Zoe Williams paroda Kauno menininkų namų programoje „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)“

Iki gegužės 4 d. Kauno menininkų namų galerijoje (V. Putvinskio g. 56, Kaunas) veikia pirmoji programos „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?) paroda.

Įžengti į britų menininkės Zoe Williams parodą reiškia patekti į liūdniausio Eroto mito sapną. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad sapnas yra stipriai orientuotas į erotinį malonumą, bet pažvelgus iš arčiau, pamatytume, kad čia siekiama ne pasitenkinimo ar reprodukcijos, o netekties ir apleidimo. Čia kalbama apie atsidavimą gyvenimo smurtui ir chaotiškai judančių energijų priėmimą.

Šiuose žaviuose juslingumo, maišto ir būties efemeriškumo tyrinėjimuose, esate skatinami palikti sunkaus gyvenimo inerciją ir priimti pasaulyje dideliu greičiu cirkuliuojančias energijas. Palikdami suvokimo (tiesos supratimo) logiką nuošalyje, Zoe Williams kūriniai siekia pasitelkti imanentiškumo logiką, kuria vadovaujantis, tiesa yra ne suvokiama, bet sukuriama ir patiriama.

Eksponuojamus parodoje kūrinius ypač įkvėpė Williams labai svarbios italų menininkės Carol Rama (1918–2015) kūryba. Ankstyvosios Ramos akvarelės, kuriose tarp siurrealistiškai išrikiuotų objektų vaizduojami suvaržyti kūnai, tiek pat įkvepia menininkę, kiek erotinės ir seksualinės tapatybės temos, su konkrečiomis nuorodomis į moterišką juslingumą. Šiuose darbuose galima pajusti ir Pier Paolo Pasolinio įtakas, ypač tokių filmų, kaip „Kenterberio pasakos“ ir „Medėja“. Parodos autorė laiko Ramą ir Pasolinį maištininkais, nepriklausančiais konkretiems judėjimams. Jų kūryba kalba apie socioekonomines sąlygas, ir kritikuoja vartojimą, religines dogmas ir fašizmą.

Menininkės paroda yra sutelkta į piešimo meną, kuris demonstruoja jos konceptualių instaliacijų ir performansų kilmę. Kiekvienas brūkštelėjimas užfiksuoja žaismingą, bet ir juslingą akimirką, ir kviečia žiūrovus pasinerti į pasaulį, kuriame tiesa ne tik suprantama, bet ir patiriama.

Parodos centre – Williams filmas „Tendresse, Tendril (kirmėlių mėsa)“ (2021). Tai hipnotizuojanti odisėja per burtus primenančias scenas, pilnas bekūnių pėdų, plukių, krentančių monetų ir liepsnų. Filme susipina pranašiškos Merkucijaus kalbos apie karalienę Meb fragmentai iš liūdnai pagarsėjusios Šekspyro pjesės „Romeo ir Džuljeta“, įkvepiantys giliems vertės, praradimo ir valiutos laikinumo apmąstymams.

Zoe Williams (ji/jos) gyvena ir dirba Marselyje bei Londone. Jos praktika apima įvairias meno formas, įskaitant instaliacijas, judančius vaizdus, keramiką, piešimą ir performansą, o jos procesas ir rezultatai dažnai būna persipynę tarpusavyje. Šie elementai derinami kuriant įtraukiančius objektus ir aplinką, kur žaismingai ir destruktyviai keičiasi erotikos ir grotesko, amatų, ritualų, lyties, vartojimo ir pertekliaus sąvokos.

Menininkei atstovauja Ciaccia Levi galerija (Paryžius-Milanas). Ji yra bendradarbiavusi su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis, tokiomis kaip: Fraeme, La Friche la Belle de Mai, Tate St-Ives, Robertso meno institutu, DCA, Dortmunder Kunstverein, Mimosa House, Le Crédac ir daug kitų.

Parodos kuratorė – Agnė Bagdžiūnaitė
Parodos architektai/ės – Matas Šatūnas ir Laura Kaminskaitė
Parodos techinkė – Laura Skučaitė

Paroda – projekto „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Fotografijos: Darius Matonis