Rusnės Kuliešiūtės paroda „Dviese“ VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre

Organizatorių nuotrauka

Nuo birželio 6 d. iki liepos 31 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) veikia jaunosios kartos menininkės Rusnės Kuliešiūtės fotografijos darbų paroda „Dviese“. Ekspozicijos darbai kalba apie buvimą, o kartais ir neišbuvimą dviese – su savimi, su kitu ar su fotoaparatu rankose.

Pasak autorės, „Dviese“ – tai spontaniškų gyvenimo akimirkų vizualinis dienoraštis, kuriame susipina asmeninė patirtis, vizualūs stebėjimai ir žmogiško ryšio paieškos. „Fotografuoju greitai, būnu įsijautusi į aplinką. Jei matau, kad kažkas „kabina“ sunkiai nusakomą stygą viduje, nuspaudžiu mygtuką. Kadrų atrinkimas, kompozicijos kūrimas būna jau lėtesni, turi aiškią intenciją“, – sako Rusnė.

Pavadinimą „Dviese“ autorė pasirinko siekdama atskleisti buvimo santykyje temą. Fotografei ši tema nėra tik apie artumą, šilumą, jautrumą ar sinchroniškumą, bet ir atstumą, ribas, savianalizę. Fotografijose vengiama asmeniškumo ir tiesioginio žmogaus vaizdavimo; vietoje to emocijos perteikiamos simboliais, formomis, kurios sudaro savitą ryšį su objektais. Taip autorė kviečia žiūrovus asmeniškai pajusti autentišką ir intymų santykį su kūriniu.

Paroda išskaidyta į tris temines linijas: „aš ir Kitas ryšyje“, „aš ir Kitas atskirtyje“ bei „aš su savimi“. Tokia struktūra suteikia galimybę išgyventi ir artumą, ir saugią vienatvę – suartėjimą ir atotrūkį, atitolimo būseną. Parodos kūriniai subtilūs, lydimi paslaptingumo šešėlio, tad fotografijų prasmių kviečiama ieškoti tarp „vizualinių eilučių“, įsižiūrėti į užfiksuotus elementus ir bendrą kompozicijos seką: „Paslėptų prasmių tiesmukiškai įvardinti nemėgstu. Tikiu, kad įsižiūrėjimas į kūrinius yra individualus procesas – tai ir padaro meną mums tokiu artimu. Pastebiu, kad žiūrovų baimė ką nors suprasti „neteisingai“ brėžia nereikalingas ribas meno pasaulyje. Savo parodos lankytojams linkėčiau jos kiek įmanoma išvengti ir drąsiai pasitelkti vaizduotę. Tiesa, tai yra procesas, reikalaujantis ir sulėtėjimo, vizualinės kalbos skaitymo“, – pabrėžia menininkė.

Organizatorių nuotrauka

Paklausta, kokius jausmus ar mintis tikisi sukelti žiūrovui, autorė atvira: „Vien tai, kad žiūrovai ką nors pajaus ar susimąstys, laikau pasiekimu. Nenorėčiau tų pajautimų riboti – kai kūrinys yra paleidžiamas į pasaulį, jis pradeda gyventi atskirą gyvenimą. Paruošusi parodą apibrėžiau rėmus, o kitą „kalbėjimo“ dalį palieku savo darbams“.

„Dviese“ nėra tik naujas kūrybinis žingsnis, o labiau ilgo kūrybinio laikotarpio apibendrinimas. Rusnės fotografijos, eksponuojamos parodoje, yra atrinktos iš ilgus metus kaupto archyvo, kuriame seniausia fotografija siekia dar mokyklos laikus. „Kurdama parodą jaučiau, kad tarytum įgyvendinu savo kūrybinių idėjų generalinį tvarkymą.  Man patinka žaisti su kadrais, stebėti, kaip skirtingai jie atsiskleidžia šalia kitų kadru ir kokį tarpusavio ryšį sudaro,“ – dalijasi Kuliešiūtė.

Pranešimą parengė Kamilė Rimdeikaitė