Roberto Narkaus paroda „Pilnatis“ galerijoje „Vartai“

Iki spalio 28 d. galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) veikia Roberto Narkaus paroda „Pilnatis“.

„Ši paroda turėjo vadintis „Torsas“ ir būti apie „Pekino bikini“*, apie kintančius grožio idealus, six packus, viduramžio krizę ir ikebanos praktikas (nu ir dar apie savižudybių statistiką). Tačiau gaunasi kažkas kitko ir dabar paroda vadinasi „Pilnatis“. Mano tėvas kartais dėl mamos blogos nuotaikos epizodų kaltindavo pilnaties poveikį ir, rodos, taip tapau užprogramuotas ir aš – jautriai reaguoju į mėnulio ciklus, kartais tos reakcijos išvirsta į ūmius kūrybos priepuolius, kartais – į nepagrįstai audringus vakarėlius, iškrovas ar atradimus.

Kai paroda atsidarys – kitą ketvirtadienį, – mėnulis bus plonas it taurės briauna. Sako, geras ir palankus metas. Parodos pagrindas – labai subjektyvios ir atsitiktinės juodai baltos tamsoje kuriamos fotogramos, virstančios ateities žemėlapiais, buitine magija, abstrakčiomis mokslinės fantastikos vizijomis. Alphonso Lingis savo knygoje „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ aprašė Afrikos genties burimo ritualą, kai ant žemės metama trylika pagaliukų; žiūrėdamas į raudonos šviesos nušviestą chemikaluose ryškėjantį vaizdinį, dažnai sugrįžtu prie tos ištraukos: kiekviena fotograma – truputį ženklas, truputį spėjimas, visada įvykis, akimirka.

Žodžiu, tai, kas prasidėjo bandymu apmąstyti „krokodilo ašaras“ – taip norėjau pavadinti savo trumpalaikį (jau praėjusį) įsijautimą į viduramžio krizę (juk man už kelių savaičių bus kem) ir norą „apgailėti“ paprastus, aplinkoje nebesusigaudančius vyrus, – tapo pabėgimo planu, ieškojimų, savęs atradimo, pilnatvės žaidimu. Per vasarą, regis, „pasveikau“ po bienalės, vaikų ir paskolų – tikriausiai pelnytai jaučiausi gerokai prikepęs ir pavargęs. Tačiau šiandien panašu, kad optimizmo raugas vėl ima putoti. Ateikit švęsti amžino šviesos ir tamsos šokio.“ – Robertas Narkus

* Kinijoje populiari, nors oficialiai draudžiama, vyrų mados tendencija nešioti marškinėlius atidengiant pilvą.

Parodos rėmėjas: Lietuvos Kultūros Taryba

Fotografijos: Jonas Balsevičius