Rupert Alternatyvios Edukacijos programos finalinė paroda „Adero“

Praėjusių metų gruodį „TechZity Vilnius“ (Panerių g. 43, Vilnius), buvusiame siuvyklos fabrike, veikė dešimtosios Rupert Alternatyvios edukacijos programos baigiamoji neeilinė grupinė paroda „Adero“.

Dešimtoji Rupert Alternatyvios edukacijos programa baigėsi neeiline grupine paroda „Adero“, vykusia „Tech Zity Vilnius“, buvusiose siuvyklos patalpose. Dvi dienas trukusio atidarymo renginio metu vyko Alternatyvios meno edukacijos sambūrys ir vakarėlis DSL projektų erdvėje. Devynių menininkų šešis mėnesius kurti nauji kūriniai eksponuojami per du milžiniško pastato aukštus nusidriekusiose įvietintose instaliacijose. Magijos ir ritualų temos įkvėpti darbai atskleidžia menininkų domėjimosi sritis, pastato istoriją ir realybės daugialypumą. 

Lotyniškas žodis adero turi tris reikšmes: „atvykstu“, „dalyvauju“, „esu čia“. Tai žodis, peržengiantis kasdienybės kalbos ribas ir išsiliejantis į nežinomybę. Trys reikšmės – tarsi mirguliuojantys šydai tai atskleidžiantys tai paslepiantys šešis mėnesius trukusius Alternatyvios edukacijos procesus. Tai burtažodis, dar neįsitvirtinęs grimuaruose, tačiau švelniai aidintis didžiulėse pritemusiose seno fabriko erdvėse.

Prieš šešis mėnesius „atvykstu“ žymėjo Alternatyvios edukacijos programos pradžią, tačiau kiekvienam dalyviui tai reiškė skirtingus dalykus – grįžimą iš užsienio arba pasilikimą gimtajame mieste, o galbūt persikėlimą į niekuomet anksčiau neaplankytą šalį ketinant dalyvauti programoje, apie kurią teko skaityti internete. Atvykimas – tai tam tikra pasitikėjimo išraiška, šuolis į nežinią, kuriam įvykti reikia ryžto ir beatodairiško užsidegimo.

Šešis mėnesius  „dalyvauju“ buvo atvykimo tęsinys, sutvirtinęs tarpusavio pasitikėjimą ir subrandinęs santykius, kuriuos liudijo vis daugiau bendrų istorijų socialiniuose tinkluose. Programa tapo savotiška sistema, gana primygtinai reikalaujančia dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, seminaruose ir ekskursijose. Tačiau dalyvavimas taip pat buvo ir žinių mainų, tarpininkavimo bei abipusio pasitikėjimo forma.

Šešis mėnesius „esu čia“ reiškė būti akimirkoje, erdvėje ir priimti per ją srūvančius srautus. „Esu čia“ taip pat reiškė tapsmą, čia susitelkiant, čia vėl ištirpstant žinių telkiniuose, galiausiai paliekant pėdsakus ir tyrinėjant metaforas. Buvimas čia dažnai įgaudavo labirinto pavidalą, kuriame edukacija persipindavo su pulsuojančiais hedonizmo blyksniais. Visa tai judėjo ir siūbavo, liejosi ir lašėjo, leido tiesti griežtai neapibrėžtus kelius į ateitį.

Kaip Anna Tsing kadaisė kvietė mus sekti paskui matsutake grybą per baugius sugadinto pasaulio griuvėsius*, taip ir Rupert kvietė sekti „Adero“ atgarsiais bei pėdsakais per seno fabriko labirintus, viliantis atrasti būdų, kaip gyventi nesaugioje ateityje.

*Tsing, Anna „Grybas pasaulio gale“ (angl. The Mushroom at the End of the World)

MENININKAI

HASHIA (Vokietija/Korėja), Misti studio (JK), Delphine Lejeune (Belgija/Nyderlandai), laura fernández antolín (Ispanija), Laura Marija Balčiūnaitė (Lietuva), Ana Lipps (Lietuva/Vokietija), Algirdas Jakas (Lietuva), Dovydas Laurinaitis (Lietuva/JK), iolo walker (JK).

Kuratorius: Tautvydas Urbelis

Koordinatorė: Rugilė Miliukaitė

Koordinuojanti architektė: Eglė Kliučinskaitė

Komunikacija: Gabrielė Marija Vasiliauskaitė

Kuratoriaus asistentė: Brigit Arop

Dizaineriai: „Studio Misti“, Delphine Lejeune

Garso technikas: Antanas Dombrovskij

Instaliavimas: Tauras Kensminas

Apšvietimo dizaineris: Justas Bø

Vertėjas: Paulius Balčytis

Kalbos redaktoriai: Dovydas Laurinaitis, Jurij Dobriakov, Kristina Pilitauskienė

Video: Laurynas Skeisgiela

Alternatyvios edukacijos programos edukatoriai: Bones Tan Jones, Denis Petrina, Dorota Gawęda and Eglė Kulbokaitė, Joey Holder, Mary Maggic, Nisha Ramayya, Agency Agency (Victoria Meniakina, Roel van Herpt), Aikas Žado Laboratory (Eglė Ambrasaitė ir Domas Noreika), Arts of the Working Class (Dalia Maini or Amelie Jakubek), Verpėjos (Laura Garbštienė)