Šokio proceso pristatymai „si:said“ galerijoje

Rugsėjo 7 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) Grėtė Šmitaitė ir Austėja Vilkaitytė pristatys rezidencijos metu tyrinėtus šokio procesus.

Grėtės Šmitaitės projektą „Kodėl verkiu?“ inspiravo „autentiškumo“ ir „tiesos“ kūno buvime ir šokyje bei „fomalumo sudaužymo“ pasirodymo situacijoje paieška. Grėtė to siekė, versdama pasirodytojo kūną išgyventi verkimo būseną, kuri nėra argumentuojama, paaiškinama.

Projektas vystytas keliais etapais. Tai buvo Grėtės baigiamasis HZT Berlin bakalauro studijų darbas. Rugpjūčio pabaigoje kartu su darbo mentoriumi Karl Saks Grėtė rezidavo Soltumatu Tantsu Lava teatre Taline, kur rugsėjo 14 d. ji dalinsis šio darbo proceso tyrimo rezultatais. Darbo proceso metu, rezidencijoje Taline, verksmo tąsomas kūnas atvėrė empatinį poveikį ‒ jausmą, tampantį kūno buvimo erdvėje forma. Klaipėdoje Grėtė tyrė žaismą tarp formos, kuri atsiranda sąmoningai galvojant apie formą ir sukelia empatinį poveikį bei formos, kuri atsiranda diktuojama jausmo ir kuria formą.

Tęstinio projekto POJUČIAI seriją galerijoje „si:said“ Vilkaitytė dedikuoja naujajam alter ego – “šiuolaikinio šokio šokėjai Austėjai” – su kuria menininkė jaučia tiek intymumą, tiek atstumą; tiek nostalgija, tiek traumą, tiek meilę. Šiuolaikinės šokio šokėjos prototipo fone Vilkaitytė nori patyrinėti pačios Austėjos-šokėjos „fenomeną“, kuriam nuo mažens buvo dedikavusi beveik visą savo energiją. Žvelgdama į praeitį per choreografinę prizmę, Vilkaitytė prisimena koncertinės gimnastikos – (vadovaujamos Šviesuolės Maršalkienės), GAMOS kolektyvo (vadovaujamas Agnės Rickevičienės) „kombinacijas“, „trenažus“, AUROS choreografinį archyvą bei kitų praeitų šokio mokyklų judesius.

Klaipėdoje Austėja tęsia pokalbį pradėtą QO2 rezidencijoje Briuselyje su modernaus šokio pionieriais: M. Wigman, H. Holm, St. R. Denis, D. Humprey ir kitais. Išorinių pojūčių dalyje Vilkaitytė išdaiktina erdvėje esančius objektus – baldus, kurie yra nuo pačios erdvės sienų iki lempos jungtuko. Šios dalies paieškos kol kas buvo atliktos VDA Nidos meno kolonijoje bei Šiuolaikinio meno centro kino salėje. Galerijoje „si:said“ A. Vilkaitytė ir toliau tęsia daiktiškus ritualus. Ritualuose rastas judesys susipina su asmeniniu kūno archyvu. Kūnas tranzistorius, kalbantis su baldais apie asmeninę savo praeitį bei modernaus šokio istorijas, galiausiai pats patampa baldu.

Grėtė Šmitaitė (LT/DE) pastaruosius ketverius metus gyveno Berlyne. 2017 m. ji baigė bakalaurą (Hochsculübergreifendes Zentrum Tanz Berlin) bei buvo suteikta danceWEB stipendija ImpulsTanz festivalyje Vienoje. Kaip šokėja Grėtė dirbo su choreografais: Anna Aristarkhova, Hanna Kritten Tangsoo, Sunayana Shetty, Lyllie Rouviere, Min Tanaka, Doris Uhlich. Kaip choreografė ji pristatė judesio tyrimą „What can I cry for?“ Het Veem teatre Amsterdame ir ko-choreografiją su Hanna Kritten Tangsoo „Limitation Piece 2“ Uferstudios teatre Berlyne.

Austėja Vilkaitytė (LT), dar žinoma tokiais alter ego kaip Barbora/Edita/Stella/Kristina/Violeta Salonen, gyvena tarp Vilniaus ir Stoholmo. Šokėja, performanso menininkė šiuo metu studijuoja choreografijos magistrą, su specializacija į naują performatyvią praktiką DOCH universitete, Švedijoje. Gyvendama Vilniuje ji pradėjo šokti nuo septynerių. Baigusi šiuolaikinio šokio bakalaurą Islandijos Menų Akademijoje (2011), grįžo į Vilnių, kur Justiniškių bei Fabijoniškių rajonų apskrityse vystė Rajoninę Teoriją, kurios rezultatus įtraukdavo į savo performansų serijas.

Projektus finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Renginys nemokamas.