Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“ KKKC Parodų rūmuose

Sausio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Romualdo Inčirausko kūrybos paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“.

Menininko Romualdo Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016 – 2017 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I ir „Civilizacijos II“, tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“

Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I“ (2016 / 2017 m.) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų“ skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių“ ir „babilonų“.

„Civilizacijų“ projekto tęsinyje („Civilizacijos II“, 2017 m.) kūrybinis arsenalas perkonstruojamas, kovinės pajėgos pergrupuojamos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka. Kaip žaliavą panaudodamas ne tik sendaikčių turguose ar laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales, bet ir kai kuriuos ankstesnius savo paties kūrinius (tarsi karo metais metalo skulptūras ar varpus „perlydydamas į naujas patrankas“), autorius kuria 20 mažosios plastikos figūrų ir jas su vaikiškų ar paaugliškų žaidimų valiūkiškumu suskirsto į dvi ietimis ginkluotas konfliktuojančias armijas – „Pepsi-Cola“ ir „Coca-Cola“.

Pristatydamas savo tapybos darbų ciklą „Abstrakcija su autoriniu ženklu” (2017 m.), autorius atvirauja apie kas dvejus trejus metus jį užplūstantį „koloristinį priepuolį“, lemiantį dvidešimties – dvidešimt penkių drobių gimtį. Tiesa, menininkas neigia jose pavaizduotus objektus esant paukščiais: „Manęs dažnai klausia: „Kodėl paukščiai?” Po atsakymo, kad čia jokio paukščio nėra, žiūrovas sutrinka. Jeigu prisipažinsiu tapąs paukščius – išsiduosiu savo infantilumą: tokius piešia dvejų trejų metų vaikai. Bet anksčiau tikrai buvo paukščiai, įkvėpti Richardo Bacho kūrinio „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Tada jie dar skraidė, blaškėsi po visą drobės erdvę. Vėliau nusileido ant žemės, prarado sparnus, tapo kresni, kulinariniai, kol pagaliau nustojo būti paukščiais… Atsipalaiduoti skirti spalviniai pasiblaškymai drobėje – tai poilsis nuo metalo… O paukščio nėra. Liko tik autorinis ženklas. Taigi, abstrakcija su autoriniu ženklu“, – savo tapybą komentuoja Romualdas Inčirauskas.

Pasak menotyrininkės dr. Danutės Zovienės, Romualdą Inčirauską galima vadinti tikru XX–XXI amžių sandūros menininku: „Sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas bei naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą ir paveikų pavidalą. Antra vertus, jam, tarsi renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai. Ir tai nėra savitikslis ar formalus siekis. Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų žinojimas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė“, – teigia dr. Danutė Zovienė.

Apie autorių

Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. Anykščiuose. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės medalio kūrėjų asociacijos narys.

Menininkas yra surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Daug R. Inčirausko kūrinių yra Telšių miesto viešosiose erdvėse, žymiausi iš jų – Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė-skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai-skulptūros žydų bendruomenės atminimui Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė). Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (tarp jų – Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kt.

Paroda veiks iki 2018 m. vasario 18 d.