Sandros Strēle paroda „Dirbtinių ramunių laimė“ „Tech Arts“ / „Rupert“ erdvėse

Iki lapkričio 10 d. „Tech Arts“ / „Rupert“ erdvėse (Vaidilutės g. 79, Vilnius) veikia Sandros Strēle paroda „Dirbtinių ramunių laimė“.

Paroda „Dirbtinių ramunių laimė“ kviečia mus atkreipti dėmesį į savo kasdienį neišmanymą ir atsitiktinius įvykius, apie kuriuos vargu ar susimąstome, o gal jų net nepastebime. Tol, kol nesuvokiame, kad ką tik sudalyvavome žaidime, kurio rezultatas yra nežinomas ir priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo daugelio kitų sudedamųjų. Parodos centrinis įvaizdis – ramunė, kuri siejasi su vaikystės žaidimu „Myli, nemyli“. Žaidėjas sužino atsakymą, vieną po kito skabydamas žiedlapius, nors galiausiai, žinoma, viskas lieka taip pat neaišku, kaip ir prieš užduodant klausimą. Šis, atrodytų, beprasmis žaidimas padovanoja žaidėjui trumpą ir sunkiai apibūdinamą akimirksnį, kai jis patiki gautu atsakymu. O laikas paveiksluose ir tarp jų atrodo sustingęs ir amžinas tuo pat metu.

Žaidžiant tenisą, kamuoliukas skrieja iš vienos pusės į kitą parabolės trajektorija. Kol kuris nors žaidėjas suklysta arba jam netyčia pasiseka.

Žmonės plaukiojo pirmyn atgal baseino takeliais, atskirtais tik plastikinių kamuoliukų juostų, mandagiai laikydamiesi eismo taisyklių. Kamščiai nesusidarydavo net tada, jei kuris nors ramesnis plaukikas neplanuotai ir nederamai pakeisdavo judėjimo kryptį. Kažkas vis dėlto tai pastebėjo ir užrašė. Šį kartą tai buvau ne aš.

Žaidžiau tenisą, o kažkas kitas skaičiavo taškus.

Tuo tarpu kai kurie tingiai plaukiojo net negalvodami, kada išnirs. Jie plaukiojo tamsoje.

Šalia mūsų stovėjo raudonos kopėčios. Buvo sunku suvokti jų dydį, žiūrint į jas pro tankmę. Taip pat nebuvo aišku, kur jos veda. Bet lipti aukštyn viliojo.

Namo pamatai jau prieš kurį laiką pradėjo krypti. Kovodamas su laukiniais augalais ir vijokliais, namas dar buvo tinkamas gyventi. Ištikimi sargybiniai – sodo nykštukai – uoliai atliko jiems patikėtą užduotį.

Paveikslo istorija buvo lengvesnė nei oras. Kažkas tolumoje bandė ją užrašyti mato vienetais, tačiau galiausiai tik pataikė atmušti dar vieną teniso kamuoliuką.

Mačiau tavo pėdas. Kiekvienas pirštas laikėsi pats sau.

Tekstas: Sandra Strēle

Sandra Strēle (g. 1991) – Latvijos jaunosios kartos tapytoja. 2016 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Latvijos dailės akademijoje, ten pat 2024 m. apsigynė meno daktaro laipsnį. Mokėsi Karališkoje dailės akademijoje Antverpene. Boriso ir Ināros Teterevų fondo (2012), SEB banko (2016), Elizabeth Greenshields fondo (2019, 2021) stipendininkė, Brederlo von Sengbusch meno prizo (2014) laimėtoja. Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laimėtoja (2019) ir finalininkė (2017, 2018). Nuo 2013 m. dalyvauja grupinėse parodose, dirbtuvėse ir rezidencijose Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur, surengė personalinių parodų Latvijoje bei Lietuvoje. Kūrinių yra Noewe Foundation, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijose.

Fotografijos: Andrej Vasilenko