Dinga, Vis-A-Vis, 2016; Paslėptas nerimas, 2014; In My Secret Life, 2016; Švyturys, 2015

Inga Dinga_3

Inga Dinga, Vis-A-Vis, 2016; Paslėptas nerimas, 2014; In My Secret Life, 2016; Švyturys, 2015

Mindaugas Česlikauskas_1
Mindaugas Česlikauskas, Šviesoraštis, 2012
Mindaugas Česlikauskas_2

Mindaugas Česlikauskas, Šviesoraštis, 2012

Mindaugas Česlikauskas_3

Mindaugas Česlikauskas, Šviesoraštis, 2012

Mindaugas Česlikauskas_4

Mindaugas Česlikauskas, Šviesoraštis, 2012

Vadim Šamkov_1
Vadimas Šamkovas, Be pavadinimo, 2016
Vadim Šamkov_3

Vadimas Šamkovas, Be pavadinimo, 2016

Fotoreportažas: Lina Pranaitytė

 

Edukacinis menininkų iniciatyvų susitikimas ir meno mugės „Supermarket “ pristatymas

CodeRood@supermarket

Balandžio 26 d., trečiadienį, 18:30 val. projektų erdvėje „Sodų 4“ (Sodų g. 4, Vilnius) meno studentai, kylantys menininkai ir visi, ką domina menininkų saviorganizacija, kviečiami į neformalų susitikimą su Lietuvoje šiuo metu veikiančių menininkų įkurtų nepriklausomų erdvių ir iniciatyvų (angl. artist–run) atstovais. Susitikimo metu taip pat bus pasidalinta įspūdžiais iš neseniai pasibaigusios nepriklausomų meno erdvių mugės „Supermarket Stockholm Independent Art Fair“, kuri suvienijo 74 menininkų iniciatyvas iš viso pasaulio, ir kurioje dalyvavo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) projektų erdvė „Sodų 4“.

Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį į nepriklausomų meno erdvių sceną aptariant jų vietą šiuolaikinio meno kontekste apskritai bei įvertinant situaciją Lietuvoje. Visi besidomintys menininkų iniciatyvomis ir saviorganizacijos modeliais turės galimybę susipažinti su skirtingų meno erdvių įkūrimo tikslais, veikimo principais, finansavimo būdais. Susitikime dalyvaus Aistė Kisarauskaitė („Trivium“), Dainius Liškevičius („Vitrina“), Skaistė Marčienė („si:said“), Robertas Narkus („Autarkia“), Andrius Pukis („POST“), Gabrielė Radzevičiūtė ir Lina Rukevičiūtė („Sodų 4“), Simonas Nekrošius („Studium P“).

Nuotraukoje – meno erdvės „Code Rood“ (Olandija) instaliacijos „Supermarkete“ fragmentas.

Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „pavasaris | le printemps“ galerijoje „Vartai“

SetP Stanikas_Pavasaris Le Printemps_nuotrauka

Gegužės 2 d., antradienį, 18 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „pavasaris | le printemps“.

Menininkų pora Svajonė ir Paulius Stanikai turi savo amplua ‒ tam tikrą kūrybinį repertuarą, kuriuo meistriškai naudojasi, balansuoja tarp klasikos reinkarnacijų ir šiuolaikybės invazijos, tragizmo ir grotesko, idealizmo ir dekadanso. Menininkų kūrybai įtakos turi du miestai ‒ Vilnius ir Paryžius, barokas ir gotika, Rytai ir Vakarai. Ryškus reklaminis stilius, sąmoningai prigesintas romantizmo prieblandos (tiesiogine žodžio prasme ir kaip aliuzijos į istorinį dailės stilių) ir netgi šiokio tokio dekadanso, makabriškumo.

Tačiau šį kartą Svajonė ir Paulius Stanikai nusprendė kiek pakeisti drastišką ar perversišką amplua į lyrinę elegiją ‒ nuotaiką, kurią persmelkia persipynusios liūdesio, graudulio aukso gijos ir kartu gaivus intymaus švelnumo dvelksmas. Svajonė ir Paulius Stanikai „apvalė“ savo projektą nuo (ne)politinių aktualijų. Susitelkė į laiko fenomeną kaip žodžio, garso, muzikos aidą, prisiminimą, gęstančią ir todėl emociškai ryškią, netgi geliančią impresijos atplaišą. Apeliuodami būtent į elegišką impresiją menininkai ją pavadina Pavasariu.

Menininkai pristato parodą, kurioje inkorporuotos ankstesnių projektų detalės, tačiau kiekvienas Svajonės ir Pauliaus Stanikų projektas ‒ autorinis. Tam tikri ankstesnių kūrinių inkliuzai naudojami labiau kaip tęstinio naratyvo dalis, tačiau ne kaip tiesmukos nuorodos į konkrečias ankstesnes parodas. Šioje Stanikų instaliacijoje išvysime jų pamėgtų technikų ‒ piešinio, fotografijos, video, objektų ‒ derinius, tačiau skirtumas šį kartą turinyje, jo abstrahavime emocionalumo arba „jausminio formalizmo“ link.

Čia nėra konkrečių istorinių veikėjų, kas buvo būdinga ne vienai pastarųjų metų Stanikų instaliacijai, kaip ir nėra tiesmukų biografinių, buitinių detalių ‒ prasmiškai viskas tarsi tirpsta, tolsta, miršta, tačiau kartu stiprėja gaivi atsinaujinimo, atgimimo nuojauta.

– Kęstutis Šapoka

Svajonė ir Paulius Stanikai – vieni aktyviausių ir kūrybingiausių Lietuvos menininkų, kurių kūrybinis kelias tęsiasi jau beveik tris dešimtmečius. Lietuvoje ir Prancūzijoje gyvenantys menininkai nuolat atstovauja Lietuvai daugelyje prestižinių pasaulio parodų ir projektų, tarp kurių – tarptautinės Venecijos, Liverpulio, Maskvos ir Pekino bienalės, Pompidou centras ir pasaulinio garso galerija Vu Paryžiuje, galerija White Box Niujorke etc.

Mecenatas: Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas: Rolandas Valiūnas

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, „Ararat“,„Idea Artis“

Galerijos rėmėjai: Vilma Dagilienė, Romas Kinka, Vilniaus miesto savivaldybė, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“, „Namai ir objektai“, „Farrow&Ball“, „Libravitalis“.

Paroda veiks iki birželio 10 d