Peeter Krosmann ir Jono Daniliausko tapybos parodos Vilniaus Rotušėje

Sausio 4 d. 18 val. atidaroma Peeter Krosmann tapybos paroda „Druska ir pipirai“.

Peeter Krosmann – menininkas iš Tartu (Estija), šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Lietuvoje. Dailės studijas pradėjo Konrad Mägi studijoje 1989-siais, vėliau įgijo tapybos bakalauro laipsnį Tartu universitete. Nuo 2000 metų dėsto tapybą, iliustraciją, animaciją ir komikso meną Tartu dailės mokykloje.

P. Krosmann daugiausiai žinomas kaip tradicinės tapybos žanrų – portreto ir peizažo – puoselėtojas, daug dirbantis iš natūros, taip pat litografijos ir sgrafito meistras, komiksų autorius.

Parodoje ,,Druska ir pipirai“ eksponuojami dailininko pastarųjų metų darbai iš serijų̨ „Miestas“ ir „Alyvmedžiai“. Autorius renkasi iš pirmo žvilgsnio labai kasdieniškus motyvus, vos keliais prieskoniais suteikdamas jiems naujas spalvas. Druska ir pipirai šiame kontekste gali būti apšvietimas, kitas rakursas, užaštrinta arba, priešingai, „nugesinta“ spalva, padedanti tapybai suskambėti naujai.

„Miestas ir alyvmedžiai kažkuria prasme panašus“, sako P. Krosmann. – „Jie gyvuoja ženkliai ilgiau, nei tęsiasi žmogaus gyvenimas, nuolat keisdamiesi ir užsiaugindami vis naujus savo kūno sluoksnius“.

Dailininko kūriniuose atsiskleidžiantys laiko ženklai pasakoja apie praeitį. Alyvmedžių „kūnus“ – daug metų mačiusius, daugybę derlių subrandinusius, dar bujojančius, o kartais jau pavargusius medžius, išsiraičiusiais sąnariais ir vis dar į saulę ištiestomis šakomis – P. Krosmann studijavo Graikijos saloje Samos. Pirmojo pandemijos karantino metu saloje „įstrigęs“ trims mėnesiams jis stebėjo ir fiksavo drobėje savo refleksijas apie supančią aplinką. Akistata su miestais vyksta nuolat – kasdieniniuose ekskursuose po Kauną, kuriame šiandien gyvena menininkas, ir dažnai aplankomą Vilnių.

 Sausio 4 d. 18 val. atidaroma Jono Daniliausko tapybos paroda „Arklio pabučiavimas“.

Parodos atidarymo metu bus pristatyta knyga „Jonas Daniliauskas „Tarp baltų ėriukų“.

„Sukūręs savo asociatyvų, metaforišką meninės kūrybos stilių, J. Daniliauskas pastaraisiais dešimtmečiais tapo reikšminga lietuvių tapybos mokyklos figūra, gaivinančia technogeninės informacinės civilizacijos į nebūtį stumiamos patriarchalinės Lietuvos viziją. Atsisukimas į gyvybingas liaudies kultūros ir meno tradicijos versmes netrukdė jam tapti šiuolaikišku įvairius klasikinio modernizmo laimėjimus perėmusiu tapytoju – tai regime jo drobių kompoziciniuose, spalviniuose ir plastiniuose sprendimuose.

J. Daniliausko kūryba yra viena ryškiausių lietuviškumo manifestacijų mūsų dailėje, kadangi drobės yra persmelktos kūrėjo vaizduotę užvaldančių tautiškumo idėjų; čia nuolatos primenama apie tėvų ir protėvių žemę, gimtinės kraštovaizdžius, juose gyvenančius padarus, gyvenimo būdo dvasią, papročius. Tai iš tikrųjų vienas paskutiniųjų nykstančios patriarchalinės Lietuvos dainių, o kartu ir mūsų tapybos klasikų, kurio meninių vaizdinių sistema jau beveik keturis dešimtmečius menkai keičiasi. Joje vyrauja XX a. pirmosios pusės lietuvių dailei būdinga pirkelių, lygumų, miškų ir su jais suaugusių žmonių ir gyvūnų poetika. „Man labai įdomu, sakyčiau, man gražu kokios bakūžėlės, ožkos, – prisipažįsta dailininkas, – tai, kas išnyks gal su mano, gal su ateinančia karta… gal tokia tapyba radosi iš mano vaikystės pastebėjimų…“

Antanas Andrijauskas

Parodos veikia iki sausio 29 d.