Postpandeminės ateitys – kvietimas teikti vizijas

2020 m. gegužės 12 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Pastaruosius kelis mėnesius gyvename situacijoje, kurios nuojautomis jau senokai dalijosi ne tik kultūros pasaulis. Pokytis buvo staigus, radikalus ir globalus. Krizinis periodas atsivėrė kaip galimybė naujiems pasaulio scenarijams vien dėl to, kad grįžti į ankstesnį būvį – nebeįmanoma. O gal ir nereikia? Susigyvenus su pirmine šoko būsena atėjo suvokimas, kad fundamentalūs klausimai niekur nedingo. Taip pat suvokimas, kad net ir pasibaigus pandemijai teks pakeisti kai kuriuos įpročius, atprasti, at(si)mokyti. Naujas gyvenimo etapas jau dabar reikalauja naujų vizijų. Procesas prasideda.

Tarpdisciplininis meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert drauge su Vilnius Tech Park komanda kviečia teikti atvirų, radikalių ir provokuojančių kultūrinių, meninių, biologinių, technologinių, socialinių bei politinių vizijų pasiūlymus, atliepiančius šiandien aktualius klausimus. Atrinktų atviriausių, labiausiai provokuojančių ir įdomiausių vizijų autoriai bus apdovanoti 150 Eur premijomis, jų pasiūlymai atsiras kuriamame viešame vizijų banke bei pasitarnaus kaip unikalus šio neįprasto laiko archyvas. Kelios atrinktos vizijos ateityje gali virsti naujais projektais, kuriuos idėjų autoriai plėtotų drauge su „Vilnius Tech Park“ ar kitais partneriais.

Vizija gali būti pateikta kaip projekto pasiūlymas, tyrimas, esė (iki 250 žodžių), vizualus pasakojimas (iki 5 iliustracijų JPG formatu) ar video (iki 5 minučių). Vizijų pasiūlymai gali remtis, bet neapsiriboti toliau pateiktomis temomis ir klausimais.

Kvazirealybė

Sutrikus įprastiems gyvenimo ritmams ir įsivyravus karantino atmosferai realybė įgijo netikrumo bruožų. Galimų ateities scenarijų gausa ir sparti skaitmenizacija tik dar labiau pagilina šią netikrumo būseną. Visą pasaulį apėmusi pandemija, noras grįžti į įprastą gyvenimą ir naujo pasaulio pažadai susipynė į būseną, kurią siūlome pavadinti kvazirealybe.

Kaip galime apmąstyti šią kvazirealybę? Esame naujos eros liudininkai ar tik išgyvename laikiną etapą? Kokios karantino paskatintos skaitmenizacijos metodologijos ateityje taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi?

Ateities atmintys

Niekas nėra pajėgus tiksliai pasakyti, kokioje ateityje gyvensime. Galbūt vietoj ateities spėlionių galime sau leisti įsivaizduoti, kaip mūsų dabartis bus prisimenama ateityje? Persikeldami į ateitį, kurios negalime žinoti, ir galvodami apie dabartį, kurios negalime gerai suprasti, siūlome išgyventi neegzistavusios praeities patirtį.

Kokia bus šio laiko atmintis? Kaip įprasminsime, perkursime ir neutralizuosime pandemijos patirtis? Kokie šiandienos eksperimentai taps norma ateityje?

Pandemijos vaizduotė

Šiandien regime ne tik viruso, bet ir jo padarinių dauginimąsi – nuo tiesioginių tarpląstelinių sąveikų iki makroekonominių transformacijų. Pandemija kuria savo vaizduotę, kurios naratyvai užtvindo ekranus, miesto erdves ir socialinius santykius. Posttiesos pasaulyje naujoji vaizduotės forma įgauna pagreitį, tačiau jos kontūrai išlieka migloti.

Kokiomis priemonėmis aktyvuojama, konstruojama ir reprezentuojama pandemijos vaizduotė? Kokias išraiškos priemones ji įgyja ir kokiais būdais yra patiriama? Kaip erdvės ir judėjimo suvaržymai kuria naująją miesto scenografiją bei gebėjimą įsivaizduoti mūsų ateitį?

Naujosios erdvės koordinatės

Pandemija perbraižė ne tik viešųjų erdvių, bet ir mūsų kūnų koordinates. Virtualūs susitikimai įsibrovė į namų erdves, rodos galutinai nutrindami ribą tarp „privatu“ ir „vieša“, o užkrato baimė privertė laikytis fizinės distancijos. Lytėjimas ir intymumas atsitraukė, tačiau geismas niekur nedingo.

Kokia yra ateities privatumo ir viešumo riba? Kaip atrodo ateities fizinė aplinka, asmeninė erdvė, miestas ir koks jų ryšys su virtualybe? Kaip pakito intymumas gyvenant viruso akivaizdoje ir kokios jo išraiškos pasiliks ateityje? Kaip prie naujų iššūkių ir galimybių prisitaikys kolektyvinės patirtys, kurios šiandien yra tapusios asmenine patirtimi prie ekrano?

Naujojo laiko estetika?

Izoliacijos laikas, karantino laikas, pasipriešinimo suvaržymams laikas, solidarumo laikas – Covid-19 įteisino daugybę naujų laiko patyrimo vienetų. Dalis jų pagrįsti mokslininkų rekomendacijomis ir įteisinti vyriausybių, kiti – emocijų lydimi išgyvenimai ar susitaikymo su neišvengiamybe būdai. Kartu jie susipynė į polifoninę laiko tėkmę, kuriai apibūdinti dar ieškome terminų.

Kaip naujieji laiko matavimo vienetai paveiks ateities pasaulį? Kaip galime analizuoti ir suvokti naujojo laiko padarinius žmogui ir visuomenei? Kaip pandemijos laikas koreguoja estetinę raišką?

Planetinė slinktis ir globalizacijos pabaiga?

Globalizacijos era baigėsi? Pandemija ir ją lydintys ekonominiai, socialiniai ir politiniai sukrėtimai išbalansavo neoliberalaus pasaulio fantaziją apie globalų kaimą ir plokštėjantį pasaulį. Susidūrėme su daugybe skirtingų mastelių, planetos mastu vykstančiais pokyčiais ir įsitvirtinusia išimties tvarkos būsena.

(Ar) kas pakeis globalizacijos ir globalaus kaimo idėją? Kaip vyks idėjų apykaita ir koks bus žinių metabolizmas naujoje eroje? Galiausiai ar šis laikas pavaldus monolitiškoms laikmečio ideologijoms?

Duomenų srautai ir pranašystės, arba tariamas objektyvumas

Covid-19 grėsmingą pavidalą įgijo statistinėse suvestinėse ir duomenų srautuose. Tačiau statistinių duomenų pokyčiai ateities spekuliacijose parodė, jog skaičiais grįstas objektyvumas neegzistuoja. Tai, kas buvo vadinama universalu, pasirodė kultūriškai ir politiškai determinuota. Skirtingos socialinės grupės pandemiją išgyvena labai skirtingai.

Kas lieka už statistikos suvestinių ir ateities prognozių ribų? Kokie alternatyvūs tyrimo metodai gali padėti suvokti daugialypius pandemijos padarinius? Ar duomenų interpretavimas tapo religinių praktikų pakaitalu sekuliaraus nerimo būsenoje?

Žmogaus teisės ir išnykimo dinamika

Rūšių išnykimas kaip ekologinė realybė egzistuoja nuo pat gyvybės Žemėje pradžios. Tačiau žmogaus veikla antropoceno eroje šiai realybei suteikė didėjantį pagreitį. Užklupusi pandemija priminė, kad išnykimas gali grėsti visoms gyvybės formoms, įskaitant ir žmogų. Atsidūrėme paradoksalioje situacijoje, kurioje žmonijos progresas didina išnykimo galimybę.

Kaip pandemija pakeis mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis? Kokiais būdais galime tirti, suvokti ir kurti ateities tarprūšines bendrijas? Ar Žemė vis dar optimali planeta gyventi?

Anksčiau išvardyti klausimai yra tik gairės, į kurias nebūtina atsakyti tiesiogiai ar jomis apsiriboti. Kviečiame išsirinkti labiausiai rūpimus klausimus, kelti savuosius ir pateikti atviras, spekuliatyvias ir drąsias ateities vizijas.

Užpildytą anketą su savo vizija prašome pateikti iki penktadienio, gegužės 29 d., vidurnakčio (24.00 val.). Vizija tai trumpas, iki 250 žodžių aprašymas/tekstas/esė su galimais, bet neprivalomais vaizdiniais priedais.

 

Iki dešimt atviriausių, labiausiai provokuojančių ir įdomiausių vizijų bus viešinamos ir laisvai prieinamos specialiai kuriamame idėjų banke, o jų autoriai apdovanoti 150 Eur premijomis. Tikimės, kad idėjos ateityje virs naujais projektais bei pasitarnaus kaip unikalus laisvai prieinamas šio neįprasto laiko archyvas.

 Kvietimo rengėjai:

Rupert įkūrėjas, VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ vadovas ir vienas iš steigėjų, fondo „Contrarian Ventures“ partneris Darius Žakaitis

Vizionierius, menininkas, dizaineris, inžinierius, tyrėjas Julijonas Urbonas

TEDxVilnius kuratorė, STEAM ir kūrybinių technologijų edukatorė, tyrėja, prodiuserė Rūta Kruliauskaitė

Rupert komanda: vadovė Julija Reklaitė, direktorės pavaduotoja Vitalija Jasaitė, alternatyvios edukacijos programos kuratorius Tautvydas Urbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *