Remigijaus Treigio paroda „ Žiemos dienoraštis ir fotografijos, kurios neturi pavadinimo“ Vilniaus fotografijos galerijoje

2018 m. lapkričio 12 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lapkričio 13 d. (antradienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Remigijaus Treigio paroda „ Žiemos dienoraštis ir fotografijos, kurios neturi pavadinimo“. Atidaryme dalyvaus Remigijus Treigys, Gytis Skudžinskas ir Ričardas Šileika su improvizuotu pokalbiu, kuris jau kartą įvyko visiems trims susitikus likus mėnesiui iki parodos.

Fragmentas iš pokalbio “apie galimus įvykti dalykus, kurie jau egzistuoja nutylėti”.

Remigijus Treigys:

– Klauskite, klauskite. Aš dar pats nežinau apie ką daug kalbėti. Dar nesukomplektavau tos parodos iki galo. Aš dar jos nemačiau pats. Ir Vilniaus fotografijos galerijos erdvė nauja…

Gytis Skudžinskas:

– Kalbame apie parodą, kurios autorius net neįsivaizduoja. Jis sako, bus greičiausiai taip ir taip. Reikia pakalbėti apie tai, ko nėra. Panašiai kaip su tuo laiku, kuris neegzistuoja.

Remigijus Treigys:

– Ir kaip galima kalbėti apie tai, kas nežinai kas bus?

Gytis Skudžinskas:

– Fantastai drąsiai kalba. Jų tokia specialybė.

Remigijus Treigys:

– Tai čia bus tokia fantastinė paroda.

Ričardas Šileika:

– Treigys viską transliuoja iš kosmoso. Yra daug tiesos. Gi mūsų kiekviena diena yra fantastinė. Jeigu tik neplanuoji, tai ir fantastika.

/…/

Remigijus Treigys:

– Esu pastebėjęs, kad aš vis sugrįžtu į tas pačias ne tas pačias konkrečias vietas. Emociškai į tas pačias.

Ričardas Šileika:

– Pasakei svarbų kodą, kad vis grįžti į emocines „vietas“. O aš, žiūrovas, dar kartą ir dar kartą stabtelėdamas prie fotografijos, tos pačios emocijos taip pat nepatiriu.

Remigijus Treigys:

– Sakoma, kad antrąkart į tą pačią upę neįbrisi. Bet. Daug kas priklauso nuo to, kas įvyksta po žiemos. Jei buvo daug sniego, upė bus sraunesnė. Jeigu sniego nebuvo, vanduo upėje bus ramesnis.

/…/

Gytis Skudžinskas:

– Juk dienoraščio funkcija yra fiksuoti labai apibrėžtą laiką, konkrečią patirtį, o tu dienoraštį paverti belaikišku. Ar tas paradoksas tau svarbus?

Remigijus Treigys:

– Kūryboje taisyklių nėra. Gali daryti, kaip nori. Dienoraštyje ta žiema jau galėjo būti, bet dar ir gali būti. Mano dienoraštyje nėra konkrečios vietos ir nėra konkretaus laiko.

Gytis Skudžinskas:

– Dar kartą sakau. Tam tikra forma turi savas taisykles. Juk rašydamas haiku ar sonetą, laikaisi taisyklių. O tu darai dienoraštį, nesilaikydamas dienoraščio taisyklių. Tai protestas ar paradoksas?

Remigijus Treigys:

– Gal tai paradoksas man pačiam. Kai darau dalykus, aš neįvardinu sau, kodėl. Neturiu išankstinės koncepcijos. Į lentynėlę nepadedu. Nereikia šių dalykų suvokti pažodžiui.

Paroda veikis iki gruodžio 1 d.

Galerijos darbo laikas: II-V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 16.00.

Iliustracijoje: R. Treigys, Fotografija, kuri neturi pavadinimo 3, 2013 – 2015

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *