Simono Kuliešiaus tapybos paroda „Šiuolaikinio Žvilgsnio peizažas“galerijoje „ŠČ“

Birželio 7 d. 18.30 val. galerijoje ŠČ (Teatro gatvė 7A, Vilnius) įvyks Simono Kuliešiaus tapybos parodos „Šiuolaikinio Žvilgsnio peizažas“ atidarymas.

„SHCH|ŠČ galerija“ startuoja pristatydama savo pirmąjį meno įvykį – Simono Kuliešio tapybos darbų parodą „Šiuolaikinio žvilgsnio peizažas“ (ŠŽP). ŠŽP – idėjinė ir vaizdinė struktūra, susijusi su šiuolaikinio stebėtojo žvilgsniu į gamtą. ŠŽP aptarimas − tai bandymas parodyti, kaip šiuolaikinis žmogus susitikęs su gamta implikuoja miesto aplinką ir suvokia peizažą (bent iš dalies) tarsi komercializuotą dizaino, reklamos ir technologijų paveiktą vaizdą.

Natūralios gamtos formos suvokėjo sąmonėje transformuojasi į jam kasdien sutinkamus vaizdus. Miškas gali tapti antenomis, geologinės struktūros – urbanistiniais žemėlapiais, kraštovaizdis įgauti industrinių bruožų. Išorinės sistemos vaizdiniai specifiškai užgožia įprastą natūros vaizdą, sutrikdant jos suvokimą. Tapyba, nejučia lygiuodamasi į skaitmeninius atvaizdus materializuojančias lauko reklamos medijas, bando išlysti iš už savo metakalbos ribų.

Kūrėjo vaizduotė – vidinė medija, fizinė vaizdų laikmena − tarsi trimačiu printeriu materializuojama tapytojo mosto. Skaitmeninė medija, anot šiuolaikinių tyrėjų, veikia beveik tapačiai lyg žmogaus veiklioji atmintis ir laikmena – smegenys. Atvaizdai iš aplinkos keliauja į vaizdo redaktorius, kurie yra skaitmeninės bet kokio vaizdo mimezės įrankis. Analogiškai jie atkeliauja ir į tapybos metakalbos sistemą drobėje. Paveikslas tampa trikdžiu reklaminės estetikos vaizdyne.

Neurobiologai konstruoja interaktyvius simuliatorius, atkartodami ekspresyvios tapybos vaizdą, generuojamą iš žiūrovo smegenų žievės impulsų čia ir dabar. Šis vaizdas mokslininkų yra įvardijamas kaip vidinis atvaizdas, bet vizualiai ribotai atpažįstamas. Sunku konstatuoti ar vaizdas, kurio šaltinis yra technologinis procesas, generuojantis kažką panašaus į tapybą ir yra vidinis atvaizdas, bet kita vertus, visai galime įtarti, jog tapybinis šiuolaikinio žvilgsnio peizažas yra vertas neurobiologinio diskurso plėtotės.