Tomo Pabedinsko knygos „Žmogus Lietuvos fotografijoje: požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“ pristatymas „Titanike“

Sausio 28 d., penktadienį, 17  val. Vilniaus dailės akademijos pastate „Titanike“ (Maironio g. 3)  424 auditorijoje (4 aukšte) vyks Tomo Pabedinsko knygos „Žmogus Lietuvos fotografijoje: požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“ pristatymas. Kartu bus pristatytas ir Agnės Narušytės monografijos apie nuobodulio estetiką vertimas į anglų kalbą „The Aesthetics of Boredom. Lithuanian Photography 1980 – 1990“.

Tomo Pabedinsko knyga – tai pirmoji studija iš 4 leidinių serijos „Lietuvos fotografijos istorija“, kurią rašo fotografijos tyrėjai Agnė Narušytė, Margarita Matulytė, Vytautas Michelkevičius ir Tomas Pabedinskas. Kiti 3 tomai bus išleisti 2011 metais. Projektą vykdo Vilniaus dailės akademija, tampanti fotografijos tyrimų centru Lietuvoje. Daugiau apie projektą svetainėje www.fotografijosistorijos.lt, kur galima pavartyti ir pristatomos knygos ištraukas.

Pristatyme dalyvaus autoriai Tomas Pabedinskas ir Agnė Narušytė  bei kiti projekto „Lietuvos fotografijos istorija“ tyrėjai: Margarita Matulytė ir Vytautas Michelkevičius. Taip pat knygos dailininkas Tomas Mrazauskas ir būrys fotografų, esančių šiose ar būsiančių kitose šio projekto knygose. Fotografijų  autoriams už sutikimą publikuoti fotografijas bus dalinamos knygos.

Knygoje „Žmogus Lietuvos fotografijoje: požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“ analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX a. pabaigoje. Dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė humanistinių Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijų ir apskritai neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai ėmė kurti neišraiškingą fotografiją, skatinančią refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką. Ši požiūrių kaita monografijoje atskleidžiama analizuojant ir lyginant skirtingų laikotarpių bei stilių lietuvių autorių darbus. Daugiausia dėmesio skiriama amžių sandūroje išryškėjusioms žmogaus traktuotės fotografijoje tendencijoms – jos aptariamos pasitelkiant tarpdisciplininius tyrimo metodus. Monografija suteikia teorinį pagrindą, kurio reikia šiuolaikinės fotografijos supratimui, ir paaiškina kūrybinę praktiką, kurioje skleidžiasi įvairūs žmogaus tapatybės ir jo fotografinio atvaizdo santykiai.