.

Grupinė paroda „Trapi pusiausvyra“ galerijoje „Atletika“

Lapkričio 9 d. 19 val. galerijoje Atletika (Vitebsko g. 21, Vilnius) atidaroma grupinė paroda Trapi pusiausvyra, kurioje dalyvauja menininkai Hedi Jaansoo, Nokukhanya Langa, Anna Mari Liivrand, Emma Luukkala, Mari Männa, Laurynas Skeisgiela ir Mark Soosaar. Parodos kuratorė – Kaisa Maasik. Atidarymo vakarą lapkričio 9 d. bei lapkričio 11 d. vyks ekskursijos po parodą su autorias (anglų kalba).

Parodoje „Trapi pusiausvyra“ kalbama apie santykį tarp „aš galiu“ ir „aš negaliu“, apie trapumo ir tvirtumo susidūrimą. Tai būsena, su kuria menininkai susiduria kasdien, tačiau rečiau apie ją kalba. Kiekvienas iš šioje parodoje dalyvaujančių menininkų vysto savo kūrybinę praktiką pagal jų pačių santykį su medžiaga. Pasirinkta medžiaga tampa kūrėjo ir jo galimybių tęsiniu, o galimybių kova išlieka matoma net ir po to, kai kūrinys atsiduria parodoje.

„Trapioje pusiausvyroje“ nuolatinis kūrėjų balansavimas tarp dviejų būsenų reikalauja abipusio išmanymo. Buvimas skirtingose pozicijose vienu metu veikia tiek kūrinio formą, tiek galutinį rezultatą, o medžiagos ir proceso trapumas atspindi kasdienę kūrėjo būseną bei jo kaip žmogaus pažeidžiamumą ir tuo pat nenugalimumą.

Menininkai: Hedi Jaansoo, Nokukhanya Langa, Anna Mari Liivrand, Emma Luukkala, Mari Männa, Laurynas Skeisgiela, Mark Soosaar.
Kuratorė: Kaisa Maasik
Dizainas: Laura Grigaliūnaitė

Atidarymas ir ekskursija: 2023 m. lapkričio 9 d. 19 val.
Paroda veikia 2023 m. lapkričio 10 – gruodžio 16 d. trečiadieniais – penktadieniais 16.00 – 19.00, šeštadieniais 13.00 – 17.00.
Ekskursijos su parodos menininkais ir kuratore: lapkričio 9 d. 19 val. (parodos atidarymo metu) ir lapkričio 11 d. 14 val. Ekskursijos vyks anglų kalba.
Adresas: galerija „Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius.
Įėjimas į visus renginius ir parodą nemokamas, be registracijos.

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS). LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Parodą remia Estijos kultūros fondas, Suomijos ambasada Vilniuje, Estijos ambasada Vilniuje, Estijos Respublikos kultūros ministerija, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa ir alaus darykla „Põhjala“.

Apie autorius:

Anna Mari Liivrand (g. 1993 m. Estijoje) – menininkė, kurianti instaliacijas, piešinius. Baigė bakalauro studijas Estijos dailės akademijos Skulptūros ir instaliacijos katedroje (2016 m.) ir magistrą Šiuolaikinio meno katedroje (2022 m.). Šiuo metu Liivrand daugiausia dėmesio skiria kasdienybės ritualams, ornamentams ir dekoracijoms, juos dažnai nagrinėja vedama saviugdos bei stebėdama, kaip jie veikia kaip atramos taškai nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kupiname netikrumo ir nerimo. Kūryboje naudoja mažiau įprastų kasdienių medžiagų (pvz., savos odos gabalėlių, vitaminų ir pan.) ir tradicinių amatų derinius, kurie susijungia elegantiškose erdvinėse instaliacijose. Plačiau annamariliivrand.ee.

Emma Luukkala (g. 1992 m. Suomijoje) – vizualiojo meno kūrėja, daugiausia dirbanti su tapyba ir skulptūra. Luukkala baigė bakalauro ir magistro studijas Helsinkio menų universiteto Dailės akademijoje (2018, 2020 m.). Motyvų savo kūrybai semiasi iš kasdienio gyvenimo ir artimiausios aplinkos – tyrinėja namų aplinką, stebėdama tokias detales kaip tekstilės raštai, baldų kojelės, tarp sofos pagalvėlių įstrigę daiktai. Tapyboje fiksuoja mus supančias medžiagas, o apčiuopiami storų dažų paviršiai skatina žvelgti į paveikslus kaip į medžiagų sankaupas. Plačiau emmaluukkala.com

Hedi Jaansoo (g. 1989 m. Estijoje) – menininkė ir fotografė iš Talino, baigė šiuolaikinio meno magistro ir fotografijos bakalauro studijas Estijos dailės akademijoje (2018, 2014 m.). Jaansoo kūryboje domina trapumas, silpnumas, įtampa ir grožis, greta kitų daugiausia smulkių dalykų. Naujausiuose jos darbuose susipina fotografija, gėlės, tekstilė ir vazos, nefunkcionalūs papuošalai, nebaigtos mintys ir neaiškūs sprendimai, prieštaringi troškimai, (vietos) ilgesys ir įtraukumas. Įkvėpimo semiasi iš jos pačios močiučių, stengiasi per daug nekenkti aplinkai. Plačiau hedijaansoo.com

Kaisa Maasik (g. 1994 m. Estijoje) – menininkė ir kuratorė. Baigė Estijos dailės akademijos Šiuolaikinio meno magistrantūros programą (2021 m.) bei fotografijos bakalauro studijas (2017 m.). 2019 m. stažavosi Helsinkio menų universiteto kuratorystės magistrantūros programoje „Praxis“. Maasik vertina bendradarbiavimo praktikas, dažnai (kartu su kitais) kuria erdvinius projektus. Įkvėpimo semiasi iš kasdienybės, dažniausiai dirba su rastomis medžiagomis bei menininkais kurie jas naudoja, taip pat su surinktais objektais, idėjomis, filmuota medžiaga ir motyvais. Kūrėja fiksuoja žmonių, kurių keliai susikerta su jos pačios, jausmus ir patirtis, bandydama juos perteikti per objektus ir prisiminimus. Plačiau kaisamaasik.com

Laurynas Skeisgiela (g. 1994 m. Lietuvoje) – Vilniuje gyvenantis menininkas, filmų kūrėjas ir kuratorius. 2013-2017 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (Fotografijos ir medijų meno katedroje) ir Štutgarto valstybinėje dailės akademijoje (fotografiją). Jis yra susitikimų kambario „Lokomotif“ Lentvaryje, Lietuvoje, įkūrėjas. Ilgalaikio projekto metu kuratoriai dirba kaip alternatyvus kultūrinis organizmas miestelyje ir padeda kvestionuoti, prisiminti ir iš naujo įsivaizduoti vietos identitetą. Pastaraisiais metais Laurynas kartu su kino redaktore Anne Hovad Fisher kuria dokumentinį filmą apie sudėtingą ir paradoksalų pasaulį, supantį garsaus, ekologijos tematika grįsto Lietuvos paviljono „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrimą. Nors kinas ir kuravimas yra bendradarbiavimo vieta, jo individuali meninė praktika dažniausiai pasireiškia vaizdo ir šviesos instaliacijų pavidalu, šiuo metu mimikrijos tema gamtos ir kultūros srityse. Cituojant Johną Cage’ą, jo tikslas yra „sukurti darbą, kuris būtų mažiau panašus į objektą, o labiau į orą“.

Mari Männa (g. 1991 m. Estijoje) – skulptorė ir instaliacijų kūrėja iš Talino. Baigė fotografijos bakalaurą Tartu meno koledže (2017 m.) ir šiuolaikinio meno magistro studijas Estijos dailės akademijoje (2020 m.). Jos kūrybinę praktiką lemia noras tyrinėti įvairias medžiagas ir kurti apčiuopiamas formas kaip kasdienį ritualą. Mokydamasi iš bandymų ir klaidų, menininkė vysto dinamišką ir į priekį vedančią kūrybinę praktiką. Männa naudoja humorą kaip gyvybiškai svarbų mechanizmą kliūčių, kylančių iš socialiai nenorminių aplinkos impulsų, įveikimui. Savo darbuose ji nagrinėja aktualias socialines temas, žavėdamasi žmogaus būsenos sudėtingumo atskleidimu krizės akimirkomis. Plačiau mannamari.com

Markas Soosaaras (g. 1946 Estijoje) – estų kino režisierius, operatorius ir scenaristas. 1970 m. baigė tuometinį Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą ir įgijo operatoriaus specialybę. 1992 m. persikėlė į Pärnu ir įkūrė kino studiją „Weiko Saawa Film“. Jo nesuskaičiuojamuose dokumentiniuose filmuose į įvairias temas dažnai žvelgiama antropologiniu požiūriu. Soosaaras tapo sąmoningu autoriumi, kuriančiu tik savo idėjomis paremtus filmus. Jis pats suranda savo filmų herojus ir filmuoja be niekieno pagalbos. Filmuose niekada nenaudoja kalbintojo iš šalies, o esant reikalui sąmoningai sukuria situaciją, kurioje jo filmų subjektai galėtų atskleisti savo vidinį pasaulį, arba toliau plėtoti filmo idėją.

Nokukhanya Langa (g. 1991 JAV) – Roterdame gyvenanti menininkė. Baigė bakalaurą Menų studijoje Moravijos universitete (2013 m.) ir tapybos magistrą Franko Mohro institute (2018 m.). Jos kūrybinė praktika talpina asmeninės istorijos, mišraus kultūrinio paveldo ir išgyventų patirčių daugialypumą. Susijungę jos tampa didelio formato paveikslais, pripildytais gyvybingų vaizdų, sukurtų sąmonės srauto stiliumi. Neįsisavindama tradicinės aliejinės tapybos griežtumo, ji žaidžia su abstrakčiais motyvais, spalva, sūkuriais ir kitomis takiomis formomis, pasitelkdama ir labiau atpažįstamus motyvus, tokius kaip tekstas ir ženklai. Plačiau nokukhanyalanga.com