Vilniaus dienos ir jaunimo centrai dalyvaus šiuolaikinių menininkų vedamose edukacijose
Premijomis apdovanoti šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’24“ geriausieji
Meno mugėje „ArtVilnius“ Panevėžio dailės galerija pristatys Marijos Šileikaitės-Čičirkienės kūrybą
„Stasys Museum“ pirmą kartą Vilniuje pristatys mobilią parodą „Keliaujanti vaizduotė“
Menininkė Monika Dirsytė pristatė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą
„ArtVilnius’24“ mugės Projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas: „Šventė gali būti ir meno tema, ir jo atsiradimo priežastis“
6–ojoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ – dėmesys meno knygų leidybos lauko subtilybėms ir pašnekesio formatui
Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’24“ Irenos Mikuličiūtės dailės galerija pristatys penkių menininkių kūrybą
Gabija Grušaitė dar kartą pristatys išskirtinio dėmesio sulaukusią instaliaciją „Pasimatymas su aštuonkoju“ mugėje ArtVilnius‘24
Lietuvos fotografijos leidiniai „Unseen“ mugėje ir „Valencia photo“ festivalyje
Meno mugės „ArtVilnius“ kūrėjai: prieš 15 metų tai buvo ambicingas planas
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rudens sezono programoje – iki šiol Lietuvoje nepristatyti užsienio ir Lietuvos menininkai bei jų darbai
Videomeno peržiūra „Atsitiktinai, Baltazarai“ MMC
artnews.lt
Birželio 16 d., festivalio „Tebūnie naktis“ metu, Modernaus meno centro patalpose (Literatų g. 8 ) vyks videomeno peržiūra „Atsitiktinai, Baltazarai“. Peržiūra, kurioje pristatomi Lietuvos videomeno kūrėjų darbai, duris atvers 20 val. Ir tęsis iki vidurnakčio.
Prieš beveik 50 metų Robertas Bressonas pastatė filmą „Atsitiktinai, Baltazarai” (pranc. „Au hasard Balthasar”). Pagrindinis šio filmo herojus – iš vienų šeimininkų rankų į kitas keliaujantis asiliukas, vardu Baltazaras.
Filme per Baltazaro personažą atskleidžiamos jo šeimininkų vertybės, charakteris ir „išsukamas“ veiksmas. Asiliuko personažas tampa savotišku dramaturginiu paradoksu. Būdamas gyvuliu, Baltazaras sąmoningai negali veikti aplinkos. Taip pat nieko, be to, kas pagal padermę turi būti, nereiškia savo šeimininkams, tačiau visgi yra esminė siužeto vystymosi ašis. Patys šeimininkai šalia asiliuko Baltazaro tarsi atsiskleidžia ir išryškėja. Panašioje situacijoje videomeno peržiūroje atsiduria VIETA.
Vieta pasakojime – dažnai pasyvi aplinkybė (kaip ir asiliuko Baltazaro personažas Bressono filme). Tačiau istorija, įvykiai, atmintis sąmonėje padaro ją aktyviu, kartais net pagrindiniu veikėju. Su konkrečios vietos patirtimi dažnai siejame įvairius prisiminimus, sentimentus ar skaudulį. Jos taip pat įdomios kaip praeitį su dabartimi suliejantys reliktai, kaip įvykių liudytojai ir skatintojai.
Videofilmuose atpažįstamos vietos (nesvarbu, tai miestas, pastatas ar kita erdvė) veikia kaip istorijos išeities taškas, kartais likdamas tik videofilmo turinio priežastimi, o kartais tapdamas turinio esatimi. Ši vietos ir transliuojamo turinio draugystė užduoda klausimus apie tai, kas nutinka mums „įreikšminus“ tam tikras vietas? Kaip pasyvi vieta, keliaudama iš vienų rankų į kitas ir sukaupdama joje tarpusių žmogaus kultūrinę-socialinę patirtį/atmintį, virsta aktyviu personažu? Tai mes kuriame vietas ar jos mus (at)(su)kuria?
Pirmą kartą peržiūroje pristatomi filmai rodyti Klaipėdos kultūros ir komunikacijų centre 2011 metais.
Dalyviai: Laura Stasiulytė, Paulina Eglė Pukytė, Kristina Inčiūraitė, Darius Žiūra, Rudolfas Levulis ir Giedrė Žickytė, Gintarė Rakickaitė, Gintaras Šeputis, Laura Garbštienė.
Kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė