Violetos Bubelytės ir Vadimo Šamkovo fotografijų paroda „Vilkamirgės" galerijoje

Birželio 13 d.,  ketvirtadienį, 17 val. „Vilkamirgės” galerijoje (Kęstučio a. 8-8, Ukmergė) įvyks Violetos Bubelytės ir Vadimo Šamkovo fotografijų parodos atidarymas.

„Ukmergės Senasis knygynas” pačiame miesto centre, dar cariniais laikais statytame pastate Kęstučio aikštėje tiesiai prieš savivaldybę ir Liudo Truikio projektuotą obeliską Lituania Restituta, veikė beveik šimtą metų. Su šiuo knygynu užaugo ne viena ukmergiškių karta. Visą laiką buvęs valstybiniu, prieš dvidešimt metų jis buvo privatizuotas. Pastaraisiais metais knygynas sunkiai vertėsi, o pandemijos laikotarpis jam buvo lemtingas – 2022 metų balandį jis paskelbė užsidarantis. Šią idealią tiek komercinei, tiek kultūrinei veiklai vietą savivaldybė nusprendė atiduoti Ukmergės V. Šlaito viešosios bibliotekos žinion.

Kaip kultūros vieta knygynas (dabar jį vadinsim (nebe)KNYGYNU”) nuo kitos savaitės atgims naujam gyvenimui: čia veiks ir pristatys profesionalaus bei autsaiderių meno parodas „Vilkamirgės“ galerija, biblioteka įrengs skaityklą ir orientuosis į veiklas jaunimui; tretieji partneriai bus renginių organizatoriai.

Violetos Bubelytės fotografija

Pirmoji „Vilkamirgės” galerijos pristatoma paroda „(nebe)KNYGYNE“ bus Violetos Bubelytės ir Vadimo Šamkovo fotografijų paroda. Nors ši paroda – kone etaloninis In ir Jang pavyzdys: vyras–moteris, jaunesnis-vyresnė, pradedantis–patyrusi, – man norėtųsi pasitelkti kitą vaizdinį. Norėtųsi pasodinti Violetą ir Vadimą ant vaikiškų sūpynių, tokių, kur lenta permesta per kaladę. Du žmonės nuolatiniame supimęsi – vienas pakyla į orą, kitas atsiremia į žemę. Abu žaidžia, vaidina. Juokiasi!

Vadimas dirba Nacionaliniame dailės muziejuje parodų dizaineriu. Tai reiškia, kad per jo rankas ir akis praeina daug ir įvairaus meno – klasikinio, šiuolaikinio, tapybos, fotografijos, skulptūrų. Tame kaleidoskope Vadimas pagauna situaciją ir akimirksniu joje įkomponuoja save. Spėju, kad akimirksniu, bet gal tai užtrunka ir kiek ilgiau. Neaišku, kaip į tai žiūri darbdavys, bet galima spėti, kad supertolerantiškai – Vadimo fotografijas mato (ir jiems patinka) Lietuvos meno elitas – menotyrininkės, kuratorės/-iai, net pats Direktorius. Šioje parodoje pristatomos fotografijos – tai ištisas dedamųjų kompleksas: aplinkos situacija, fotografavimo įgūdžiai, humoro jausmas, socialumas. O taip pat fiziniai fotografo bruožai: pailgas, siauras, su giliomis tarsi ikonos šventojo akimis, įrėmintas vešlia barzda ir labai rimtas veidas. Regis, Vadimui nėra sunku, ypač klasikiniame mene, rasti su kuo pasidaryti „asmenukę“.

Vadimo Šamkovo fotografija

Violeta teatrališkas mizanscenas, kurioms naudoja savo antikiškai nuogą kūną, kuria jau trisdešimt suvirš metų. Tai tokia nuosekli ir į priekį besivystanti kūrybinė veikla, už kurią šiemet Violeta pagaliau buvo apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija. Nežinantiems, jei tokių išvis yra, paaiškinsiu – toliau (aukščiau) Lietuvoje nėra kur. Tai yra lubos ir Bubelytę reikia pristatyti pasauliniame lygmenyje. Ir išties, jos parodos pastaraisiais metais buvo pristatytos Ispanijoje, Ukrainoje, Skandinavijoje. Tačiau personalinių parodų tarsi per maža… reiktų kokios venecijos… Lygybės (pusiausvyros) dėlei derėtų pakalbėti ir apie Violetos akis. Jaunystės fotografijose jos rimtos, tamsios ir gilios, kaip rimta ir pati fotografijų dramaturgija: nuogas kūnas veidrodžio atspindy arba veidrodžio pradangintas; įspraustas kampe tarp sunkių draperijų ir egzistenciškai vienišas, tas parašyta žvilgsnyje. Tačiau su laiku Violetos akyse įsižiebė aštri juoko kibirkštis. Violeta rado sau draugę – pačią save. Kartu jos, bubelytės, ir kvailioja, fotografuojasi, juokiasi – skina Dievo duotą dieną.

Violeta Bubelytė gimė 1956 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
Fotomenininkų sąjungos narė nuo 1980 m.
Nuo 1998 m. dienraščio „Verslo žinios“ fotokorespondentė.
1999 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografės menininkės garbės vardas (AFIAP).
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinės bibliotekos Paryžiuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Šiemet fotomenininkė gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose.

Vadim Šamkov gimė 1986 m. Gyvena kaime. Dirba mieste. Fotografuoja visur.