Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Neringos ir Mindaugo Bumblių projektas „Supermedija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre
artnews.lt
Hartmut Winkler
Katinas padavė galvą Fagotui, tas iškėlė ją už plaukų ir parodė publikai, o galva širdį veriančiu balsu suriko ant viso teatro: - Daktarą!*
Nuo vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji Vandens g.2, Klaipėda) prasideda Neringos ir Mindaugo Bumblių projektas „Supermedija“, kuris vyks/bus transliuojamas visą sezoną, t.y. iki 2013 metų.
Projektą pristatantys Neringa ir Mindaugas Bumbliai atsigręžia į KKKC ekspozicinėse erdvėse esančius objektus/situacijas/procesus, kurie tam tikrais aspektais ar tam tikromis aplinkybėmis gali tapti/egzistuoti kaip meno kūriniai.
KKKC Parodų rūmų pastatas, statytas 1986 m., vėliau rekonstruotas talpina savyje įvairių „balto kubo“ galerijos apibrėžimui nebūdingų objektų/faktorių, kaip I a. hole įrengtas stebėjimo kambarėlis, įsiterpiantis į parodines erdves. Jame stovi monitoriai, transliuojantys stebėjimo kamerų fiksuojamus vaizdus iš ekspozicinių salių.
Vakarų kultūroje viena ryškiausių galios metaforų yra viską matanti akis.** Pastarasis teiginys tinka tiek religiniam, tiek socialiniam ir politiniam lygmenims. Šią metaforą papildo galios šaltinio nematomumo principas – panoptikonas, kai (pri)žiūrėtojas pats yra nematomas.** Tačiau šiandien tai toks įprastas reiškinys, jog dažnai nuolatinės kontrolės – pasitelkiant medijas ar prižiūrėtojus – faktas išeliminuojamas iš mūsų nuovokos. Prisimename, kad esame stebimi tik tada, kai laukdami eilėje banke ar bet kuriame prekybos centre iš nuobodulio pradedame dairytis į palubes. Čia mūsų žvilgsnius pasitinka stebėjimo kameros- medijos, iš pažiūros atliekančios nieko nesukuriančius veiksmus. Bet kas atsitinka erdvėse, tokiose kaip parodų salės, kuriose eksponuojami meno kūriniai, kur pats žiūrovas ir pati medija (plačiąja prasme) yra stebimi? Taigi, medija stebinti mediją (apsaugos vaizdo kameros stebinčios meno kūrinius) ir žiūrovas stebintis žiūrovą („prižiūrėtojas“ stebintis parodos lankytojus) yra Supermedija – visą stebinti akis; situacija, suformuojanti turinį tuo metu, kai erdvė su visais jos dalyviais yra retransliuojama ir įsisavinama(?).
Kartu su kitais prie jo pripuolė Rimskis. Konferensje verkė, rankomis kažką gaudė ore, murmėjo:
– Atiduokit man galvą! Atiduokit galvą! Pasiimkit butą, pasiimkit paveikslus, tik atiduokit galvą!*
*Meistras ir Margarita/ Michail Bulgakov. Kaunas: Trigrama, 2009
** Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos/ Sudarytojas Vytautas Michelkevičius. Vilnius: MENE, 2009