Vilhelmui Storostui-Vydūnui skirta paroda Dailininkų sąjungos galerijoje

2018 m. rugsėjo 18 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vizualaus meno paroda „Tas, kuris regėjo“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda vyks iki spalio 12 d., jos lankymas – nemokamas.

Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis.

Parodos menininkai – Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė. Kolekcijos kuratorius – Linas Liandzbergis.

Lietuva šiemet mini 150-ąsias Vydūno gimimo metines. Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje bei Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

Kuratoriaus Lino Liandzbergio teigimu, skirtingomis meninėmis kryptimis kuriančius parodos autorius sieja vienas bendras bruožas – pozityvumas: „Tai pozityvus mąstymas, mus supančiame pasaulyje ieškant atsparos, tvirtybės, vilties, žvelgiant į žmogaus būtį mąsliai ir filosofiškai, kartais – su švelnia ironija. Tai atliepia Vydūno mąstymo principams – pavyzdžiui, jį žavėjo Indijos žmonių gebėjimas kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos. Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas, jos narių atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą“.

2018 m. pavasarį paroda buvo pristatyta Detmoldo (Vokietijos miesto, kuriame gyveno ir mirė Vydūnas) rotušėje. Po viešnagės Vilniuje paroda bus eksponuojama Vydūno gimtajame krašte – Šilutės rajone (Hugo Šojaus muziejuje). Lietuvoje surengtas parodas palydės vaikams ir jaunimui skirta edukacinė programa.

Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Detmoldo miesto savivaldybė, Detmoldo rotušė, Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *