Marijos Gvardeycevos paroda „Karčiosios žolelės“ Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

Marija Gvardeyceva, Gruzdžiai, Lietuva, 70 x 100 cm, mišri technika, 2023

Nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 5 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) veikia Marijos Gvardeycevos personalinė paroda „Karčiosios žolelės“.

„Karčiosios žolelės“ nagrinėja, kaip Holokausto atmintis išlieka Baltarusijoje ir Baltijos šalyse – regionuose, kadaise priklausiusiuose Sėslumo zonai ir smarkiai paženklintuose žydų gyventojų genocido. Gvardeyceva pasitelkia fotografiją, instaliaciją, video ir tekstilę, siekdama ištirti, kaip žmogiškoji ir ekologinė atmintis įsišaknija dabartyje per kraštovaizdį, istoriją ir medžiagą.

Menininkė aplankė dvylika Holokausto masinių kapaviečių visame regione. Iš kiekvienos jų ji surinko laukines žoleles, augančias ant palaidojimo vietų. Šiuos augalus ji išsaugojo botanikos atlasuose, kurie vėliau tapo pagrindu vizualiems kūriniams. Parodoje sudžiūvusi augmenija eksponuojama greta žmogaus plaukų sruogų ir latekso sluoksnių, imituojančių žmogaus odą. Šie kūriniai dokumentuoja, kaip atmintis gyvuoja fizinėje materijoje – žemėje, augaluose ir kūnuose.

„Karčiosios žolelės“ paliečia politines įtampas, susijusias su Holokausto atminimu Rytų Europoje. Nors Baltarusiją ir Baltijos šalis sieja istoriniai ryšiai, jų pasakojimai ir atminimo politika skiriasi. Gvardeyceva atkreipia dėmesį į tai, kaip valstybės ir kolektyvinė atmintis dažnai nesutampa, formuojamos ne istorinės tiesos, o politinių interesų.

Marija Gvardeyceva, Biliūnai, Lietuva, 80 x 100 cm, mišri technika, 2023

Sovietmečiu daugelis Holokausto vietų buvo nepažymėtos. Ant jų išaugo miškai, parkai ir dirbamos žemės. Net ir šiandien memorialai dažnai paskęsta augmenijoje. Gvardeycevai ši augmenija tampa daugiau nei fonu – ji veikia kaip liudytoja. Gamta sugeria smurto atmintį, o menininkės kūriniai užfiksuoja tą tylų, trikdantį buvimą.

Kaip pažymi kuratorė Maja Kacnelson, Baltarusių ir žydų kultūros paveldo centro įkūrėja: „Peržengdama oficialių paminklų ribas, paroda ‘Karčiosios žolės’ miškus ir žoles traktuoja kaip gyvus memorialus – tyliai atmintį saugančius liudininkus.” Gvardeyceva įkūnija šią idėją, vesdama žiūrovus per sensorinį ir emocinį kraštovaizdį, kuriame gamta tampa atsparumo ir liudijimo simboliu.

Paroda: „Karčiosios žolės“ Marija Gvardeyceva  

Kuratorė: Maja Kacnelson, kuratorė ir kultūros projektų prodiuserė, dirbanti istorijos, viešosios atminties ir tarpdisciplininių bendradarbiavimo praktikų sankirtoje

Svetainė: https://www.jmuseum.lt/