Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“ LDS galerijoje „Arka“

2022 m. lapkričio 14 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

2022 m. spalio 4 – lapkričio 5 d. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) vyko scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“, kuria buvo ruošiamasi Lietuvos prisistatymui Prahos kvadrienalėje (PQ23).

Į nuo 1967 m. rengiamą didžiausią pasaulyje scenografijos bei teatro architektūros ir dizaino forumą Lietuva ketina sugrįžti kitais metais, po pertraukos. Dar 2020 m. menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė atkūrė ambiciją prestižiniame ir Venecijos bienalei vizualiųjų menų kontekste prilygstančiame projekte pristatyti mūsų šalį.

Šiemet Lietuvos kultūros tarybos finansuotame projekte, kurį kaip „generalinę repeticiją“  organizavo LDS galerija „Arka“, buvo pristatyta redukuota nacionalinio paviljono versija. Pastarojo sumanymas vystėsi atsispiriant nuo PQ23 pasiūlytos temos „Retas“ (angl. Rare), kuri siejama su pandemijos metu atsiradusiu pavojumi prarasti gyvą fizinį teatrą, kai jo praktika praretėjo ar dėl savo grupinių susibūrimų specifikos tapo komplikuota. Todėl paviljono ekspozicija referuoja besiformuojančią tradiciją spektaklius perkelti iš scenos į lauką, kur atviros performatyvios erdvės neriboja žiūrovų srauto, jų dalyvavimo spektaklyje, leidžia pasirinkti stebėjimo vietą, išlaikyti atstumą ir pažvelgti į pasakojimą per gamtos prizmę. Šios aplinkybės lėmė, kad gamtos motyvai ir mitologiniai siužetai tapo pagrindine parodos ašimi, siekiančia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje.

Svarstant nūdienos žmonijos ar tautos išlikimo klausimus, buvo atsigręžta į spektaklio Kuršių nerijoje „Laikas nė(e)rimui“ motyvą – archajinį baltų ženklą, simbolinę Pasaulio medžio, jungiančio Visatos dalis, formą – krikštą. Krikštas, kuris susiformavo iš pirmųjų baltų apeigų, turi ir kitų reikšmių: tai ir antkapinis paminklas, ir sakramentas nuplaunant nuodėmes, priimant naują tikėjimą. Plati simbolio reikšmė leidžia jungti laiko ir erdvės aspektus parodoje, sakralizuoja kūrybos procesą, atskleidžia pagarbą praeičiai, atminties reikšmę ateičiai ir grėsmių provokuojamą mirusio pasaulio ateities viziją. Pasitelkus pripažintus kūrėjus, architektus bei inžinierius, kuriama homogeninė scenografijos kompozicija, ženklinanti menininkų reakciją į grėsmingus dabarties įvykius. Lietuvos ekspozicijoje ateities teatras ir pasaulis pristatomas kaip atviras įvairioms kultūroms, idėjoms, kūrybos formoms, suartinantis skirtingus pasaulius, padedantis išsaugoti kūrybą ir žmogiškumą. Prasidėjęs tarsi pandemijos refleksija, šis sumanymas šiandienos fone atrodo kaip niekad aktualus.

Nacionalinėje ekspozicijoje šalį atstovaus šešios teatro ir kino dailininkės, kurios savo produktyvumu, pripažinimu, išreikštu apdovanojimais tarptautiniuose ir Lietuvos teatrų festivaliuose, aktyviai keičia vyriškos profesijos sampratą: kino dailės specifiką teatre taikanti Sigita Šimkūnaitė, tikrovės daugiasluoksniškumą tyrinėjanti Julija Skuratova, medžiagiškos scenografijos atstovė Neringa Keršulytė, muzikinės teatro scenos universalumą ir minimalizmą propaguojanti Birutė Ukrinaitė, jaunosios kartos kamerinės daugiafunkcinės scenografijos autorė Barbora Šulniūtė, integralios skaidytos formos scenoje kūrėja Laura Luišaitytė. Projekto kuratorė – menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė.

Ekspozicijos architektė: Sigita Šimkūnaitė
Ekspozicijos šviesų dailininkas: Martynas Norvaišas
Ekspozicijos gamyba: MB „Mašinos ir technologijos“
Koordinatorės: Evelina Januškaitė, Monika Valatkaitė
Audiovizualinių pristatymų montavimas: Agnė Marcinkevičiūtė, Vilmantas Žumbys
Dizainas: Hands on Press

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, muzikos klubas „Tamsta“, „Kalba plytos“
Partneriai: Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Šeiko šokio teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, LRT

Nuotraukos: Giedrius Akelis

Spektaklis „12 gramų į šiaurę“, Vilniaus mažasis teatras, 2022 m. Nuotr. Teatro arch.

Spektaklis „Apie pasaulį“, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2022 m. Nuotr. Dainius Labutis

Spektaklis „Idomenėjas“, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2021 m., nuotr. Arvydas Gudas

Spektaklis „Laikas nė(e)rimui“, Šeiko šokio teatras, 2022 m. Nuotr. D.Bielkauskas, K. Lučinskas, M. Lukošius

Spektaklio „Raudonoji knyga“ atvirukas

Spektaklis „Skrajojantis olandas“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2020 m. Nuotr. Teatro arch.

Spektaklis „Undinė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2022 m. nuotr. Olesia Kasabova

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *