Martyno Gailiušo solo paroda „Bum šaka laka“ Pamėnkalnio galerijoje

Liepos 11 d., penktadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Martyno Gailiušo solo paroda „Bum šaka laka“.

Parodos pavadinimas onomatopėjiškai žymi įvykį – kamuolio dėjimą į krepšį, – aplink kurį sukasi daugybinės prasminės gyslos. Jas narstydamas, menininkas Martynas Gailiušas pasitelkia (auto)etnografinį, politinių vaizdinių antropologijos ir kultūrologinį žvilgsnį, kuriuo analizuoja ilgą bei sudėtingą istoriją turėjusią sporto šaką – krepšinio reiškinį Lietuvos bei pasaulio kontekste.

Kaip reikšmingas ir didžiulį poveikį turintis kultūrinis fenomenas, krepšinis atveria platų psichogeografinį žemėlapį, kurio pradžios taškas – paties menininko ir jo kartos žmonių vaikystės atsiminimuose įsirėžusios apraiškos. Savadarbės krepšinio lentos, nuvogti tinkleliai, prie duobėtos aikštelės numesti raudoni Coca-Cola dviračiai, mėlynu šratinuku į mokyklos suolą įrėžti Chicago Bulls logotipai, nuolat skambanti daina „Trys milijonai“, komandų atributikos spalvos ir ypač ryškios, posovietinei erdvei būdingos banaliojo nacionalizmo formos. Šaižiai dominuojantis rungtynių triukšmas storame, kineskopo numėlynintame ekrane; sportinių batų cypsmas į parketą; niekaip nemirštanti legenda apie Kauno Žalgirio pergalę prieš sovietų armiją reprezentavusią Maskvos CSKA, veikianti kaip blogio imperijos nugalėjimo reginys; ar girtaujančiųjų sirgalių masės, laistančios klykiančių mašinų stogus alumi.

Visas šis su krepšiniu susijęs kultūrinis klodas parodoje dokumentuojamas narstant sudėtingesnius, iš kasdieniškos regos ištrūkstančius psichopolitinius procesus, kurių mazgai ir jų išnarstymai atveria šiame reiškinyje užslėptas lokalias ir globalias istorijas, poveikių bei reikšmių gijas. Išsipinantys pasakojimai apima klausimus apie nacionalinį identitetą, pokolonijinę tapatybę minkančias jėgas; apie tikėjimą staiga importuota „amerikietiškąja svajone“, skatinusia pasikliovimą laukinio kapitalizmo sistema; taip pat atsiradusią galimybę pakilti socialiniais laiptais ar keistumu apniauktą šio reiškinio sudvasinimą, pavertimą „antrąja religija“. Apie jo pasitelkimą kaip ideologijas užaštrinantį įrankį arba jo kaip įvykio ritualinį pobūdį, kaip apeiginį konsensusą kuriantį spektaklį, ištraukiantį klaidžiojančias mases iš sudėtingais įvykiais paženklintos permainų istorijos, kurioje susiduria senųjų sistemų modernėjimas, svetimų ir opresyviųjų sistemų liekanos, jų sąlygotos traumos ir stokos bei naujausiųjų siūlomi lūkesčiai, viltys ar nusivylimai.

Parodoje „Bum šaka laka“ Martynas Gailiušas derina atkartojamus objektų mastelius, žaidimo linijas, įvairios paskirties objektus, ikoniškus ženkliškumus su aukštesniojo laipsnio sistemų – ekonomikos ir kapitalizmo, politikos ir vertybių, galios, kolonializmo ir imperializmo, korporatyvinio valdymo bei tapatybės, kūno ir biopolitikos skalėmis, per kurias šį sporto kultūros reiškinį – krepšinį – menininkas atskleidžia kaip civilizacijos veikmės formų visumos sinekdochą.

Martynas Gailiušas (g. 1992) yra tarpdisciplininis menininkas, dizaineris ir tyrėjas, derinantis metodus bei praktikas, suformuotas produkto dizaino bakalauro studijų Bradfordo universitete ir kontekstualaus dizaino magistrantūros studijų Eindhoveno dizaino akademijoje. Jo veikla apima ir ilgametę praktiką inžinerijos, kino ir teatro rekvizitų gamyboje, baldų ir skaitmeniniame dizaine. Pasitelkdamas instaliacijos ir skulptūrines prieigas, menininkas analizuoja dabartinio pasaulio būsenas, istorines ir antropologines jų atsiradimo aplinkybes bei priežastis, dėmesį kreipdamas į politinių ir ideologinių paradigmų pasireiškimo materialiojoje kultūroje formas, tapatybės formacijas individo ir nacionaliniame lygmenyje.

Martyno Gailiušo solo paroda „Bum šaka laka“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugpjūčio 8 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos kuratorius – Linas Bliškevičius

Grafinis dizainas – Monika Radžiūnaitė

Padėkos – Gudrun Havsteen-Mikkelsen, Žilvinas Landzbergas, Aistis Kavaliauskas, Arvydas Samalius, Gabija Tarabilda, Jurgis Tarabilda

Rengėjas:  Pamėnkalnio galerija

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus Meistarnė