Marijos Sučilaitės ir Justės Kuliešaitės paroda „Panirimas” KKKC Parodų rūmuose

Rugsėjo 6 d. 17 val. 30 min. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma dviejų grafikių Marijos Sučilaitės ir Justės Kuliešaitės paroda „Panirimas”. Drauge pirmą kartą kuriančios grafikės pakvies nerti į santykį su jas praeityje supusia ir supančia aplinka bei jį tyrinėti. Reflektuodami menininkių kūrybą taip pat galėsite atsigręžti į savas patirtis, jas apmąstyti. Paroda „Panirimas” bus eksponuojama iki spalio 6 d.

KAIP KINTA ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIS?

Menotyrininkė Viltė Visockaitė klausia: kaip kinta žmogaus ir gamtos įvaizdis šiuolaikinėje visuomenėje? „Prieš keletą mėnesių lietuvių nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą papildė žmogaus ir miško santykis, suprantamas, kaip lietuvių prigimtinės kultūros reiškinys. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su gyvenimu miškingose vietovėse, kylantis ne tik iš tautinės, bet ir iš asmeninės pasaulėvokos, žinių ir įgūdžių visumos” – pastebima netrukus įvyksiančios parodos anotacijoje.

Justė Kuliešaitė „Smilgos”

TARPRŪŠINIS MĄSTYMAS

Gyvybinių tarpusavio saitų ir panirimo idėja aptariama remiantis italų filosofo Emanuele Coccia mintimis. „Tyrinėdamas augalų būtį, tarprūšinį mąstymą, jis išryškino vykstančius simbiotinius ir metamorfozinius procesus tarp visų egzistuojančių gyvybės rūšių.” Parodos pavadinimas simboliškai atspindi autoriaus knygoje „Augalų gyvenimas“ išsakytą panirimo idėją kaip būdą suprasti augalų būties patyrimą. Coccia siūlo jį įsivaizduoti lygindamas su apsilankymu naktiniame klube. „Savęs patyrimas šokant klube tampa it plaukimu jūroje, kurioje susisiekia kvapai, prisilietimai, garsai ir šviesa. Savęs ir aplinkos betarpiškas susietumas – gamtos mokslus provokuojantis mąstymo būdas, vengiantis kategorijų ir atveriantis naują prasmių sluoksnį” –  teigiama anotacijoje.

Pastebima, kad parodoje jaunosios kartos menininkės Justė Kuliešaitė ir Marija Sučilaitė tokį santykį reflektuoja įvairiapusiškai. „…nutolsta ir priartėja, kuria ir atkuria, žvelgia su nuolankumu ir rūpesčiu.” Pastebima, kad tyrinėjamose panirimo apraiškose bei sankirtose pasitelkiamos ne tik tradicinės grafikos technikos, bet ir piešimas, tekstilė, objektai. Darbuose autorės atspindi vaikystės prisiminimus ir ritualus, šeimos santykius taip pat baimę ir galios siekimą bei gamtą ir ekologiją.

Marija Sučilaitė „Kačiukai” (fragmentas)

Justė Kuliešaitė (g. 1995) mokėsi Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje, bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto grafikos katedroje. Žinias gilino grafikos dirbtuvėse Austrijoje, Škotijoje bei Suomijoje. Už kūrybą Justei Kuliešaitei skirta Vytauto Jurkūno premija. Taip pat studijavo meno terapiją Vilniaus universitete.

Marija Sučilaitė (g. 1995) mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto grafikos katedroje. Stažavosi grafikos spaustuvėje „AGA Lab” Amsterdame. Šiuo metu aktyviai dalyvauja parodose. Už kūrybą Marijai Sučilaitei buvo įteikta Vytauto Jurkūno premija.