Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“ Latvijos fotografijos muziejuje

Spalio 30 d. Latvijos fotografijos muziejuje, Rygoje, atidaroma Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“.

Serijoje „Pavargusio kaimo grimasos“ atsispindi bene ryškiausi Rimaldo Vikšraičio kūrybos bruožai: gebėjimas šokiruojančius provincijos gyvenimo vaizdus parodyti su užuojauta, bet ne sentimentaliai; režisuojant tikrovę sustiprinti dokumentinės fotografijos įtaigą. Fotografijos cikle įamžintos sparčiai nykstančio kaimo gyvenimo realijos, iš lėto ir nelengvai vykstanti integracija į besikeičiančią Lietuvą, socialinė žmogaus egzistencija šiuolaikinėje visuomenėje.

Pasak menotyrininko Tomo Pabedinsko, tarp autoriaus ir jo įamžintos tikrovės neįsiterpia joks meninis stilius ar išankstinė konceptuali nuostata – provincijos gyvenimas dokumentuojamas su neslepiama ironija, tačiau nuoširdžiai. Šis savotiškai intymus R. Vikšraičio santykis su fiksuojama aplinka nuotraukose atsiskleidžia todėl, kad ji fotografui yra gerai pažįstama – autorius fotografuoja provinciją, kurioje pats gyvena. Galbūt kaip tik todėl jam pavyksta išvengti kitiems fotografams kone neišsprendžiamų kūrybinių ir etinių problemų: fiksuoti vargstančius žmones, nemoralizuojant ir nepaverčiant jų sentimentalaus gailesčio objektais, fotografuoti nuosmukį išgyvenančius asmenis, neišnaudojant jų „meno“ labui. Be to, R. Vikšraičio darbams būdingas ir dar vienas kritikų neakcentuojamas, bet labai savitas bruožas. Fotografo įamžintus žmones iškalbingiausiai apibūdina, jų pozavimo išduodamas, neadekvatus savo padėties suvokimas – jie savanoriškai inscenizuoja savo pačių nuosmukio spektaklį, o jų gyvenamoji aplinka tampa to spektaklio dekoracija. R. Vikšraičio gebėjimas fiksuoti „suvaidintus“, bet socialinę tikrovę ypač išraiškingai apibūdinančius vaizdus neleidžia lengvai priskirti jo darbų nei dokumentinei, nei režisuotai fotografijai. Tikrovės vaizdų R. Vikšraitis nepridengia nei humanistinės fotografijos ideologija, nei šiuolaikinės fotografijos konceptualumu. Galbūt kaip tik dėl to, kad autorius nesirenka jokios dabartiniam fotografui įprastos pozicijos, jo darbai užima ypatingą vietą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje fotografijos scenoje.

Arba, kaip kad yra rašęs britų fotografas Martinas Parras 2009 m. pristatydamas R. Vikšraitį Arlio fotografijos festivalyje “Rencontres D’Arles”, pasaulis fotografo darbuose atrodo „truputį išprotėjęs ir nuostabiai siurrealus“.

Paroda Latvijos fotografijos muziejuje veiks iki  lapkričio 30 d.