Nidos meno kolonija tęsia Neringos miško architektūros ekskursijų ciklą

2021 m. spalio 12 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

NERINGOS MIŠKO ARCHITEKTŪROS EKSKURSIJŲ CIKLAS PIEMENAVIMAS / KRAŠTOVAIZDIS / MENAS / APLINKA / TERITORIJA / VISA SUSIPYNĘ

2021 m. spalio 16, 23, 30 d. 12 val.

Susitikimo vieta:

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

E. A. Jonušo g. 3

Nida LT-93127

Naujasis „Neringos miško architektūros“ ekskursijų ciklas vyks nuo spalio 16 d. šeštadieniais 12 val.

Šiuo metu vykstant piemenų rezidencijai, pirmosiose trijose ekskursijose daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms apie piemenavimą ir avių ganymą Kuršių nerijoje. Maloniai kviečiame susipažinti su reziduojančiomis piemenėmis colectivo amasijo, Milda Laužikaite ir Dovile Lapinskaite bei išgirsti apie jų pastarųjų mėnesių patirtį dirbant Neringos kraštovaizdyje ir su juo. Susitikimų metu meninėmis praktikomis užsiimančios piemenaitės papasakos apie konkrečius savo darbų aspektus, susijusius su žemės ūkio, ekonomikos ir teritorijų klausimais, menu, sąmoningu darbo su naminiais ir laukiniais gyvūnais, Neringos miškų ir kopų laukinių augalų fermentavimu bei daugeliu kitų sričių. Kai kurie susitikimai bus organizuojami piknikų forma, kiti – kaip pasivaikščiojimai ar muzikiniai susitikimai.

Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Išankstinė registracija privaloma el. paštu: neringaforestarchitecture@nidacolony.lt

NMK ragina visus lankytojus būti dėmesingais ir laikytis galiojančių apsaugos priemonių siekiant išvengti Covid-19 plitimo.

Bendras kontekstas:

Birželio pradžioje iš Dzūkijos į Nidą buvo atvežta dailininkės Lauros Garbštienės („Verpėjos“) 30 Škudžių veislės avių banda. Nuo tada avys ganosi specialiose tam skirtose Grobšto gamtinio rezervato teritorijose, o jas prižiūri menininkės ir piemenės Milda Laužikaitė, Kathryn Wood, Dovilė Lapinskaitė ir colectivo amasijo.

Šiame bendrame NMK, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Dzūkijoje veikiančios menininkų rezidencijų bei projektų erdvės „Verpėjos“ projektas sujungiami kelių skirtingų institucijų tikslai. Vadovaujantis galiojančiais Kuršių nerijos nacionalinio parko natūralių buveinių įvairovės palaikymo nuostatais, Nidos Grobšto gamtinio rezervato pievos – ypač vertinga pievų augalų buveinė – saugomos nuo užžėlimo.

Šioje penkių mėnesių trukmės piemenų rezidencijoje menininkų darbo miške su avimis koncepcija tyrinėjama kaip tam tikra sambūvio forma, avis sykiu pasitelkiant Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtosaugai. Darbas su avimis šiame ypatingame kraštovaizdyje menininkėms suteikia galimybę pasigilinti į nuolatinius kraštovaizdžio, erdvės ir gamtos formavimo bei projektavimo procesus. Avys ganysis pievose, kurios nebus iš naujo apsodintos, taip apgyvendindamos kraštovaizdį ir tapdamos naujomis šios saugomos rekreaciją, miškininkystę bei kultūrines praktikas sujungiančios struktūros bendragyventojomis.

Piemenų rezidencija tęsis iki 2021 m. spalio pabaigos. Ši programa įgyvendinama kaip NMK vykdomo projekto „Neringos miško architektūra“ (NMA) ir platesnio projekto „NERINGA – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ dalis.

colectivo amasijo buvo įkurta 2019 m. Meksike, grupės moterų iš skirtingų profesijų sričių ir teritorijų: Verakruso, Oaksakos, Meksikos valstijos ir Meksiko. Piemenavimo patirtį jos pradėjo kaupti Kapuline, kur atliko tyrimus apie bendruomenines žemes ir autonomiją. Kolektyvas klausosi pasakojimų, atsirandančių iš šių veiksmų, taip kurdamos mechanizmą, padedantį pamatyti sistemas, kurios įamžina gyvenimą. Šias dvi menininkes domina galimybė įsitraukti į projektus, kuriuose atskleidžiamas ryšys tarp kasdienės praktikos, teritorijos regeneravimo ir rūpinimosi ja. Kolektyvas atlieka tyrimus norėdamas nustatyti ir žymėti su dykuma susijusias gyvybės formas. Tai leidžia nehegemoniškai matuoti teritorinę degradaciją. „colectivo amasijo” yra bendradarbiavęs su Tamayo muziejumi, Kamias Trienale ir Casa Wabi. Šiuo metu kolektyvas yra MoMA tyrėjų grupės dalis.

Dovilė Lapinskaitė studijavo Goldsmiths universitete Londone, šiuo metu gyvena ir kuria tarp Vakarinių Salų (Škotija), Niukastlo (JK), Londono (JK) ir Lietuvos. Pastaruosius du metus menininkė yra įsitraukusi į 25-ių avių bandos, kurios priklauso menininkei ir verpėjai Sally Tyszko, ganymą ir priežiūrą atokioje Luiso saloje Išoriniuose Hebriduose. Nepriklausoma rašytoja savo darbuose nagrinėja LGBTQ+ archyvus, Queer diasporą, seksualumą ir aistrą. Ji taip pat yra nusipelniusi slemo poetė, apdovanota Kauno menininkų namuose organizuotame renginyje, partnerystėje kartu su Wicked Projects (Berlynas, Vokietija). Piemenų rezidencija, pasak pačios menininkės, yra neįkainojama proga nagrinėti savo pačios ryšį su piemenavimu, susipynusiu su šeimos patirtimis bei klajoklišku gyvenimu Išoriniuose Hebriduose, taip pat – pakviesti žmones prisijungti prie šio pasvajojimo kažkur tarp realybės ir fikcijos.

Milda Laužikaitė gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Margionių kaimo Varėnos rajone, keliuose ūkiuose ir vilkų rezervate, kur įgijo pagrindinių žinių apie naminių bei laukinių gyvūnų gyvenimą ir poreikius. Tiek performansuose ir instaliacijose, tiek muzikinėje kūryboje Laužikaitei itin svarbi gyva improvizacija – nuoseklus planas jai tampa tarsi bauginančia siena, stabdančia spontaniškus kūrybinius procesus. Matyt todėl menininkės kūriniai įprastai randasi bendradarbiaujant su žmonėmis, gyvūnais, augalais ar upėmis – tuo, kas nuolatos juda. Rezidencijos metu Laužikaitė ketina susitelkti į bendrą buvimą su avimis, ieškodama būdų integruoti savo kūrybinius procesus į kasdienę piemenišką rutiną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *