• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.

Gedimino Beržinio paroda „Cirkumcizija” Šiaulių dailės galerijoje

Sausio 26 d., penktadienį, 18.00 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) atidaroma Gedimino Beržinio kūrybos paroda „Cirkumcizija”.

Apie meno anapusiškumą ir Gediminą Beržinį

Filosofas W. Benjaminas, kreipdamasis į žydų mistikų patirtį rašė „Kiekviena ateities sekundė jiems buvo varteliai, pro kuriuos galėjo įžengti Mesijas“. Yra kelios susijusios Dievo ir Mesijo priėmimo formos: laukti ir atpažinti, kai Jis ateis; jausti, kad tu esi pakviestas liudyti ar būti Mesiju; kurti anapusinę ateitį, lyg jau būtum vienas iš daugybės galimų mesijų. Religijos dažniausiai kviečia tik laukti ir priimti tai, ką Bažnyčia parodys. Iš čia Didžiojo Inkvizitoriaus ir Kristaus antrojo atėjimo problema: ar teisėjai atpažins Mesiją, ar ir vėl baus? Kitas būdas, tikėti pačiam ir priimti Kvietimą, nors labai išauga melagingo liudijimo tikimybė. O jei pats jautiesi pakviestas atpažinti ar net būti ateities Mesiju, tada rizikuoji būti prakeiktas, sutryptas, persekiojimas, jei tik nepasirenki saugesnės – menininko pozicijos. Menininkams atleidžiami jų įkvėpimai ir net klystkeliai, nes jų kūrinius, o ne juos pačius, bandoma aiškinti ne tiesiogiai (tautegoriškai), o perkeltiniu žvilgsniu – alegoriškai. Alegorizacija ir apsaugo menininką, ir nuvertina jo įžvalgas ir jautrumus. Teigiama, kad tai ką jie nutapė tėra šiapusybės mirgėjimas, o ne anapusybės ženklas. Pagaliau ties rašytojai, menininkai, filosofai, kurie drįsta patys atverti tūkstančius ateities vartelių ar net juos sukurti – dažniausiai lieka nesuprasti ir nepriimti, nes pasaulis iš jų laukia ne Dievo, o pelno, o vietoje išganymo ir naujų pasaulių tikisi daugiau aukso ir malonumų. Todėl dauguma ne regi transcendencijos simbolius, nei drįsta juos atverti. G. Beržinis, paskatintas S. Kruopio, įsitraukė į šį nedėkingą ir ties atpažinimo ar net ekskomunikacijos riba esantį Dievo liudijimo kelią. Dar daugiau, pasirinko ne teorinę ar tapybinę meditaciją, bet asketinę praktiką susijusią su kūno atvėrimu ateičiai, kurią jis vadina, ir gal ne be reikalo, Dievo šviesa. Ir čia jo kūriniai susiduria su visomis minėtomis problemomis: klystkelio pavojumi, nors, kas neklaidžioja, tad ir neranda; ir su paniekos bei atmetimo grėsme, nes tūkstančiai Mesijo sekundžių-vartų nežada nei taisyklių paisymo, nei turtų, nei pripažinimo. Šia prasme Beržinis tampa menininku kryžiuočiu, kuris pats vienas laukia Dievo art Mesijo, bet priima draugus, kurie nori būti kartu su juo. Čia jo tapyba pamažu praranda alegoriškumą ir tampa praktiniu liudijimu.

– prof. dr. Gintautas Mažeikis

Apie autorių:

Gediminas Beržinis-Beržinskas (g. 1958 m. Troškūnuose, Anykščių rajonas) – Lietuvos fotografas, žurnalistas, filmų kūrėjas. Nuo 1999 m. Gediminas Beržinis dalyvauja įvairiose teminėse, grupinėse foto ir vaizduojamojo meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė kelis įsimintinus performansus Šiaulių mieste. Aktyviai dalyvauja plenerinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje (Indijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Respublikinio projekto „Drąsinkime ateitį“ dalyvis. Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys. Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

Paroda veiks iki vasario 17 d.