„Sapnai po uniforma“: mokinių paroda, tyrinėjanti gelbėjimo tarnybų darbuotojų sapnus

Gegužės 23 d. Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje atidaryta Kretingos rajono mokinių tarpdisciplininio meno paroda „Sapnai po uniforma“, surengta bendradarbiaujant su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“. Režisierių Marijos Stonytės ir Manto Kazlausko vadovaujama jungtinė mokinių ir mokytojų grupė iš šešių Kretingos rajono mokyklų tyrinėjo, ką sapnuoja gelbėjimo tarnybų darbuotojai. Rengdami parodą, mokiniai lankėsi skubiosios medicinos pagalbos, gaisrinės, policijos tarnybų stotyse ir kalbino skirtingų profesijų atstovus apie jų darbo ir miego sąlygas. Padedami mokytojų ir režisierių, mokiniai ėmė interviu, filmavo ir montavo trumpus etiudus, tyrinėjo miego procesą iš mokslo ir meno perspektyvos, o atradimus vainikavo pristatydami interaktyviąją parodą, jungiančią kūrybą ir formaliojo ugdymo procesus.

Parodos lankytojai buvo kviečiami į sapnų kambarius – tamsintoje erdvėje stovinčius keturis miegamuosius, skirtus gelbėjimo tarnybų darbuotojų ir pačių mokinių sapnams. Miegamuosiuose pastatytos lovos, profesiniai rekvizitai, pavyzdžiui, uniformos ir racijos, ir lovų gale monitoriai su ausinėmis, rodantys ir pasakojantys mokinių sukurtus etiudus apie gelbėjimo tarnybų darbuotojų sapnus.

Pasak su mokiniais dirbusio garso režisieriaus Manto Kazlausko, projekto idėja gimė kartu diskutuojant apie tyrinėti ir užfiksuoti vertas temas artimoje aplinkoje. „Mums, kaip dokumentalistams ir medijų raštingumo dėstytojams, svarbu mokinius įkvėpti ir nukreipti jų dėmesį į kasdienę aplinką. Nereikia toli keliauti, kad atrastume aktualiausias temas, nes jos slypi čia ir dabar, prie pat namų. Išgirdus šį sakinį, mokiniams pradėjo kilti įvairių idėjų. Pirmosios jų ir buvo apie valstybės, gelbėjimo tarnybų atstovus“, – pasakojo M. Kazlauskas.

Kino pramonėje dirbantys M. Stonytė ir M. Kazlauskas ne tik lydėjo mokinius kūrybiniame procese, bet ir pristatė dokumentinio pasakojimo kūrimo metodus. „Supažindinome mokinius su interviu principais: kaip sukurti saugią erdvę dalytis, kaip neskubėti užduoti pačių aštriausių klausimų. Mums buvo labai svarbu pakviesti mokinius pasižiūrėti į šią užduotį dokumentalistiškai – ne vien žvelgti į visiems žinomas klišes apie gelbėjimo tarnybų darbą, bet ir užsiimti tam tikra psichoanalize, per sapnus patyrinėti šių žmonių džiaugsmus ir iššūkius. Net jei žmogus teigia, kad niekada nieko nesapnuoja, tai irgi šį tą pasako“, – teigė režisierė M. Stonytė.

Ketvirtasis parodos sapnų kambarys buvo skirtas pačių mokinių papasakotiems sapnams, o jame įrengta kamera monitoriuje rodė tuo metu sapno besiklausantį parodos lankytoją. Pasak M. Stonytės, tai tarsi stotelė pasižiūrėti į save tiems, kurie dabar dėvi mokyklinę uniformą, o ateityje rinksis savo profesinį kelią. „Mokinių sapnuose atsispindi didžiulė vaivorykštė emocijų ir patirčių, pasąmonėje vaizduojamų įvairiais žanrais – nuo siaubo, romantikos iki komedijos. Įdomu pagalvoti, kad galbūt mūsų užfiksuotuose sapnuose jau slypi kokių nors užuominų, kuo jie taps ir kokią uniformą pasirinks dėvėti profesiniame kelyje“, – kalbėjo M. Stonytė.

Paroda „Sapnai po uniforma“ Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje vyko kaip švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ dalis. Programa finansuojama #NextGenerationEU lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.