Viešas laiškas dėl menininkui Dainiui Liškevičiui pareikštų kaltinimų valstybinių simbolių išniekinimu

2021 m. birželio 19 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Meno organizacijų grupė:

Lietuvos Respublikos Prezidentui,

Vyriausybei, LR Seimui,

Prokuratūrai ir Policijos departamentui

2021 06 17

Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje.

Menininkui Dainiui Liškevičiui policijos iškeltą kaltinimą priėmusi prokuratūra ketina aiškintis, ar jis menininkas ir ar jo 2000 m. sukurtas performansas „Kliaksas / Restartas“ yra meno kūrinys. To aiškintis nėra jokio pagrindo, nes Dainius Liškevičius yra pripažintas menininkas, 1996 m. gavęs meno magistro, o 2012 m. meno licenciato diplomus Vilniaus dailės akademijoje, dalyvaujantis parodose nuo 1994 metų, jau tada apdovanotas įdomiausio jaunojo menininko prizu Šiuolaikinio meno centre rengtoje parodoje „Duona ir druska“, 1995 m. apdovanotas Paryžiaus Cité internationale des arts II laipsnio diplomu, 2003 m. apdovanotas Antano Mončio premija, yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys, 2015 m. atstovavęs Lietuvai reikšmingiausiame pasaulio meno forume – Venecijos meno bienalėje, kuriantis scenografiją teatro spektakliams, dėstantis meno dalykus Vilniaus dailės akademijoje ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, turintis įstatymais apibrėžtą menininko statusą, ne kartą buvęs Lietuvos kultūros tarybos ekspertu, o jo kūrinių yra įsigiję nacionaliniai ir privatūs muziejai. Kūrinys, dėl kurio jis apkaltintas, 2000 m. eksponuotas Šiuolaikinio meno centre, 2012 m. – Nacionalinėje dailės galerijoje, minėtoje Venecijos meno bienalėje, 2019 m. – MO muziejuje ir papildęs jo kolekciją. Visa tai pagal LR įstatymus veikiančioje kultūros sistemoje, o taip pat ir pagal tarptautinius kultūros lauko veikimo principus reiškia, kad „Kliaksas / Restartas“ yra meno kūrinys, o Dainius Liškevičius yra menininkas.

Šiuo meno kūriniu prieš 21 metus autorius iškėlė klausimą, kokia bus Lietuvos valstybė ateityje, ar ji sugebės priimti piliečių tautinę, rasinę ir kitokią įvairovę. Jis ne išniekina valstybinę vėliavą, ne ją sutepa, o nusivalo veidą kaip Poncijaus Piloto kankinamas Kristus nusivalė veidą Šv. Veronikos skarele. Dėl to veiksmo drobulė tapo šventa, kaip šventa tampa ir Lietuvos vėliava, ištverianti visus valstybės virsmus. Be to, atlikdamas performansą menininkas veikė ne kaip Dainius Liškevičius, bet kaip išgalvotas personažas – taip pat kaip išgalvoti ar istorines asmenybes vaizduojantys personažai veikia teatre ir kine. Tas personažas vilki kostiumą, iš kurio mes atpažįstame eilinį pilietį-funkcionierių, kuris prisitaiko prie bet kokių aplinkybių, kad išliktų. Sovietinėje sistemoje gyvenęs ir veikęs pilietis-funkcionierius nusivalydamas veidą trispalve virsta kitu žmogumi, t.y. pakeičia kaukę ir prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų laisvoje Lietuvoje. Tikėtina, kad menininką apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai šio personažo figūroje atpažino save. Tačiau svarbiausia, kad kūrinyje menininkas vaizduoja fiktyvią tikrovę taip pat kaip ją vaizduoja kino filmai ar teatro spektakliai. Kitaip tariant, prokuratūra ir policija už pavaizduotus išgalvoto personažo veiksmus kaltina aktorių ir režisierių. Nesunku nuspėti, kad jei šis ikiteisminis tyrimas tęsis, iškils grėsmė, kad bus galima pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį apkaltinti kada nors Lietuvoje sukurtuose filmuose ir spektakliuose vaidinusius aktorius ir juos kūrusius režisierius.

Tokia situacija būtų absurdiška, bet taip pat ji ir grėsminga. Šiuo kaltinamuoju procesu ne tik daroma psichologinė ir finansinė žala menininkui, bet ir visai meno sistemai Lietuvoje. Parodoma, kad įstatymai neveikia ir kam nors nesupratus meno kūrinio menininkas praranda LR įstatymais ir kultūros institucijų pripažinimu įtvirtintą menininko tapatybę, o galimai ir laisvę. Be to, meno sistemos veikimą užtikrinančių institucijų įstatymais numatytos funkcijos paneigiamos kaip nereikšmingos ir neturinčios galios. Tuomet vieninteliu arbitru, sprendžiančiu, kas yra meno kūrinys ir kas yra menininkas, tampa teisėsaugos sistema, kuriai trūksta kompetencijų meno srityje. Tai – pavojingai nestabili situacija, kurioje nebelieka vietos meninei kūrybai.

Menininko raiškos laisvę LR Konstitucija garantuoja ne šiaip sau. Visada galvojant apie tai, kad bet koks veiksmas gali kam nors nepatikti ir tapti kaltinamąja medžiaga teisme, kurti neįmanoma. Be to, meno turinio kontrolė ir cenzūra yra totalitarinės sistemos požymis. Tokios sistemos Lietuva atsisakė 1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės aktu, signatarų pasirašytu tautos valia. Šios valios negalima atšaukti gana nedidelės nepatenkintųjų minios sprendimu ir reikia vadovautis galiojančiais įstatymais, pagal kuriuos meno institucijos, kiekviena vykdydama savo funkcijas, sprendžia, kas yra menininkas ir kas yra menas. Šiuos sprendimus perimdama teisėsaugos sistema pažeidžia institucijų savarankiškumo principą ir primeta savo nekompetentingus sprendimus, kas yra menas ir kas yra menininkas, o taip pat varžo meninės kūrybos laisvę.

Todėl reikalaujame tučtuojau nutraukti jokio teisėto pagrindo neturintį ikiteisminį tyrimą Dainiui Liškevičiui ir garantuoti, kad tokia praktika niekada nepasikartotų.

Pasirašo:

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Šiuolaikinio meno centras

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

Lietuvos dailininkų sąjunga

Tarptautinės dailės kritikos asociacijos AICA Lietuvos sekcija

VšĮ „Kaunas 2022“

Vytauto Didžiojo universiteto menų fakultetas

Galerija „Meno parkas“

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Šiaulių dailės galerija

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

MO muziejus

Lietuvos meno kūrėjų asociacija

Lietuvos dizaino sąjunga

Kultūros periodinių leidinių asociacija

Baroti galerija

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga

Klaipėdos kultūros bendruomenė

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

Lietuvos meno galerininkų asociacija

Galerija „Meno niša“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

Komentarai

  1. tai vadinama cenzūra/tabu.

    Mene tai vadinama cenzūra/tabu. Menas ir raiškos jokios pasirinktos priemonės negali būti nei cenzūros nei tabu objektu. Nes menas yra menas. Buvo laikai kai apie tarybų valdžią ar kažkas anti partinio buvo persekiojama, kažkokios eilės, ar dramaturgijos elementas jau galėjo eiti ant raudono kilimo pas vadus aiškinis, tai čia lygiai tas pats, tik neva laisvais laikais. kai laisvė tik žodis, slepiantis cenzūrą ir įsisenėjusias tabu stigmas., o kartais kažkieno užgautas egoistines pažiūras, ir net slepiantis už ego, kiti, politiniai interesai, paverčiant meną vieša egzekucija prieš meną ir jo kūrėjus, bendram visuomenės smegenų skalpialiavimui, per “netikusį meną”, auklėti likusią dalį visuomenės, egzekucijos pavyzdžiu persekiojant meną kaip tokį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *