,,ArtVilnius'22"mugėje „Galerija XX“ pristato tapytoją Ramūną Grikevičių ir keramiką Egidijų Radvenską

LDS Panevėžio skyriaus galerija „Galerija XX“ dalyvauja tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS’22, kuri vyks spalio 7-9 d. Vilniaus Litexpo parodų rūmuose. Galerijos stendas – Nr. 5.25. Šiemet galerija pristato tapytoją Ramūną Grikevičių ir keramiką Egidijų Radvenską.

Ramūnas Grikevičius (g. 1963) Lietuvos dailės scenoje matomas veik tris dešimtmečius, nuo 1986 metų dalyvauja grupinėse parodose, meno projektuose, tarptautiniuose simpoziumuose, rengia personalines parodas.

Meno mugės metu „Galerija XX“ eksponuos pastarųjų kelių metų dailininko tapybą ir piešinius. „R. Grikevičiaus drobės kupinos klausimų, kaip klaidžiame miške, kai iš pirmo žvilgsnio visi keliai atrodo panašūs. Tačiau kartais išsivadavimas ateina tada, kai esame giliai įsipainioję“, – teigia menotyrininkė K.Tomkevičiūtė.

Pasak R.Grikevičiaus, drobėse atsiskleidžia įvairios būsenos, baimės, aistros, pasaulio grožis ir bjaurumas, chaosas ir neišvengiama pabaiga. Tapytojas sako: „Noriu pasidalyti savo mintimis apie žmogaus pastangas išlikti nepaisant esminės aplinkybės – gyvenimas vis tiek vieną dieną baigsis. Fragmentiškai sudėliotose istorijose koliažas tampa realų gyvenimą atspindinčia forma: kalbėti apie žmogiškąją būtį bei jos iššūkius, būti juokingam ir rimtam, tiesiog jausti.“

Egidijus Radvenskas (g. 1961) 1985 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), studijavo dizainą. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1997 metų. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, simpoziumuose, rezidencijose ir meno projektuose, surengė 15 personalinių parodų.

„E. Radvensko keramikos objektai raiškiai sudėliojo svarbiausius šiuolaikinės keramikos akcentus: išgrynintą, konstruktyviai paprastą formą, kartais primenančią buities rakandų, technikos įrenginių, liaudiškų dirbinių ar gamtos formų pavidalus bei taktilinius rankos įspaudus fiksuojančias formas. Jis išryškino medžiagą – šamotinį molį, praturtino ir atgaivino jį kitomis medžiagomis (metalu, medžiu, spiralėmis, virvelėmis ir kt.). E. Radvensko keraminiai artefaktai atrodė išbaigti, svarūs pavidalai dėl neutralių spalvinių sprendimų buvo netikėti ir paradoksalūs tikrovės įžvalgomis, organiškomis faktūromis ir glazūromis,“ – rašo menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė.