Prieinamumo gidas parodų atchitektui ir dizaineriui

Šio teksto tikslas – perteikti esmines rekomendacijas, į ką atkreipti dėmesį, kuriant parodų dizainą ir architektūrą, draugišką lankytojų įvairovei. Tai praktiniai patarimai, kurie kreipia link sąmoningesnio ir jautresnio dėmesio auditorijos poreikiams. 

Lietuvoje prastai mato apie 12 proc. gyventojų. Dar 15 proc. gyventojų turi kitų sutrikimų, dėl kurių sunkiau suprasti įprastą tekstą (demencija, autizmo spektro sutrikimai, disleksija). Tekstinę informaciją sunku suprasti turintiems psichikos ligų – apie 7 proc. žmonių. Taigi, maždaug 1 iš 10 turinio gavėjų susiduria su sunkumais kiekvienoje parodoje, į kurią kūrėjų komanda įdeda daug pastangų ir lėšų. Maždaug 3 iš 10 susiduriančių su sunkumais iš parodos išeina nieko nesupratę, nes aiškinamieji tekstai buvo neįskaitomi arba nepateikiama jokių alternatyvių būdų, kaip suprasti parodos turinį. 

Lietuva ratifikavo tarptautinę Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 metais. Joje įtvirtinamos asmenų, turinčių negalią, teisės ir pagrindinės laisvės, taip pat ir – prieinamumas prie informacijos, įskaitant ir informaciją apie kultūrą. Kol kas prieinamumo didinimas kultūros įstaigose yra siekiamybė, prie kurios nepriartėjama ne tik dėl tam reikalingų finansinių išteklių ribotumo, bet ir žinių, kas tai yra ir kaip to pasiekti, stokos. 

Prieinamumo siekis yra tęstinis ir ilgalaikis procesas, kuris turėtų paliesti kiekvieną organizacijos elementą ir tapti vieninga holistine sistema, kurioje dominuotų pagarba žmogiškam orumui ir tolerancija kiekvieno unikalumui ir skirtybei. Prieinamumas prasideda nuo požiūrio ir institucinių įpročių keitimo, kalbantis su negalią turinčių bendruomenėmis apie jų poreikius. Idealiu atveju viskas, kas daroma žmonėms su negalia, turi būti daroma jiems suteikiant lyderystę, bendradarbiaujant ir testuojant kartu su bendruomenėmis.  

Yra daugybė medžiagos dėl parodų turinio pateikimo užsienio kalbomis. Toliau pateikiamas esminių rekomendacijų sąrašas, parengtas pagal Smithsonian Guidelines for Accessible Design. 

Parodos turinys 

A. Parodos turinys turi būti pateikiamas keliais lygmenimis pagal sudėtingumą ir prieinamas pasitelkiant kelis pojūčius. 

• Pateikite informaciją visiems pojūčiams. Kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms garsinė informacija turi būti verčiama į spausdintą tekstą. Žmonėms su regos sutrikimais reikia spausdintos informacijos garsiniu ir lytėjimo būdais. 

B. Parodų turinys turi perteikti negalią turinčių žmonių patirtį.

• Asmenys su negalia retai reprezentuojami kultūros organizacijų kuriamuose pasakojimuose, jų patirtys ir požiūriai dažnai neatstovaujami arba iškraipomi tų, kurie neturi negalios. Kvieskite neįgaliuosius parodose kalbėti savo vardu, įtraukite į parodos pasakojimo kūrimą.

Eksponatai 

A. Parodų eksponatai turi būti vizualiai prieinami. 

• Mažus daiktus eksponuokite ne aukščiau kaip 1015 mm nuo grindų. Suaugusio žmogaus, kuris naudojasi neįgaliojo vežimėliu, vidutinis akių lygis yra nuo 1090 mm iki 1295 mm nuo grindų lygmens.
• Sukurkite spalvų kontrastą tarp elementų ir fono, ypač kai elementai rodomi esant prastesniam apšvietimui. Margame fone esančius objektus (pvz., laivą, pritvirtintą prie padidintos archeologinių kasinėjimų nuotraukos) silpnaregiams bus sunku įžiūrėti. Rekomenduojamas 70 % kontrastas tarp pirmojo ir antrojo plano. 
• Smulkius daiktus sudėkite į priekinę dėklo dalį, o didesnius – už jos.
• Venkite šešėlių, krentančių tiesiai ant daiktų (šešėlyje esantys daiktai prastai matantiems žmonėms bus nematomi).

B. Parodos pagrindinei temai svarbūs daiktai turi būti pateikiami taktiliniu būdu (pvz., taktinliniai modeliai, reprodukcijos) ir (arba) garsiniu vaizdavimu. 

• Taktilinė patirtis yra labai svarbi regos sutrikimų turintiems žmonėms, padeda geriau suprasti turinį intelekto negalią turintiems asmenims.

• Pasirinkite apčiuopiamus objektus taip, kad jie nuosekliai paaiškintų parodos temą. Kad regos sutrikimų turintys žmonės galėtų iš tikrųjų susipažinti su parodos turiniu, liečiami objektai turi būti susiję vienas su kitu – kontekste ir erdvėje. 
• Leiskite paliesti objektus visiems lankytojams, ne tik silpnai matantiems ar akliesiems.
• Pateikite garsinį aprašymą tiems objektams, kurių negalima paliesti arba kurie suteikia mažai informacijos liečiant (pvz., akvarelės).

C. Eksponatai negali būti laikomi tokiose vietose, kuriose gali kelti pavojų lankytojams.

• Žmonės, kurių regėjimo laukas ribotas, gali nepastebėti ant grindų sumontuotų mažo aukščio objektų. Jei tokie objektai turi būti montuojami ant grindų, jie turi būti pastatyti ne judėjimo kelyje, gerai apšviesti, o jų paviršiaus spalva turi būti kontrastinga grindų spalvai.

Parodų tekstai ir dizainas 

A. Esminė informacija turi būti pateikiama lengvai suprantama kalba.

• Venkite profesinės kalbos, išskyrus atvejus, kai sąvokos paaiškintos papildomoje dalomojoje medžiagoje.
• Tekstai turi būti kuo trumpesni. Vienoje eilutėje turėtų būti ne daugiau kaip 55 simboliai (vidutiniškai). Pageidautini siauresni stulpeliai, kuriuose vienoje eilutėje yra 45–50 ženklų. 
• Svarbiausia informacija (apibendrinimas) turi būti pateikiama teksto pradžioje. Žmonės, turintys skaitymo sunkumų, taip pat silpnaregiai, lengvai pavargsta. Apžvalginis sakinys ar du sakiniai, parašyti aiškiu, stambiu šriftu, leidžia šiems lankytojams surinkti svarbiausią informaciją ir neskaityti viso teksto.
• Pateikite piešinius, siluetus ir nuotraukas, papildančius etiketės tekstą, kad būtų lengviau suprasti sunkiau skaitantiems asmenims.

B. Parodų tekstų dizainas turi padėti suvokti pagrindinę parodos informaciją visiems lankytojams. 

• Naudokite lengvai įskaitomus šriftus. Žmonėms, turintiems silpną regėjimą, kalbos ar intelekto sutrikimų, lengviausia skaityti san serif arba simple serif šriftus (be uodegėlių ir išraitymų, pvz., Arial, Calibri). 
• Šrifto dydis turi būti ne mažesnis negu 16.
• Didžiosiomis raidėmis parašytas šriftas yra sunkiau įskaitomas ir turėtų būti naudojamas tik antraštėse.
• Venkite naudoti pasvirąjį šriftą svarbiausiai informacijai. Citatoms, meno kūrinių pavadinimams, svetimžodžiams ar paryškinimui, kai įmanoma, reikėtų naudoti kursyvo alternatyvas.
• Jei parodos pavadinimas pateiktas puošniu ar dekoratyviniu šriftu (taigi, labiau grafiniu, o ne įskaitomu), jis turėtų būti pakartotas aiškesniu šriftu prieinamoje vietoje netoli įėjimo į parodą.
• Užtikrinkite nuoseklų tarpą tarp žodžių. Rekomenduojama lygiuoti tik pagal kairį kraštą. Iš abiejų pusių lygiuojamas tekstas yra sunkiai perskaitomas turintiems disleksiją ar regos sutrikimų.
• Užtikrinkite didelį teksto ir fono kontrastą. Kontrastas yra labai svarbus elementas silpnaregiams. Tyrimai rodo, kad geriau įskaitomas tamsus tekstas šviesiame fone.  Šviesus tekstas tamsiame fone yra priimtinas iš kitos pusės apšviestose etiketėse.
• Parodų tekstai turi būti spausdinami ne ant blizgių medžiagų (tokių kaip metalas, veidrodis ar blizgi plėvelė).
• Etiketes pritvirtinkite taip, kad lankytojai galėtų prieiti labai arti ir jas perskaityti be papildomų fizinių pastangų (poreikio atsiklaupti, žemai pasilenkti ar pan.). Silpnaregiai dažnai turi būti ne arčiau kaip 75 mm atstumu nuo etiketės, kad galėtų ją perskaityti. Etiketės tvirtinimo vietos turėtų būti išdėstytos taip, kad skaitytojas neužstotų jų savo šešėliu, taip pat jų neužstotų išsikišę daiktai, laiptai ar durų varstis.
• Sienines etiketes montuokite aukštyje, kuris būtų patogus tiek sėdintiems, tiek stovintiems žmonėms. Sieninės etiketės, kurių ašinė linija siekia 1370 mm aukštį virš grindų, yra optimaliame aukštyje visiems.
• Etiketes išdėliokite vienodose parodos vietose. Silpnaregiams ir žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų, sunku rasti etiketes, kurios prie kiekvieno meno kūrinio ar kiekvienoje vitrinoje yra skirtingose vietose.
• Užtikrinkite pakankamą šviesą, kad galėtumėte skaityti etiketes. Kad tekstas būtų įskaitomas silpnaregiams, etiketės apšvietimas turi būti nuo 100 iki 300 liuksų. Šviesa turi būti tokio pat lygio kaip ir šviesa, esanti aplink etiketę.
• Venkite šešėlių ant etikečių. Šešėliai nuo šalia esančių objektų arba nuo vitrinos dalių sumažina šrifto ir fono kontrastą.

Baldai 

A. Visos vitrinos turi būti pritaikytos apžiūrėti parodą tiek sėdintiems, tiek stovintiems žmonėms. 

B. Ekspoziciniai baldai neturi kelti pavojaus lankytojų saugumui. 

C. Galerijos erdvėse reikėtų įrengti lankytojų poilsiui skirtas sėdimas vietas.

• Kad sėdimos vietos būtų prieinamos, jos turi būti tvirtos ir nuo 430 mm iki 510 mm virš grindų. Kėdės ar suolai turėtų turėti atramas rankoms ir nugarai. Ši atrama labai svarbi žmonėms, turintiems judėjimo sutrikimų: ranktūriai ir atlošai suteikia atramos taškus žmonėms, kai jie sėdasi ir stoja. Sėdynių atlošai turėtų būti tvirti, o jų viršutinis kraštas – ne žemiau kaip 455 mm virš sėdynės; ranktūrių aukštis turėtų būti maždaug proporcingas atlošo aukščiui.
• Sėdynės turi būti tokios, kad nekiltų pavojaus suklupti ar nebūtų kitų kliūčių. Silpnaregiams žmonėms sėdimąsias vietas geriausia įrengti ten, kur nėra pavojaus suklupti ir kur jos gerai matomos dėl spalvų kontrasto bei gero apšvietimo. Suoliukų nereikėtų statyti po tekstu ant sienų. Tai sudaro kliūtį ir potencialų pavojų žmonėms, kurie, norėdami skaityti, turi prieiti labai arti teksto.

Spalvos

 A. Galerijos spalvos (grindys, sienos, baldai) turi sukurti aiškiai išreikštą, patogią ir saugią aplinką.

• Spalvas rinkitės tokias, kad grindys vizualiai skirtųsi nuo sienų ir baldų.
  Silpnaregiams ir regos sutrikimų turintiems žmonėms, kad galėtų orientuotis erdvėje, reikia bent 70 proc. spalvų kontrasto. Jei sienos, grindys, pjedestalai ir suolai yra to paties ar panašaus atspalvio, visos patalpos dalys susilieja tarpusavyje. Būtinos bent jau kontrastingos grindjuosčių juostos. Grindų ir baldų atveju šiek tiek padeda šešėliai nuo kojų pirštų ir atspindžiai nuo metalinių kojų. Tačiau baldai, kurie pirmiausia matomi iš viršaus (pvz., suolai), vis tiek susilies su grindimis, nebent jų spalva būtų kontrastinga.

• Jei objektas jautrus šviesai ir jam būtinas silpnas apšvietimas, patalpos sienas reikėtų dažyti šviesiai (tamsi spalva sugeria šviesą).

Apšvietimas

 A. Lankytojų (ypač silpnaregių ir turinčių regos sutrikimų) saugumui turi būti skiriamas toks pat dėmesys, kaip ir eksponatų dizaino bei išsaugojimo klausimams. 

B. Šviesa ir spalvos turi būti derinamos taip, kad būtų aiškiai apibrėžtas judėjimo kelias į kiekvieną parodos erdvę, per ją ir iš jos. Šis reikalavimas ypač svarbus, kai maršrute yra lygio pokyčių, netikėtų posūkių ar kliūčių.

• Sukurkite gerai apšviestų, vizualiai ramių pauzių erdvėje, kurios tarnaus kaip atokvėpio stotelės gestų kalbos ekskursijoms ir pokalbiams. Vizualiai perkrautos erdvės gali blaškyti dėmesį.
• Parodos grindų paviršiaus spalvos ir raštai turi suteikti tikslią informaciją apie grindų paviršiaus gylį, aukštį ir būklę. Labai raštuotos dangos klaidina ir trikdo, ypač kai raštas derinamas su šviesos ir šešėlių telkiniais bei blizgesiu.