Kristinos Švenčionytės paroda „Plyšys“ VVJ meno galerijoje

Kristinos Švenčionytės paroda „Plyšys“ VVJ meno galerijoje veiks vasario 12 – kovo 9 d.

Parodos performansų programa:

Vasario 15 d. – Yra tik dabar tik dabar tik dabar 17 val.

Vasario 22 d. DEMO VERSIO 17 val.

Kovo 1 d. Išvirkščias profilis 17 val. ir 17:30 val

Kovo 8 d. Mūsų kūnai – jų karo laukas 17 val. Christinos Lamb knygos skaitymai

Kristina Švenčionytė (g. 1992 m.) – tarpdisciplininė menininkė, aktorė, Lietuvos šiuolaikinio performanso kūrėja ir atlikėja.

Švenčionytės paroda „Plyšys“ – tai konceptualiai ir vizualiai daugiasluoksnis šiuolaikinio meno projektas, kuriame apjungiami skulptūra, instaliacija, performansas ir tekstas. Žiūrovas čia įtraukiamas į savos ir kolektyvinės atminties bei pasąmonės tyrinėjimus, aktyvų santykį su savo paties praeitimi ir patirtimis. Paroda kviečia į intymią kelionę, kurioje plyšys kaip įtrūkis ar tuštuma įgyja netikėtai pozityvų krūvį, simbolizuodamas ne tik pažeidžiamumą, bet ir pokyčio galimybę, meditaciją ar netgi vidinį atsinaujinimą. Menininkės kūryboje plyšys tampa ne vien emocine ar fizine spraga, bet ir galimybe atsiverti naujam būties suvokimui.

Kristina Švenčionytė. Organizatorių nuotr.

Parodoje nagrinėjamas plyšio konceptas atliepia vokiečių filosofo Martino Heideggerio filosofines įžvalgas apie „būties plyšį“ (Riss) ir „atvirą, švytinčią erdvę“ (Lichtung), kuriose žmogus susiduria su savo egzistencijos ribomis, atverdamas galimybę iš naujo autentiškai suvokti save ir pasaulį. Heideggerio teigimu, ribinės situacijos, tikrovės įtrūkiai – tai erdvė, kurioje gali prasidėti naujas tapimas. Šios mintys atsispindi ir parodoje eksponuojamuose menininkės kūriniuose: instaliacijose, performansuose, objektuose pateikiami bei analizuojami ne tik asmeniniai ir kolektyviniai patyrimai, bet siūlomos ir naujos būties interpretavimo kryptys.

Kūriniuose plėtojamos atminties, traumos, vidinės izoliacijos, susvetimėjimo ir atviros bendrystės ilgesio temos. Plyšys čia yra ne tik pažeidžiamumo simbolis, bet ir vieta, kurioje susikuria naujos tapatybės formos, nauji žvilgsniai į save bei kitus. Šios temos susijungia su Heideggerio idėja, kad plyšys gali tapti tarsi atsivėrimo vieta, kurioje būties prasmė atsiskleidžia netikėtais pavidalais.

Paroda kviečia apmąstyti nepatogius, tačiau itin svarbius dalykus: individo santykį su savo praeitimi, vidines ribas tarp tikrovės ir fikcijos, karo ir taikos būvių dualumą. Žiūrovas čia ne tik stebi, bet ir tampa aktyviu dalyviu – svarbiu performanso elementu ar instaliacijos dalimi. Tai skatina itin asmenišką dialogą su kūriniais. Per šį procesą žiūrovas kviečiamas ne tik reflektuoti, bet ir patirti “atviros, švytinčios erdvės“ akimirkas, kuriose tylėjimas tampa iškalbingas, o tuštuma – prasminga.

Kristinos Švenčionytės kūriniai. Organizatorių nuotr.

Paroda „Plyšys“ – tai erdvė, kurioje pažeidžiamumas tampa kūrybos galia, o savęs pažinimas – būties prasme. Kristina Švenčionytė savo kūryboje subtiliai sujungia filosofines, sociologines ir kultūrines įžvalgas, o paroda kviečia ne tik stebėti, bet ir išdrįsti pažvelgti į savo vidinius plyšius – tuos, kurie nepatogume, skausme, ilgesyje slepia galimybę, o ribose – naują pradžią.

Parodos kuratorė Algė Gudaitytė

Parodos koordinatorė Eglė Kielaitė

Parodos technikas Rytis Urbakavičius