• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.
2024    06    25

VDU Menų fakulteto dėstytojai – apie dirbtinio intelekto pavojus ir tarpdiscipliniškumo svarbą

artnews.lt
BIONICS paroda „CODEX.PROTOTYPE“. Asm. archyvo nuotrauka

„Dėl dirbtinio intelekto (DI), kaip ir mes visi, aš esu pasimetęs. Štai vienas trečiakursis pateikė fotografijas, kuriose naudojant DI yra spalvomis perteikiamos nufotografuotų žmonių emocijos. Kas yra šio kūrinio savininkas? Primena dešimties metų senumo istoriją, kai fotografas paliko fotoaparatą džiunglėse, atėjusi beždžionė juo nusifotografavo, o vėliau teismuose buvo sprendžiama, kam šios fotografijos priklauso“, – samprotauja fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.

Romualdas Požerskis
Rimantas Plungė. Mato Gineikos nuotrauka.

DI naudojimas mene, kaip ir kitose srityse, atneša nemažai naudos, automatizuojant įvairius darbus ir taupant žmonių laiką. Bet tuo pačiu jis kelia ir daugybę klausimų – ne tik dėl autorinių teisių, bet ir dėl potencialaus poveikio menininkų pragyvenimui, kūrybiškumui, dėl menininkų darbų naudojimo treniruojant DI modelius ir kt. VDU Menų fakulteto profesorius dr. Rimantas Plungė sako, kad kol kas nėra aišku, kuria linkme ši technologija nukreips meno ir kitų sričių vystymąsi, tačiau šiandien ji apipinta paradoksų ir klausimų.

„Viena vertus, tai yra kūrybiškumo sprogimas, padedant techninėms priemonėms, kurios tobulėja, paprastėja, darosi prieinamos kiekvienam kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių vartotojui. Iš kitos pusės, aišku, tai kelia daug moralinių klausimų: juk DI išmoksta iš profesionalių menininkų, naudojasi įvairiomis jų stilistikomis, išskirtiniais jų kūrybos bruožais, kuriuos sukuria patys menininkai. Paradoksalu, tačiau kuo menininkas išskirtinesnis, tuo lengviau DI perima jo kūrybinius bruožus“, – pažymi prof. dr. R. Plungė.

Titas Petrikis. VDU archyvo nuotrauka.

Menininkai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, ypač atliekant mechaninius, techninius darbus, kurie reikalauja didelio tikslumo arba kartojimo, pavyzdžiui, automatizuoti spalvų korekciją ar garso švarinimą. Tačiau kūrybiškumo reikalaujančiose užduotyse DI niekaip negali prilygti žmogui, tikina kompozitorius, VDU profesorius dr. Titas Petrikis. „Tikras meninis jausmas, asmeninės patirtys ir kultūrinis kontekstas, kurie dažnai lemia meninę vertę, yra žmogaus savybės, kurių kol kas technologijos visiškai pakeisti negali“, – pabrėžia pašnekovas.

Tarpdiscipliniškumas mene – vienas iš požymių, kad Lietuvoje įvyko lūžis

Dirbtinis intelektas yra tik viena platesnės tendencijos meno srityje dalis: tarpdiscipliniškumo, kuris skatina menininkus į savo darbus ne tik įtraukti įvairias kitas sritis – nuo socialinių, gamtos ir kitų mokslų bei technologijų – bet ir derinti skirtingas meno formas ir medijas: performansus, videoįrašus, tapybą, fotografiją, muziką ir kt.

„Po Nepriklausomybės atgavimo, kai Lietuvoje pradėjo įsitvirtinti šiuolaikinis menas, tarpdiscipliniškumas buvo vienas iš požymių, kad šalyje įvyko lūžis. Pradėję kurti tarpdisciplininį meną, menininkai ėmė spręsti ne vien meno, bet ir socialinius, kultūrinius, politinius klausimus. Šiandien tarpdiscipliniškumo dėka šiuolaikinis menas jau yra įsitvirtinęs greta labiau tradicinių meno formų, nemažai jo kūrėjų sėkmingai atstovauja Lietuvai užsienyje“, – pasakoja VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.

Tomas Pabedinskas. Jono Petronio nuotrauka.

Pasak prof. dr. R. Plungės, šiais laikais menas greitai keičiasi, nes menininkai kelia vis sudėtingesnes socialines, filosofines, būties idėjas. „Menas yra tarsi kokybinis aplinkos tyrimas, siekiant suprasti, kas aš esu, dėl ko, koks yra pasaulis ir mano santykis su juo. Šiuo atveju, įvairių disciplinų derinimas tarpusavyje yra šiuolaikiškumo bruožas“, – apie tarpdiscipliniškumo svarbą samprotauja VDU profesorius.

Menas neturi būti paviršutiniškas

Kalbinti pašnekovai užsiima tiek menine, kūrybine veikla, tiek dėstymu, studentų rengimu. Pasak jų, tiek ruošiant jaunus žmones ateičiai, tiek kuriant meną, svarbu sekti naujų technologijų, atradimų pulsą, socialinius, kultūrinius virsmus. „Dažnai tenka galvoti, kaip visas bendras fonas reflektuoja mano asmeninį santykį su pasauliu. Esu socialinių mokslų daktaras ir manau, kad menas neturi būti paviršutiniškas ir turi atsakyti į daugybę klausimų, taip, kaip mokslas atsako“, – pabrėžia prof. dr. R. Plungė.

Skirtingas medijas ar disciplinas savo darbuose sėkmingai taikančių menininkų netrūksta nei Lietuvoje, nei už jos ribų. Šiemet Lietuvos paviljone Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje buvo pristatyta menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgaudos bei tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, kurioje paveikslų ir skulptūrų instaliacija nagrinėja visuomenei jautrias medicinos, sveikatos, gamtos, kosmoso temas. Prof. Romualdas Požerskis šiemet savo parodoje „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“ pristato JAV festivalį „Degantis žmogus“, pripažintą unikaliausiu ir didžiausiu alternatyvaus meno reiškiniu pasaulyje.

Romualdo Požerskio nuotrauka.

„Dar vienas ryškus ir tęstinis pavyzdys – tarpdisciplininio meno kolektyvas „Bionics“, kurį įkūrė VDU Naujųjų medijų meno absolventės Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers. Taip pat verta paminėti tarptautiniu mastu pripažintus menininkus, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjus, VDU vizituojančius profesorius Nomedą ir Gediminą Urbonus. Jų projektuose, tokiuose kaip „Pelkių mokykla“, menas jungiamas su mokslu ir kitomis sritimis, dalyvauja įvairių disciplinų atstovai“, – pažymi doc. dr. T. Pabedinskas.

Studentų projektuose – socialinių ir kitų problemų tyrinėjimas

Tarpdiscipliniškumas tiek mene, tiek kitose srityse padeda skatinti kūrybiškumą ir inovacijas, nes leidžia įvairių sričių specialistams bendradarbiauti ir kurti naujas idėjas. Vienas iš tokios sąveikos pavyzdžių yra ir bendri projektai, kuriuos vykdo VDU besimokantys Kūrybinių industrijų, Muzikos produkcijos ir Naujųjų medijų meno studentai. Šiuose projektuose studentai praktiškais būdais ieško atsakymų į socialines, kultūrines ir politines problemas.

„Tokie darbai yra eksponuojami universiteto ir miesto erdvėse – jie ne tik praturtina kultūrinį peizažą, bet ir įtraukia įvairias socialines grupes, skatina platesnę visuomeninę diskusiją ir supratimą. Savo ruožtu pačius studentus tokie tarpdisciplininiai projektai skatina išbandyti naujas technologijas ir medijas, kas neabejotinai prisideda prie jų tobulėjimo, leidžia jiems atrasti neįprastas idėjų realizavimo formas, kurios būtų sunkiai įsivaizduojamos dirbant vienos disciplinos ribose“, – tvirtina prof. dr. T. Petrikis, papildydamas, jog toks mokymosi ir kūrybos procesas paruošia sėkmingai veiklai kintančioje kultūros ir technologijų aplinkoje.

VDU Šiuolaikinių menų katedros profesorius, fotomenininkas Romualdas Požerskis teigia, kad šiuolaikinio meno įvairialypiškumą, disciplinų sandūras pamatyti leidžia ir baigiamieji darbai, kuriuos šioje katedroje ginasi būsimi bakalaurai.

„Apie 30 proc. jų sudaro darbai, kurie remiasi fotografija: tai psichologiniai, socialiniai projektai, tyrinėjamas landšaftas, šeima, lytys ir daug kitų temų. Dar 30 proc. – videomenas, tai ir trumpametražiai filmai su scenarijumi, aktoriais, montažu, garsu. Kiti 30 proc. – įvairios instaliacijos su šviesomis, su veiksmu, projekcijomis, performansai. Galiausiai, likusius 10 proc. sudaro toks sunkiai apibrėžtas žanras – tai ir kompiuteriniai žaidimai, ir kortų žaidimai, autobiografiniai pasakojimai…“, – vardija profesorius.

Dėstytojų teigimu, katedros studentai dar studijų metu užmezga ryšius su įvairiomis įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, fotografijų studijomis Londone, prodiuserinėmis kompanijomis, dirba įvairiose srityse: nuo komunikacijos, reklamos, dizaino, leidybos iki vadovavimo kultūros ar kūrybos industrijos institucijoms. 

Naujausios technologijos ir unikali artes liberales dvasia

„VDU Naujųjų medijų meno programa yra tikrai išskirtinė – ne tik dėl to, kad tai universitetinės studijos. Ruošiame tikrai labai plataus išsilavinimo menininką, kuris pažįsta ir socialinį pasaulį, ir kultūrinį, kultūrinių industrijų lauką. Taip pat jis susipažįsta ne tik su menine raiška, galerijų darbu, tačiau ir su komerciniu kultūros lauku, su radijo, televizijos veikla, prodiusavimu. Tad suteikiamas labai platus, brandus išsilavinimas, studentai dirba su daugybe kuratorių, kūrėjų, mokosi daugybės kalbų“, – svarbiausius vienos iš VDU Šiuolaikinių menų katedroje siūlomų bakalauro studijų programų privalumus įvardija prof. dr. Rimantas Plungė.

Studentams katedra taip pat sudaro puikias galimybes išmokti kūrybiniame procese taikyti naujausias technologijas. Studijų metu jie turi galimybę naudotis naujausia programine įranga ir taikyti sudėtingus technologinius sprendimus, tokius kaip judesių fiksavimas (angl. motion capture), 3D animacija, virtualių erdvių kūrimas ir darbas su jomis.

Pasak doc. dr. Tomo Pabedinsko, VDU Menų fakultete, kaip ir visame universitete, studijos iš kitų išsiskiria laisvųjų menų (artes liberales) dvasia: bendruomenę vienija artimesnis, neformalus ryšys, galimybės studijose prisiliesti prie įvairių, ne tik pasirinktos specialybės žinių, plėsti akiratį ir megzti naudingus ryšius.

„Tai aplinka, kokios kitur nerastum. Fakultete bendruose projektuose dirba skirtingų programų studentai – būsimi menotyrininkai, prodiuseriai, skirtingų medijų menininkai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie susipažįsta asmeniškai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugelis profesinių veiklų gimsta per kontaktus, užmegztus studijų laikais. Į menus įvairiai žiūrinčioje, su menais įvairiai dirbančioje aplinkoje, tarp skirtingų programų studentų atsiveria didelės galimybės asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui“, – paaiškina VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.

Svarstantiems apie karjerą muzikos produkcijos, šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų srityje VDU siūlo Muzikos produkcijos studijų programą. Tai praktinės menų studijos, kurias baigusieji kuria originalius darbus garso įrašų ir garso dizaino, muzikos technologijų ir su jomis susijusiose srityse. Pasak prof. dr. Tito Petrikio, šios programos absolventai gali įsitvirtinti įvairiose kūrybinių industrijų srityse.

„Programa remiasi aukščiausiais muzikos industrijos standartais, suteikdama studentams prieigą prie profesionalių garso įrašų studijų ir aukščiausios klasės įrangos“, – pažymi kompozitorius, papildydamas, jog šiose studijose dėstymas vyksta anglų kalba, kas atveria plačias tarptautines karjeros ir tolesnių studijų perspektyvas, studentai taip pat gali dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje ir įgyti patirties užsienyje dar studijų metu.