Tarp kūrybos ir išlikimo: pristatomas plačiausias iki šiol tyrimas apie menininkų padėtį Lietuvoje

40,4 proc. menininkų Lietuvoje jaučiasi perdegę. Šis skaičius – tik viena iš daugybės iškalbingų įžvalgų, paaiškėjusių iš iki šiol didžiausios reprezentatyvios studijos apie menininkų padėtį Lietuvoje.

Birželio 4 d. Menų spaustuvėje bus pristatytas tyrimas „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“, apimantis kūrėjų darbo sąlygas, finansinį stabilumą, psichologinę savijautą, kūrybos ir poilsio balansą bei menininkų vietą visuomenėje. Net 1 633 kūrėjų atsakymai leidžia pirmą kartą taip išsamiai pažvelgti į tai, ką reiškia šiandien būti menininku Lietuvoje.

Šis Lietuvos kultūros tarybos kartu su tyrėjomis dr. Rusne Kregždaite, dr. Kristina Mažeikaite ir Karolina Šulskute atliktas tyrimas yra 2020 metais pradėtos analizės tąsa. Jo tikslas – įvertinti, ar per pastaruosius metus įvykę pokyčiai, įskaitant kultūros politikos sprendimus ir finansavimo peržiūrą, realiai pagerino kūrėjų situaciją. Prieš penkerius metus nustatyta, kad tik 20 proc. menininkų galėjo pragyventi vien iš kūrybinės veiklos, o net 96 proc. bent dalį savo laiko dirbo be atlygio.

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vidutinė menininkų darbo savaitė siekia 55 valandas – ji apima tiek kūrybinį darbą, tiek su kūryba susijusias ar visiškai nesusijusias veiklas. Dauguma menininkų priversti derinti kelis pajamų šaltinius, tačiau jų bendros mėnesinės pajamos išlieka menkos. Ypač sudėtinga situacija dailės ir etninės kultūros srityse – trečdalis šių sričių menininkų patenka į žemiausių pajamų, gautų tik iš kūrybinės veiklos, lygį (iki 500 eurų per mėnesį).

„Šis tyrimas yra labai platus, vien klausimyne yra apie 50 klausimų, dauguma jų turi papildomas kategorijas. Jų analize siekiama atspindėti kuo daugiau menininkų būklės dedamųjų, susijusių su finansiniu atlygiu, dėmesiu kūrėjui, jo kūrybinėmis sąlygomis ir kitais aspektais. Tyrimo ataskaita tampa savotiška duomenų baze, kurioje kiekvieną klausimą galima analizuoti įvairiais pjūviais, pavyzdžiui, atskleisti atskirų sričių ar amžiaus grupių menininkų padėtį“, – sako dr. R. Kregždaitė.

Tyrimo duomenų bazės aspektą pabrėžia ir K. Šulskutė – pasak jos, svarbu ne tik gilintis į menininkų patirtis, bet ir matyti bendrą struktūrinį vaizdą: „Lietuvoje nėra visuotinės menininkų duomenų bazės. Viena iš svarbių tyrimo verčių yra tai, kad apjungiant skirtingas duomenų bazes (Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro, LATGA, AGATA, AVAKA ir kitas), suskaičiuota Lietuvos menininkų populiacija – 16 849 asmenys. Tad tyrimas ne tik padeda stebėti ir vertinti ekonominę bei kūrybinę būklę, bet ir matyti menininkų pasiskirstymą pagal skirtingas meno sritis, vietoves, jų aktyvumą dalyvaujant kultūros sistemoje.“

Pastarieji metai menininkams buvo itin sudėtingi: kultūros sektorių paveikė COVID-19 pandemijos padariniai, karas Ukrainoje ir bendras geopolitinis bei ekonominis nestabilumas. Vis dėlto ankstesnis tyrimas tapo reikšmingu impulsu – jis paskatino viešas diskusijas apie menininkų padėtį, sutelkė bendruomenę diskutuoti apie patiriamus iššūkius ir inicijavo pirmuosius teigiamus pokyčius finansavimo politikoje. Dabartinė analizė leidžia įvertinti, ar šios iniciatyvos virto ilgalaikiais rezultatais, ar liko tik fragmentiškomis priemonėmis.

„Iš tikrųjų pirmasis menininkų socialinės ir kūrybinės būklės tyrimas (autorės Rusnė Kregždaitė ir Erika Godlevska) atvėrė platformą diskusijoms apie menininkų situaciją. Po šio tyrimo ir pačiai ne kartą teko tęsti diskusijas apie teisingą atlygį kūrėjui, egzistuojančią pajamų nelygybę tarp vyrų ir moterų menininkių ar išgirsti iš meno kūrėjų organizacijų, kad pamatyta menininkų realybė dėl atlygio sukrėtė, paskatino ieškoti būdų, kaip situaciją keisti. 

Svarbu paminėti, kad per šį laikotarpį įsikūrė Meno darbuotojų profesinė sąjunga, vizualaus meno kūrėjų organizacijos skyrė didelį dėmesį menininkų atlygio temai, Lietuvos kultūros taryba peržiūrėjo menininkams skiriamų stipendijų dydį ir pan., – sako dr. K. Mažeikaitė. – Todėl reguliarūs menininkų situacijos tyrimai yra būtini – tai kaip esamos situacijos temperatūros matavimas. Ir, deja, iš pastarųjų metų duomenų matome, kad situacija nėra gera. Todėl būtina toliau ieškoti instrumentų, kaip plačiau prisidėti prie menininkų gerovės: būtų svarbu aktyviau įtraukti savivaldą, prisidedant prie stipendijų sistemos – ne tik nacionalinio lygmens, bet ir savivaldos, kartu su meno kūrėjų organizacijomis reikėtų siekti, kad būtų viešai skelbiami minimalūs kūrybinių veiklų įkainiai visoms meno sritims.“

Renginyje tyrėjos pristatys duomenis apie menininkų pajamas, užimtumą, darbo struktūrą bei palyginimą su 2020 m. rezultatais. Po pristatymo vyks diskusija, kurioje dalyvaus menininkų organizacijų atstovai, kultūros politikos formuotojai, tyrėjai. Bus aptarta, kokie tolimesni žingsniai yra būtini tam, kad menininkų gerovės klausimas būtų integruotas į politinę darbotvarkę, o orus atlygis už kūrybą – taptų realiai pasiekiamu tikslu.

PROGRAMA

14.00–14.10 Įžanginis žodis. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis, Ministro Pirmininko patarėja kultūros ir UNESCO klausimais Edita Utarienė.

14.10–15.00 Tyrimo pristatymas. Dalyvauja tyrėjos dr. Rusnė Kregždaitė, dr. Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė.

15.00–15.45 Diskusija „Dėmesys kūrėjui“. Dalyvauja Edita Klaunauskaitė (Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė), Matas Drukteinis (Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais), Asta Pakarklytė (Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė), Rūta Pilkytė (Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais), Agnė Begetė (AGATA direktorė), dr. Kristina Mažeikaitė (tyrėja, naujai kadencijai paskirta Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė).

16.00–16.45 Diskusija „Teisingas atlygis už kūrybą“. Dalyvauja Agnė Jokšė (vizualaus meno kūrėja), dr. Goda Dapšytė (teatrologė, kritikė), Mykolas Natalevičius (kompozitorius), Lukas Rekevičius (architektas), dr. Rusnė Kregždaitė (tyrėja, scenos menų prodiuserė).

Renginio moderatorius Marius Eidukonis.

Renginį organizuoja „Meno ir mokslo laboratorija“.