Tapytojo Martino Jankaus paroda „Pirmi lietaus lašai“ meno erdvėje „GODÒ galerija“

Liepos 4 d. (antradienį), 19 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato tapytojo Martino Jankaus personalinę parodą „Pirmi lietaus lašai“. Tarp abstrakcijos ir intuityviai atpažįstamų gamtos motyvų bei simbolių balansuojantys autoriaus peizažai žiūrovo žvilgsnį galiausiai sugrąžina į patį save – tapytojo darbai atkuria mūsų pačių viduje esančius gamtovaizdžius.

Martino Jankaus darbuose veriasi autoriui artimos, daugelį sykių išvaikščiotos vietos, įsirašiusios į pasamonę ne tik savo vizualiniu pavidalu, bet ir jausmiškai. Autorius stebi gamtos nuotaiką, savotišką jos dramaturgiją – galima jausti gamtą prieš lietų ar saulei besileidžiant, stiprius vėjo gūsius, audrą. Ant drobės šie peizažai tapytojui gimsta perleisti per savo vidines būsenas ir taip tampa tarytum jutiminiais simboliais.

„Viską, ką matau, išjaučiu, perleidžiu per savo vidų, ir visa tai įsirašo į pasamonę – nėra taip, kad čia ir dabar su molbertu stoviu ir tapau. Būna, vaizdas iš pasąmonės išnyra – tokia ilgai laukta būsena, tarsi nušvitimas. Todėl savo darbus vadinu pasąmoniniais peizažais“, – sako Martinas Jankus.

Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė: „Martinas Jankus – tapytojas, jau daugelį metų kultivuojantis būtent peizažą; tačiau jo drobėse nerasime žalių lankų, virpančių rudeniškų medžių lapų, miškų ar upių – to, kas įprastai asocijuojama su peizažine tapyba. Šie peizažai – tokie, kurių motyvų tenka ieškoti, surasti ir atpažinti savyje. Tiksliau sakant, tai vidiniai gamtovaizdžiai, atspindintys emocinę būseną – o drauge turintys labai konkrečius realius prototipus. Sunkūs klampūs potėpiai formuoja vaizdą: rudas ar tamsiai vyšnines kalvas, gelsvą dangų ar tamsiai žalius kauburius. Ochra ir raudonis alsuoja pro potėpius ir dažų plotus, degdami karščiu – kaip žėruojanti ugnikalnio lava, padengta pelenais. Tamsiai rudi, rusvi, juodai raudoni, įvairių atspalvių oranžiniai, geltoni, rausvai violetiniai – tai blyškūs, tai intensyvūs plėmai – šliaužioja po paveikslų plokštumas, sukurdami tiek potėpių, tiek ir dėmių slinktis.

Martino Jankaus tapyba sunki – ne emociškai, fiziškai. Pastoziška, masyvi, paveiksluose augmenijos plotai ar žemės grumstai susilieja į tankius gumulus, regisi, matai, kaip teptukas stumdo juos po drobę. Sunkiai stumdo. Sunkus dangus, kurį retkarčiais nušviečia rausvai violetinė saulėlydžio ar saulėtekio šviesa. Sunkus reljefas, kuriame pagrindinė emocinė būsena – vienatvė, o pagrindinė melodija – tyla.

Tamsi žemė, ant kurios visa augmenija jau sudūlėjo, belaukiant žiemos, tamsūs kalnai, kuriami spalva, o ne tūriu, dangus, probėgšmais švystelintis pro tamsių medžių šešėlius, blanki taupi gruodžio šviesa – kiek visa tai realu? Tiek, kiek sugebame atpažinti. Tiek, kiek tapyti plotai atkuria mūsų viduje esančius gamtovaizdžius, kuriuos galime matyti tik mes patys. Ir vis dėl to. Martino Jankaus peizažai – asmeniški ir universalūs, nes priverčia atpažinti tą pačią tylą ir vienatvę, kurią dažnai slepiame toliausiame užkaboryje net nuo pačių savęs.“

Paroda vyks iki liepos 29 d., parodos lankymas nemokamas.

Apie autorių:

Martinas Jankus gimė 1970 m. Kaune, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 1992 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1991 m. dalyvauja parodose, per šį laiką yra surengęs apie 20 personalinių parodų ir dalyvavęs keliose dešimtyse grupinių parodų, daugelyje bienalių ir trienalių. Parodų kuratorius. 1997 m. pelnė LDS premiją „Už kūrybinį lietuvių tapybos tradicijos puoselėjimą“, 1998 m. – Neringos miesto premiją. Autoriaus kūriniai saugomi MO muziejuje Vilniuje, Loviisos šiuolaikinio meno muziejuje Suomijoje, Kaliningrado istorijos ir meno muziejuje, taip pat privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Autoriaus tapybos darbai rodyti beveik visose Europos valstybėse. Autorius reprezentavo lietuvių tapybą grupinėse Lietuvos dailės parodose Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje, kt.

Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00; VI 12:00-18:00.