Viktorios Terezios Jurkovskos paroda „Grandpa Approves (Senelis – už)“ VDA galerijoje „Artifex“

Iki vasario 9 d. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) veikia Viktorios Terezios Jurkovskos paroda „Grandpa Approves (Senelis – už)“.

Keturios šalys, keturi metai, vienas metodas. Menininkė iš Slovakijos Viktoria Terezia Jurkovska savo parodoje „Grandpa Approves“ (lt. „Senelis – už“) pristato ketverius metus kurtą tekstilės dizaino projektą, kuriame mišria technika atliktuose skaitmeniniuose koliažuose susipina analoginiai naratyvai ir iliustracijos. Paroda „Senelis – už“ kuria intymų, jautrų pasakojimą dienoraščių ir jų vaizdinių pagalba. Tekstilės atspaudai tampa parodos pasakotojais, kuriuose susilieja eksperimentinis, skaitmeninis menas ir analoginės fotografijos technika. Vaizduose susipina psichogeografijos ir buitinės kultūros temos, kurios buvo plėtotos ketverius metus keturiose skirtingose ​​šalyse – Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Ispanijoje.

Viktorija baigė „Šiuolaikinio meno praktikos” bakalauro studijas Bath Spa universitete Anglijoje, kurių specializacija buvo grafikos ir mišrių tekstilės medijų dizainas. Toliau Viktorija tęsė studijas mados dizaino srityje Form mokykloje Lenkijoje.

Autorės kūryba daugiausiai talpina savyje skaitmeninių koliažų ir sublimacijų įvairovę. Viktorijos kelias į meninę praktiką prasidėjo Presove, Slovakijoje, kur ji nuo šešerių metų pradėjo lankyti dailės mokyklą. Pradžioje jauna menininkė tapė akrilu, kol galiausiai popierių pakeitė tekstile, o kiek vėliau sublimacinė spauda tapo jos tyrinėjimų fokusu. „Ji nori būti“ –  toks buvo Viktorijos vaizdinis atsakas slovakų folkloro puoselėtojams, tapęs kitu jos kūrybos kelio skyriumi, susijusiu su naujomis studijomis mados dizaino srityje. Tačiau savo praktikos tąsą menininkė atrado būtent sublimacinėje spaudoje. Projektas „DedkoдідусьGrandpa Sikorjak“ tapo pirminiu meno kūriniu, sujungdamas savyje skirtingas technikas ir vaizdo kūrimo būdus. Viktorijos veiklos, kaip bendradarbiavimu grįstų projektų kuratorystė, aktyvus pasirodymas tarptautinėje menų scenoje susiliejo su įvairiomis praktikomis po studijų, kai autorė susidomėjo juvelyrika ir grafinio dizaino praktika. Vėliau menininkė rezidavo Barselonos galerijoje „Galería Maxó, atrasdama vis naujų sąlyčių su kūrybos metodais.

Viktoria šiuo metu kuria skaitmenines iliustracijas Slovakijos internetiniam psichikos sveikatos kanalui „Hlavyrint“, besiremdama savo naujausiu projektu „Karameliniai pokalbiai“. Po ketverių metų gyvenimo užsienyje, autorė grįžo į gimtąjį miestą tam, kad ir vėl susikurtų savo asmeninį mažą pasaulį. Todėl ir ši paroda yra intymus jos prisipažinimas,  pasitelkiantis „senelį“ kaip grįžimo namo prie tikrųjų šaknų metaforą.

Fotografijos: LightStrokePhoto (Valerija Semeniuk, Justas Gulbinovičius)