Parodos „Užuovėja“ knygos pristatymas Sapiegų rūmuose

Gruodžio 27 d. 18 val. Sapiegų rūmų Didžiojoje menėje vyks pirmosios šių rūmų parodos „Užuovėja“ leidinio sutiktuvės. Parodos kuratorius ir knygos sudarytojus Edgarą Gerasimovičių ir Virginiją Januškevičiūtę kalbins meno istorikė Indrė Urbelytė.

Leidinį sudaro parodos gidas, fotodokumentacija (fotografai Andrej Vasilenko, Emilija Filipenkovaitė ir Saulė Gerikaitė) ir tekstai, kuriuos parašė parodos dalyviai arba kurie skirti jų kūrybai. Tekstų autoriai: Edgaras Gerasimovičius, Erika Grigoravičienė, Virginija Januškevičiūtė, Alexander Kluge, Marianna Maruyama, Alina Popa, Post Brothers ir Darius Žiūra. Grafinį dizainą kūrė Vytautas Volbekas. Tekstus redagavo Dangė Vitkienė, o vertimus parengė Paulius Balčytis, Alexandra Bondarev ir Aistis Žekevičius.

Parodą „Užuovėja“ Sapiegų rūmuose galima aplankyti iki gruodžio 31 dienos. Paroda duris atvėrė šių metų balandį drauge su ilgą laiką restauruotais Antakalnio Sapiegų rūmais ir juose įsikūrusiu naujuoju Šiuolaikinio meno centro padaliniu. Laikui bėgant paroda kiek keitėsi, ir ne visi kūriniai buvo rodomi vienu metu. Parodos uždarymo savaitę nuo gruodžio 27 d. greta kitų specialiai šiam ypatingą istoriją menančiam pastatui parinktų kūrinių vėl bus galima pamatyti Bojanos Cvejić ir Lennarto Laberenzo sukurtą dokumentinį filmą apie amerikiečių choreografą Steve’ą Paxtoną „…nedrebinant kinkų / steve paxton“ (2013).

Paroda „Užuovėja“ siekė prakalbinti barokinį pastatą ir užduoti klausimą, ką reiškia šiuolaikinio meno atėjimas į Sapiegų rūmus būtent dabar. Pastato istoriją ji pasakojo neįprastu būdu – nevardijo kilmingųjų, savininkų, nesekė kraujo linija, nesitelkė net į iškilių šiuos rūmus kūrusių dailininkų ir architektų biografijas. Vietoje to paroda leidosi į materijoje įrašytos istorijos ir spekuliatyvių (re)konstrukcijų pasaulį, ieškodama naujų prasmių architektūroje įkūnytiems afektams.

Parodos pavadinimas „Užuovėja“ nurodo į lotynišką įrašą marmuro lentoje virš pagrindinių durų, kuriame skelbiama, kad „iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos“. Galbūt šiuolaikinis lankytojas ir yra pavargęs nuo karo, ir būtent jam skirtas šis įrašas, neseniai grąžintas į pastato fasadą. Gal čia, šioje parodoje, menininkų užkalbėjimai, meditacijos ir vizijos kuria erdvę pašnekesiui ir užuovėją, kuri leidžia išbūti tada, kai būti sunku. Parodos kūriniai dažnai pasakoja apie skirtingus išbuvimo būdus, juos persmelkia karo ir užuovėjos, ligos ir gijimo, stebuklo ir negandos, pradžios ir pabaigos temos.

Sudarytojai tikisi, kad knyga praplės parodos patirtį, o negalėjusiems apsilankyti ji galbūt iš dalies atstos atmosferišką, dinamiškos šviesos ir efemeriškų garsų lydimą pasivaikščiojimą parodos erdvėje. 2025 m. pradžioje knyga pasirodys ir anglų kalba.