Nebekuriančio menininko Juozo Laivio paroda „Beaistrio matymo taktika besaikio stebėjimo erdvėje arba kaip turėtų būti taisomi dantys“ ŠMC

Vasario 5 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma nebekuriančio menininko Juozo Laivio paroda „Beaistrio matymo taktika besaikio stebėjimo erdvėje arba kaip turėtų būti taisomi dantys“. Parodos kuratorė: Neringa Krikščiūnaitė.

Šiuolaikinio meno centras, bendradarbiaudamas su „Kleopo draugija“, pristato keturiolikai metų kūrybinę veiklą nutraukusio menininko Juozo Laivio solo parodą „Beaistrio matymo taktika besaikio stebėjimo erdvėje arba kaip turėtų būti taisomi dantys“. Parodoje jos autorius apmąsto šiuolaikiškumo, kultūrinės vertės ir autorystės sampratas formuojančius kontekstus.

Juozas Laivys – vienas aktyviausių Lietuvos menininkų, nuo 2006 metų gyvenantis Narvaišių kaime, Plungės rajone. Daugiau nei pusę parodų užsienyje surengusiam menininkui šis projektas Šiuolaikinio meno centre – tai jau 95-asis viešas kūrybos pristatymas. Drauge tai – ir pirmoji Juozo Laivio paroda po 2015 metais rudenį įvykusio „Atsisveikinimo su publika“, kurio metu menininkas pažadėjo iki 2029 m. nekurti meno. Dabar Juozas Laivys gyvena Polio Gogeno gyvenimą taip, tarsi šis nebūtų kūręs ir nebūtų nutapęs visame pasaulyje vertinamų postimpresionistinių paveikslų.

„Kleopo draugija“ – tai Juozo Laivio ir jo kūrinio „Kleopas“ 2012 metais įsteigta organizacija, kuri prižiūri menininko kūrybos archyvą. Draugija parodai paskolino kūrinius ir inicijavo parodos kuratorės atranką. Iš septynių dailėtyrą ir kuratorystę studijuojančių kandidačių draugija pasirinko Neringą Krikščiūnaitę, kurią supažindino su būsimos parodos koncepcija. Kuratorei buvo pavesta atrinkti parodai dvylika Juozo Laivio kūrinių, kurių postprodukcija lankytojui pristatoma kartu su kūrinių aprašymais audiogido formatu.

Savo kūryboje Juozas Laivys dažnai manipuliuoja šiuolaikinio meno lauke nusistovėjusiais ryšiais ir pozicijomis, tad ši jo paroda taip pat yra naujų vaidmenų apibrėžimo laukas. Joje besirandantys ryšiai tarp autentiškos autorystės, poindustrinės kūrybos, meno istorijos, tarp archyvinių kūrinių postprodukcijos, institucijų ir kuratorystės paliekami betarpiškam žiūrovų vertinimui.

Juozo Laivio akimis, „tai – paroda, kurioje iš esmės atsisakoma menininko kaip socialinio agento, aktyviai pertvarkančio socialinę terpę, vaidmens, nes toks veikimo būdas būtų artimas totalitariniam mąstymui. Ši paroda yra pasiūlymas pagaliau nustoti mąstyti ilgalaikių didžiųjų strategijų rėmuose. Kartu tai – ir kvietimas pasimėgauti meno teikiama galimybe dalykus pamatyti ir suprasti savaip. O jei ir tai nepatenkins jūsų smalsumo – užsimerkite ir viską pamatykite kitaip. Užsimerkite, kaip kad užsimerkiate atėję pas dantų gydytoją, neįsileisdami nė mažiausios pagundos pasakoti apie tai, kaip turėtų būti taisomi dantys.“

Paroda veiks iki kovo 13 d.