Tapytojos Simonos Žilėnaitės paroda „Prarastų namų beieškant“ galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe

Spalio 23 d. (penktadienį) 19 val. galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22) vyks tapytojos Simonos Žilėnaitės parodos „Prarastų namų beieškant“ atidarymas.

„Prarastų namų beieškant“

Tai tęstinė personalinė tapybos paroda. Pirmas jos pasirodymas buvo 2019 m. vasarą pietų Italijoje, „Pramantha arte“ galerijoje. Tai projektas apie tapatybės paieškas. „Prarastų namų beieškant“, tai bandymas atrasti savo namus: galbūt savo vidinius namus, galbūt pačią dalykų prasmę. Atrasti tapatybę, vidinę jėgą per tapybą. Kartais pasitelkiant į pagalbą šamanišką gyvūną, kartais randant grožį mažuose kasdieniniuose daiktuose, kurie grąžina į vaikystės ir į būties šventumo būseną. Pagrindiniai motyvai yra gamta, žmogus, toteminis gyvūnas, supantys šešėliai bei prisiminimai ar ateities vizijos.

„Prarastų namų beieškant“ – tai projektas apie egzistencinę tuštumą bei bandymą susirinkti/susigrąžinti save, atsigręžiant į praeitį ar kuriant ateitį dabartyje. Tai bandymas sugrįžti į ten, (kur gal net nebuvai), į susikurtą saugią erdvę. Tad tapydama bandau atkurti (ir tuo pačiu metu) sukurti, tą erdvę, kurioje noriu būti. Tai paroda apie laikinumą, prisiminimus, susipynusį laiką, kuriamą laiką. Laiką dabartyje, kuris surinktas iš prisiminimų bei sukurtų ateities motyvų. „Prarastų namų beieškant“ – tai visas laikas dabartyje. Tai kas buvo ir tai kas dar bus, bet jau yra. Tai pasimetimas šiame sudėtingame ir daugiasluoksniame pasaulyje, savo vietos jame paieškos. Pasimetimas, bet ir atradimas.

„Raiškos priemonė – tapyba, kuri pasižymi stipriu psichologiniu intensyvumu, pilnu pasakojimo, žmogiškumo ir paslapties. Besikeičiantis temų įvairovėje ir dėmių paviršiuose figūratyvumas atsiduria simbolinės abstrakcijos ribose. Stiprių kontrastų interjeras užpildytas buvimo/nebuvimo ženklais ir patikėtas laiko požymiams: šešėlių, klosčių ir atspindžių žaismas sutirština klaustrofobišką atmosferą; nepermatomumas ir skaidrumas – patikėti lengvoms ir laiko paliestoms užuolaidoms – atskiria vidų nuo išorės. Kraštovaizdžiai, objektai, gamta ir žmogaus bei gyvūno figūra pažymėti tais pačiais stipriais kontrastais”, apie autorės kūrybą teigia parodos Italijoje viena iš kuratorių Maria Rosaria Gallo.

„Paroda „Prarastų namų beieškant” – pasak parodos kuratoriaus Italijoje Antonio Bruno Umberto Colosimo – iš esmės yra erdvės tyrimas, suprantamas kaip fizinių, vaizdinių, gnoseologinių, psichologinių bei egzistencinių ribų nuolatinis pergrupavimas, apibrėžimas bei įveikimas. Simonos Žilėnaitės darbai tampa protinių orientyrų paieškos metafora, kuri atspindi tos pačios asmeninės, kolektyvinės ir bendražmogiškos tapatybės formavimąsi. Tyrimas, kuris negali nepaisyti nuosmukio, praradimo, skausmo ir neišvengiamos rekonstrukcijos”.

 Parodą organizuoja: galerija „Meno parkas“

Partneris: „Gleixnerart”

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė“ dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Parodą galerijoje galima bus aplankyti iki lapkričio 14 d.