Author Archives: artnews.lt

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976 – 1985” Klaipėdoje

Nuo rugsėjo 28 d. iki lapkričio 12 d. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojama Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976 – 1985”.

Spalio 27 d., 17.30 rengiamas kūrybinis vakaras – susitikimas su Romualdu Požerskiu. Jo metu autorius pristatys savo fotografijų ciklą „Lietuvos senamiesčiai 1974 – 1985“, plačiau papasakos apie to laikotarpio Klaipėdą, fotografo santykį su miestu.

„Keičiasi kartos. Vaikai gimsta, žaidžia, išmoksta gyventi tarp namų ir gatvių, po mažu dangaus lopinėliu. Mūro kvadratas žmogų atpratina mylėti gamtą. Plytos, gatvės, šaligatviai, šviestuvai, telefonų būdelės, bažnyčių bokštai (kai kurie be kryžių) žmogų vis skubina, verčia sparčiau judėti. Pagreitis didėja ir tampa… vis agresyvesnis. Išsitiesti pievelėje, įkvėpti žolės kvapo, aprėpti akimis bekraštį dangų, susilieti su pilka žeme. Pajusti miesto pulsą, jo esmę, suvokti savo vietą gyvenimo džiugesyje. Visa tai ir yra senamiesčio fotografija.“

Romualdas Požerskis. Dienoraštis, 1976 gruodžio 24.

„Čia, Po­žers­kio pa­ma­ty­to­je Klai­pė­do­je, nė­ra mū­sų in­di­vi­du­a­lio­jo­je ge­og­ra­fi­jo­je įdai­gin­tų baž­ny­čių, pa­min­klų ar net ba­rų iš­ka­bų. Jų vie­to­je – nim­fe­tės žvė­re­lio vei­du šyp­se­na, ber­niūkš­čių „mir­ti­nas“ ap­si­ka­bi­ni­mas prie nu­blokš­to dvira­čio, vai­kas su ka­ti­nu­ku ant del­no, ne­drą­sūs pir­mų­jų „mei­lių“ at­spin­džiai vei­de­liuo­se. Tie – įsi­my­lė­jė­liai da­bar ge­riau­siu at­ve­ju sa­vo ko­jom ju­dan­tys pen­si­nin­kai. Ar tuo pa­čiu grin­di­niu – ši­to jau nie­ka­da ne­su­ži­no­sim.“

Ro­lan­das Ras­taus­kas

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1990 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. Nuo 1993 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros lektorius. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976 – 1985” yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projektą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki lapkričio 12 d.

Sauliaus Leonavičiaus „Vegan on Acid. Vakarienė ant rūgščios žolės” galerijoje „101“

Kas bendro tarp meninio tyrimo ir virtuvės, farmakono ir gliuteno, etnobotanikos ir neurohakinimo, psichodelinės estetikos ir institucinės kritikos? Įmaišom šiuos ir visus suneštinius klausimus į tešlą ir kepam blynus.

Spalio 25 d., trečiadienį, nuo 19 val. VDU menų galerijoje 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) įvyks pirmasis VEGAN ON ACID vakarėlis. Gros Aleksandr Spicyn (chill out/techno) ir keps sena juoda čirvinė keptuvė. Renginys yra įvykių ciklo „Tropiniai kūnai” kūnai paskutinė dalis.

Projektas prasidėjo Migruojančių meno akademijų metu, Nidoje, bendradarbiaujant Sauliui Leonavičiui ir Gabrielei Nemirskytei. Vegan on Acid yra tyrimas kuriame išbandomi ryšiai tarp dietos (gr. diaita – gyvensena, režimas), psichodelikos ir meninės praktikos. Čia svarbu ne vien žaidimas stiliumi, bet ir dėmesys kokius (sub)kultūrinius aktualumus tai sujungia / užtrumpina. Esminė šio vyksmo motyvacija yra pats socialumo atvejis ir jo nenuspėjamumas. Kas gali atsitikti, susijungti ar persikeisti, kokie atsitiktinumai ar tikrovės manifestuosis?

Įvykių ciklas TROPINIAI KŪNAI apima tyrimų spektrą, varijuojantį tarp įsivaizduojamų geografijų (imagined geographies) ir performatyvių įsikūnijimų. Bandoma išerdvinti galeriją ir jos tapatybę, paverčiant ją tropiniu kūnu. Čia pavadinimas nurodo į tropą kaip kalbos vienetą – metaforą, ir į tropikus kaip geografinį atspirties tašką. Susitelkiant į idėjinius ir kūniškus sujudėjimus, pasirenkant tropinių kūnų dalis aktyvuojančius pratimus, kaip – parodą, performansą, skaitymą ir kitus – keičiamasi žinojimu tarp visų dalyvių. Mėnesio trukmės įvykių ciklas jau pristatė Eglės Ruibytės parodinį įvykį, Margaritos Žigutytės ir Vaidos Stepanovaitės ‘flat earth yoga practice’ bei šiuolaikinio šokio ir performanso kūrėjų Austėjos Vilkaitytės, Lizos Baliasnajos, Grėtės Šmitaitės mini-rezidenciją NOSTRESS su tikslu leisti tarp-akademinei erdvei patirti pereinamuosius momentus ir nubrėžti tolimesnes kolektyvines koordinates. „Tropiniai kūnai”, kuruojami naujosios galerijos vadovės Vaidos Stepanovaitės, atsiskleidžia pamažu iki spalio mėnesio pabaigos.

Rupert rezidenčių Ninos Fránkovos ir Marije Gertenbach kūrybos pristatymas

Spalio 25 dieną, trečiadienį, 17:30 val., Pakrantės galerinėje erdvėje (Vaidilutės g. 79, Vilnius) vyks Rupert rezidenčių Ninos Fránkovos ir Marije Gertenbach kūrybos pristatymas.

Skirtingai nei daugelis parodų, kuriose yra pristatomi baigti meno kūriniai, ši skirta pristatyti šalutinius produktus: eksperimentinius atspaudus, originalius darbus bei fotografijas, kuriuos visą spalio mėnesį Rupert rezidencijoje praleidusios menininkės Nina Fránková ir Marije Gertenbach galbūt panaudos (arba ne) vėlesniuose savo darbuose.

Pristatymo metu menininkės lankytojus kvies susipažinti su pastarojo mėnesio kūryba, pagurkšnoti akvavito, o taip pat, bet kurią labiausiai patikusią parodos dalį nemokamai išsinešti namo.

Marije Gertenbach (g. 1990, Nyderlandai) gyvena ir kuria Amsterdame. Menininkė baigė Amterdamo menų akademiją, 2015-2016 metais atliko rezidenciją Rijksakademie (Nyderlandai). Gertenbach naudoja tapybą kaip svarbiausią komunikacijos formą, kūryboje gilinasi į tapybos meno vietą ir rolę šiandieninėje visuomenėje, ieško naujų jos išraiškos formų. Darbuose siekia perteikti pasimetimo būseną bei kasdienybės ritualuose įkūnytą dviprasmiškumą.

Nina Fránková (g. 1987, Čekija) menininkė gyvenanti ir dirbanti Amsterdame bei Prahoje. Fránková baigė bakalauro studijas Rietveldo akademijoje bei menų magistrą Sandbergo institute, Amsterdame. Neseniai menininkei suteikta Mondriano fondo jaunojo talento stipendija. Fránkovos kūrybinė praktika apima skulptūros, keramikos, fotografijos, video, kūrybinio rašymo, dizaino, piešimo sritis, įvietintą meną bei tarpdisciplininius meninius tyrimus. 2013 metais menininkė kartu su kolegomis įkūrė kolaboracinį projektą “Ancient Acrobatics”, tyrinėjantį meno ir folkloro ryšį, ji taip pat yra sukūrusi autorinę porceliano kūrinių liniją.

Iki Rupert lengvai galima atvykti 15 autobusu, kuris išvyksta iš Tverečiaus stotelės kas valandą ir apsisukęs Turniškėse sustoja Antrojo paplūdimio stotelėje tiesiai priešais Pakrantės pastatą.  Arba taksi, apytikslė taxi kaina nuo centro – 5-6 eurai.

Rupert rezidencijų programą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Lietuvos kultūros taryba.

Šiuolaikinio šokio ir performanso kūrėjų mini-rezidencija NOSTRESS Kaune galerijoje „101”

Spalio 21 d. 14-17 val. VDU menų galerijoje 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) įvyks šiuolaikinio šokio ir performanso kūrėjų mini-rezidencija NOSTRESS. Tarp Lietuvos ir skirtingų užsienio šalių gyvenančios bei kuriančios menininkės Austėja Vilkaitytė, Liza Baliasnaja, Grėtė Šmitaitė susitiks keletos dienų hangoutui – nuo spalio 18 iki 20 d. jos tarpusavyje procesualiai dalinsis kūrybinėmis praktikomis, o paskutinę dieną jomis dalinsis ir su žiūrovais. Tai yra trečiasis įvykių ciklą „Tropiniai kūnai” aktyvuojantis pratimas, šįkart veiksiantis kaip kolektyvinis tropinis kūnas – erdvės, judesio, įsikūnijimo metafora.

Įvykių ciklas TROPINIAI KŪNAI apima tyrimų spektrą, varijuojantį tarp įsivaizduojamų geografijų (imagined geographies) ir performatyvių įsikūnijimų. Bandoma išerdvinti galeriją ir jos tapatybę, paverčiant ją tropiniu kūnu. Čia pavadinimas nurodo į tropą kaip kalbos vienetą – metaforą, ir į tropikus kaip geografinį atspirties tašką. Susitelkiant į idėjinius ir kūniškus sujudėjimus, pasirenkant tropinių kūnų dalis aktyvuojančius pratimus, kaip – parodą, performansą, skaitymą ir kitus – keičiamasi žinojimu tarp visų dalyvių. Mėnesio trukmės įvykių ciklas jau pristatė Eglės Ruibytės parodinį įvykį bei Margaritos Žigutytės ir Vaidos Stepanovaitės flat earth yoga practice su tikslu leisti tarp-akademinei erdvei patirti pereinamuosius momentus ir nubrėžti tolimesnes kolektyvines koordinates.

„Tropiniai kūnai”, kuruojami naujosios galerijos vadovės Vaidos Stepanovaitės, atsiskleis pamažu iki spalio mėnesio pabaigos.

Ugnės Žilytės paroda „Pelenų diena“ VDA parodinėje erdvėje „Krematoriumas“

Spalio 25 d., 18 val. VDA parodinėje erdvėje „Krematoriumas“ (Maironio g. 6, Vilnius) atidaroma Ugnės Žilytės paroda „Pelenų diena“.

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Krematoriumas / keramikų krosnys“ pristatoma jaunosios lietuvių grafikos kartos Ugnės Žilytės (g. 1979) naujausių, šiais metais sukurtų kūrinių kolekcija. Slėpiningus, paslaptingu švytėjimu ir mistifikuotomis ar net mistiškomis situacijomis pasižyminčius estampus, taip pat tapybos darbus kurianti menininkė kalba apie save ir personalines patirtis.

Autorei yra svarbi klasikinė grafikos kalba (oforto, sausosios adatos, mecotintos, litografijos technikos), kurią ji puoselėja meistriško piešinio, jautraus prisilietimo prie kuriamo paviršiaus, sakraliai sustingusio komponavimo dėka. „U. Žilytės estampuose regime ir renesansinį piešinį, ir epizodų, nuaustų iš ekspresyvios, nervingos, nebaigtos linijos. Ši įvairovė nesubyra, – ji nusėda klampioje, vienalytėje fono substancijoje. Temų kodas aprėpia kūnišką ir dvasinę būtį, tradicijas ir neopatirtį, mitus ir realybę, žmogų ir gamtą.“ (dailėtyrininkė Nijolė Adamonytė).

Šioje, tartum specialiai tamsiajam metų laikui surengtoje parodoje menininkė yra ypatingai skausmingai drastiška ir atvira. U. Žilytė teigia: „Mano naujausias ‚pilkasis’ estampų ciklas – daugiausiai ofortai, atspausti sluoksniais, labiau litografijos ar medžio raižinių spausdinimui įprastu būdu, – pasakoja apie keisčiausią žmogaus savybę – įsivaizdavimą, kad gyvenimas galėjo būti kitoks. Ir apie kaltę. Apie kaltės jausmą, kuris, sakoma, veda tik į susinaikinimą. Nes praeities juk nepakeisi. Todėl kartais man taip norisi viską sudeginti…“.

Menininkų šeimoje gimusi U. Žilytė mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, 1997–2004 metais studijavo grafiką VDA, nuo 2014 m. dėsto piešimą A. Savicko dailės mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2012 m. Dailininkė yra iliustravusi estų rašytojo Hugo Ader pjesių rinkinį (Naidendid, 1999 m.) ir apysaką „Tėvas po lova“ (2011 m.), Kazio Sajos knygą „Tuo taku ten“ (2017 m.), nuo 2015 m. kultūros savaitraščiui „Literatūra ir menas“ piešia portretus. Dailininkė parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 2001 m., yra surengusi aštuonias personalines parodas, ši – devintoji.

Paroda veiks iki  lapkričio 2 d.

13-osios Baltijos Trienalės paroda „Preliudas“ ŠMC

Iki spalio 18 d. Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, veikia 13-osios Baltijos Trienalės paroda „Preliudas“. Trienalės kuratorius:  Vincent Honoré.

KAD IŠGYVENTUME, TURIME TAPTI
ANTŽMOGIAIS
KAŽKUO KITU
GEBANČIU MIEGOTI ANT BETONINIŲ GRINDŲ
AR SPJAUDYTIS TARMĖMIS
MOKYTIS NAUJŲ KALBŲ, IDANT APSAUGOTUME SAVO GLEŽNĄ ODĄ
VYRAI MUS STUMS NUO STOGŲ IR KLAUS, KODĖL NESKRENDAME
VYRAI ŠERS MUS STIKLAIS IR KLAUS, KODĖL NEKALBAME
VYRAI PALAIDOS MUS GRIUVĖSIUOSE IR KLAUS, KODĖL NESISTOJAME
VYRAI SULAUŽYS MUMS PIRŠTUS IR REIKALAUS GLAMONIŲ
MŪSŲ PAREIGA YRA IŠTVERTI
LAIKOTE MŪSŲ GALVAS PANARDINTAS PO VANDENIU –
DABAR ŽIŪRĖKITE, KAIP MES UŽSIAUGINAME ŽIAUNASTIESIOGINIAME KERŠTE
UŽ MOTERIS, KURIAS SUDEGINOTE
MOTERIS, PILNAS UGNIES
GEBANČIAS VISKĄ
GEBANČIAS BŪTI MOTINOMIS
SESERIMIS-MYLIMOSIOMIS
KOVOTOJOMIS
GEBANČIAS KVĖPUOTI, KAI MANĖTE, KAD UŽDUSIME
JŪS NUŽMOGINATE MUS
IR TUOMET LIEPIATE IŠGYVENTI
MES UŽSIKASAME GILIAI ŽEMĖJE
SUKURIAME SAVO ERDVES, SAVO ŠALIS
STATOME AUKŠTOS ŽOLĖS SIENAS
IR GYVENAME ŠEŠĖLIUOSE
VIEN TAM, KAD SUPRASTUME – NET IR TEN NESAME SAUGIOS
VIENAM TAM, KAD SUPRASTUME – ESAME SUTVERTOS
NIEKAD NESIBAIGIANČIAM GEDULUI
_________________________________________________
<…>TAPOME SAVO PAČIŲ ŠMĖKLOMIS

NIEKUOMET NEBUVAU ŠITAIP PAVARGUSI
NIEKUOMET NEJAUČIAU ŠITIEK DAUG
STEBĖJAU, KAIP PASAULIS BAIGIASI, IR NUTARIAU PASIDUOTI
KOL

STAIGA IŠSIPLĖTUSI,
DESPERATIŠKA, PRITVINKUSI
MUTACIJA:
NEŽMOGIŠKA VIRSTA ANTŽMOGIŠKA

Ištrauka iš Liv Wynter eilėraščio „Kaip tampama antžmogiais“

13-osios Baltijos trienalės Preliudas atskleidžia tai, kas dažniausiai lieka nematoma: kėslus, įsipareigojimus, tyrinėjimus ir emocijas. Jo tikslas yra atidengti tai, kas brandina Trienalę – poezijos sekciją (žodžius, ritmus, mintis / poeziją, muziką, teoriją), formuojančią esminę projekto dalį, galbūt netgi patį jos branduolį. 13-ojoje Baltijos trienalėje poezija veikia kaip hibridinė kalba: ji išsprūsta iš norminių lingvistikos kategorijų ir atsisakydama remtis tradicinėmis mainų sistemomis įtvirtina save kaip pereinamąją formą – dramatiškai individualią ir kartu giliai kolektyvinę.

13-osios Baltijos trienalės Preliudas išryškina jos politinę poziciją, pats išlikdamas poetišku gestu: kalbėsime apie klasę, lytį, rasę, neįgalius kūnus, feminizmą, geismo dekolonizaciją ir teritorijas. Siekdami peržengti nusistovėjusią tapatybės sąvoką renkamės dinamišką buvimo kartu, priklausymo kažkam idėją. Kur mes prigyjame? Kaip tai įvyksta? Susiorientuoti padės esminiai šiuolaikinio meno postulatai: objektai-pamestinukai ir beformis subjektyvumas, antikategorizacija ir takumas.

Pradedame naudodami muziejų (su visa jo ekonomika) kaip alternatyvą žodžiams tų, kurie turi monopolinę galią kalbėti, kurie kalba garsiai ir nesustodami. Suteikiame erdvę tiems, kurie dažnai nutildomi. Taip pozicionuojame rašytinę ir šnekamąją kalbą bei santykį su žinojimu kaip pradinius trienalės taškus: Preliudas bus atvira ir laisva platforma, kurioje Dorotos Gawęda ir Eglės Kulbokaitės („Young Girl Reading Group“) suprojektuotoje scenoje vyks skaitymai, pokalbiai, susibūrimai, diskusijos ir debatai. Tačiau Preliude nebus išvadų, užsimezgęs tyrimas tęsis iki ir po trienalės atidarymo 2018 m. gegužę.

Parodos menininkai: Harry Burke, Anaïs Duplan, Penny Goring, Tarek Lakhrissi, Maria Minerva, Moor Mother, NON Worldwide, Precious Okoyomon, Planningtorock, Jackie Wang, Liv Wynter, Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė („Young Girl Reading Group“)

Parodos atidarymo vakarą performansus pristatė: Khairani Barokka, CAConrad, Caspar Heinemann, Sandra Jõgeva, Vytautas Jurevičius, Agnese Krivade, Tarek Lakhrissi, Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė („Young Girl Reading Group“)

Pirmą kartą savo istorijoje 13-oji Baltijos trienalė vyks visose trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje, nuo 2018 m. gegužės iki lapkričio. Visos trys parodos bus skirtingos ir trienalės visumą formuos kartu su papildomais projektais, tokiais kaip Preliudas, trienalės katalogas ir tinklalapis. 13-oji Baltijos trienalė vadinasi „Išsižadėk šmėklų“. Ją kuruoja Vincentas Honoré, asistuojamas Neringos Bumblienės ir Cédrico Fauq.

Nuotraukos: Andrej Vasilenko

Kauno bienalės žodinės programos susitikimas „Kas iš to?“ NDG

Spalio 26 d. 18.00–20.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks 11-osios Kauno bienalės žodinės programos „Ginčytina atmintis | Ginčytinos erdvės“ ketvirtasis susitikimas „Kas iš to?“.

Kauno bienalei persiritus į antrąją pusę, patikrinsime kaip mums pavyko siekti savo tikslų ir kokie galėtų būti tolimesni jų siekimo scenarijai.

Bienalei pavyko „sudrumsti įpaminklinimo vandenį“ – kultūrinio renginio proga apie paminklus dar kartą rašyta laikraščiuose ir žurnaluose, kalbėta radijuje ir televizijoje, pravesta dešimtys ekskursijų. Bienalė yra matoma ir teigiamai vertinama kultūros lauke, bendraminčių ratelyje, tačiau kiek ir kaip ji matoma už šio lauko ribų?

Kokios įtakos šiuolaikinio meno reiškinys/pareiškimas turės „realiam gyvenimui“, šiandien priimamiems įamžinimo sprendimams savivaldybėse, Lukiškių aikštės rekonstrukcijos užbaigimui? Ką galime padaryti, kad politikams ir plačiajai visuomenei kultūra nebūtų tik pramoga, o menininkams atminties ir įamžinimo klausimai būtų aktualūs? Kas turėtų vykti toliau, kad priartėtumėme prie netradicinio įamžinimo legitimavimo? Ne tik politikų, bet ir visuomenės, menininkų tarpe.

Pokalbyje dalyvauja:Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Arūnas Gelūnas (LR Seimas), Virginija Januškevičiūtė (Šiuolaikinio meno centras), Simonas Kairys (Kauno savivaldybė), Laima Kreivytė (11-oji Kauno bienalė), Paulina Pukytė (11-oji Kauno bienalė), Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Diskutantai atsakys į auditorijos klausimus. Po pranešimo klausytojai kviečiami taurei vyno.

Devintojo „Jaunojo tapytojo prizo“ paroda „Titanike“

Spalio 26 dieną, 19 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėse Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius) devintąjį kartą įvyks projekto Jaunojo tapytojo prizas finalininkų parodos atidarymas, konkurso nugalėtojo paskelbimas bei apdovanojimai.

Šiemet konkurso paraiškų kriterijus atitiko ir į pagrindinį prizą pretendavo net 78 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kompetentingos komisijos darbo dėka, buvo išrinkta penkiolika finalininkų: Alexei Gordin (EE), Alo Valge (EE), Auksė Miliukaitė (LT), Barbara Ābeltiņa (LV), Danel Kahar (EE), Grisli Soppe-Kahar (EE), Joskaudė Pakalkaitė aka Yoshi (LT), Jurgis Tarabilda (LT), Kristaps Priede (LV), Povilas Ramanauskas (LT), Robin Nõgisto (EE), Sandra Strēle (LV), Simonas Kuliešis (LT), Vita Opolskytė (LT), Rūta Vadlugaitė (LT).

Visi šie menininkai turi realią galimybę laimėti pagrindinį prizą – 2 000 eurų, dviejų mėnesių trukmės rezidenciją SomoS rezidencijų centre Berlyne, Vokietijoje bei kitąmet savo darbus eksponuoti Vilniuje įsikūrusioje Pamėnkalnio galerijoje.

Šiais metais projekto vertinimo komisiją sudarė itin svarbūs šiuolaikinio meno ir tapybos žinovai: Latvijos Šiuolaikinio meno centro „kim?“ direktorė Renāte Prancāne; Suomijos šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA direktorius Leevi Haapala; Estijos šiuolaikinio meno galerijos KUMU kuratorė Triin Tulgiste; Didžiosios Britanijos Šiuolaikinio meno muziejaus TATE kuratorė Linsey Young; Galerijos „Meno parkas“ galeristas ir menininkas Arvydas Žalpys; Projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ iniciatorius, tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.

Apie projektą Jaunojo tapytojo prizas

Jaunojo tapytojo prizas– vienas reikšmingiausių meno renginių Baltijos šalyse, vykstantis nuo 2009 metų. Šis projektas sujungia Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunuosius menininkus bendram tikslui – pristatyti savo šalies tapatybę, meno mokyklų praktikas ir asmeninį kūrybos potencialą. Menotyrininkų teigimu, projektas jau tapo savotišku Baltijos šalių jaunosios kartos tapybos metraštininku, svarbia jaunųjų kūrėjų platforma.

Pagrindinis projekto tikslas  – pristatyti perspektyviausius ir ryškiausius jaunosios kartos tapytojus, sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su jaunųjų menininkų kūryba, o tikslinei auditorijai Lietuvoje ir užsienyje – meno kolekcininkams, meno vadybininkams ir kuratoriams – atrasti naujus talentus Baltijos šalyse.

Šis projektas – pirmasis tokio pobūdžio renginys jauniesiems menininkams Baltijos šalyse. JTP yra orientuotas į visų sričių menininkus iki 30 m., turinčius (ar beįgyjančius) meninį išsilavinimą. Amžiaus riba pasirinkta sąmoningai. Siekiame pristatyti pačius jauniausius menininkus, kurie ką tik baigė (ar yra bebaigią) aukštąsias mokyklas. Tai labiausiai palaikymo reikalaujanti ir labiausiai pažeidžiama kūrėjų kategorija.

Projekto mecenatai:

Dali Van Rooij Rakutyte, Mindaugas Raila, Nicolas Ortiz šeima ir Lewben Art Foundation

 

Jay Gard paroda „It’s the Frame Not the Painting“ JMVC

Iki spalio 21 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre veikia Jay Gard paroda „It’s the Frame Not the Painting“.

Parodoje „It’s the Frame Not the Painting“ pristatoma nauja Jay Gard skulptūrinių objektų serija. Parodos dėmesio centre atsiduria ne pats meno kūrinys, bet jo pagalbinė dalis – paveikslo rėmai. Parduotuvėje nupirkti paveikslo rėmai atskiria kūrinį nuo jį supančio pasaulio. J. Gard išpjauna vieną dalį, išdidina ją iki penkių metrų ilgio ir tokiu būdu sukuria naują rėmo buvimo būdą. Parodoje „It’s the Frame Not the Painting“ transformuojamas požiūris į daiktus bei meno gamybos ir sklaidos reikšmę.

Jay Gard (gimė 1984 m. Halėje, Vokietija) studijavo Leipcigo vizualiųjų menų akademijoje bei Halės menų ir dizaino universitete. Pastaruoju metu menininkas savo parodas pristatė Berlyne, Kopenhagoje ir Niujorke. J. Gard savo darbuose nuolat balansuoja tarp meno ir dizaino disciplinų, svarsto estetinės formos pamatų klausimus, tyrinėja jau tūkstančius metų gaminamus daiktus ir objektus. Pastarąjį dešimtmetį J. Gard nuolatos kuria skulptūras, daiktus ir objektus. Šių objektų formos primena kompiuterinės grafikos vektorinius principus. Menininko kuriami objektai žaidžia su funkcija: mėgdžioja arba slepia ją. Jay Gard neprogramuoja, o tiesiog kuria pasaulį pjūklu, kampiniu šlifuokliu ir elektriniu suktuvu.

Kuratorė Giedrė Malūkaitė
Rėmėjas Goethe’s institutas Lietuvoje
Parodos bičiuliai: Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

 

Nuotraukos: Jay Gard

 

Nerijaus ir Andriaus Erminų kūryba pristatoma tarptautiniame meno ir muzikos festivalyje „Zemlika“ Latvijoje

Bendradarbiaujant Vilniaus (AV17) galerijai bei Latvijos viešajai įstaigai Skyr, festivalio „Zemlika“ Latvijoje metu bus pristatyti vienų žinomiausių konceptualiosios skulptūros autorių Lietuvoje Nerijaus ir Andriaus Erminų kūryba.

Festivalis „Zemlika“ vyksiantis spalio 20-22 dienomis nedideliame Latvijos mieste – Durbėje, nuo 2011 metų Latvijos kultūrinių renginių kalendoriuje įsitvirtino kaip vienas įdomiausių ir populiariausių festivalių. „Zemlika“ kasmet suburia įvairius šiuolaikinius atlikėjus, menininkus ir muzikantus iš viso pasaulio bei ruošia muzikos, kino, teatro ir meno programas, kurias aplanko virš kelių tūkstančių lankytojų. Meno programoje pristatomi žymiausi Latvijos menininkai, kurie reprezentuoja šalį svarbiausiuose šiuolaikinio meno renginiuose pasaulyje. „Zemlika“ yra dalyvavę tokie kūrėjai kaip Kaspars Podnieks, Liepaja New Media School (Minus Eight, Anna Meldraja ir kt.), Ieva Saulite & Co, Atis Jakobsons ir Zile Liepina.

Šiais metais „Zemlika“ lankytojai bus pirmą kartą supažindinami su lietuvių menininkų Andriaus ir Nerijaus Erminų kūryba. Andrius Erminas pristatys darbus iš serijos „Mutacijos“, kurioje atsispindi jau ilgus metus menininko plėtojama kūrybos linija – kasdienių objektų transformavimas į naują, simbolišką skulptūrinį kūną. “Mutacijos” – tai daugiasluoksnės kompozicijos, kuriose vystomos simbolių (su)keitimo bei paradoksalumo temos. Jungdamas tarpusavyje nieko bendro neturinčius buitinius objektus, rastus daiktus, statybines medžiagas, gamtinius elementus A. Erminas savo kūriniuose sukelia “mutaciją”, kurios metu objektai kinta ne tik išoriškai, bet kartu keičiamas ir jų semantinis lygmuo. Nerijus Erminas pristatys savo kūrybai būdingą naratyvinę instaliaciją „Inscenizacija. Kortų namelis“, kurioje pristatomi objektai žiūrovui taps užuomina į vis naują asmeninį ar kolektyvinį surealistinį siužetą. Galimas pasakojimų variacijas menininkas kuria pasitelkdamas įvairius simbolius iš lengvai atpažįstamų kino filmų ar tik tam tikrų jų nuorodų, kurios žiūrovams kuria daugiau emocinį atspalvį, nei aiškų vaizdinį. Autoriaus darbas tampa metafora galutinės tiesos neįmanomumui istorijos ar mūsų asmeninių istorijų perspektyvoje.

Nerijus Erminas – konceptualiosios skulptūros ir objekto kūrėjas. Baigė skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Parodas rengia nuo 1997 m., dalyvavo grupinėse parodose Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje. 2011 m. autoriaus kūriniai dalyvavo 54-ojoje Venecijos bienalėje, Lietuvos paviljono projekte „Už baltos užuolaidos“.

Andrius Erminas – baigė skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas surengęs daugiau nei 12 personalinių parodų bei dalyvavęs grupinėse parodose Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Danijoje.

Menininkų dalyvavimas tarptautiniame festivalyje „Zemlika“ Latvijoje yra dvišalio tarptautinio mainų projekto dalis. Spalio mėnesį vykstančio projekto metu (AV17) galerijoje pristatoma vienų žinomiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Latvijoje – Katrīna Neiburga ir Andris Eglītis paroda „Ilgi marinuoti agurkai“ (veiks iki lapkričio 8 d.), o festivalyje „Zemlika“ – šiuolaikinio konceptualiojo skulptūrinio objekto kūrėjai iš Lietuvos – Andrius ir Nerijus Erminai.

Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijoje: Nerijus Erminas, Inscenizacija. Kortų namelis, 2017