Natalijos Janułos vieno kūrinio paroda „Piknikas“ galerijoje „apiece“

Iki rugsėjo 1 d. galerijoje „apiece“ (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilnius) veikia Natalijos Janułos vieno kūrinio paroda „Piknikas“.

            „Prieik arčiau“, – ištarė ji gyvatei. Braukdama liežuviu ir šnypšdama „ss-sss-ss“, gyvatė priartėjo prie slidžios ir žvynuotos Deivės. Jų pikniko ingredientai buvo judrūs, todėl gyvatė rinkosi kelią atsargiai ir išsirinko tą, kuris buvo čia susidaręs dar iki mūsų laiko. Jos ištarti žodžiai galėjo pasiklysti tarp epochų, tačiau, jausdama daugiau nei kalba, gyvatė užfiksavo Deivės įsakyme rezonuojantį neišvengiamą potencialą. Amžinoji tuštuma buvo slidi pokyčiais bei kupina judesio; blizgėdamos juokėsi chaoso jūros, o beformiai vandenys kunkuliavo. Tarp jų kabojo kiaušinis, ramus ir tobulas. Deivė, didžios išminties žuvis, stebėjo, kaip jų link šliaužia paskutinysis svečias. Ji svarstė, ar pasikvietė būtent tą, kuris sugebės ištverti kantrų apkabinimą, reikalingą norint išlaisvinti jos kiaušinyje sutelktą gausą, bet tai jau visai kita istorija. „Į sveikatą, už gyvenimą, o dabar pradėkime“.

Hannah Blows

Piknike tyrinėjami hiperkapitalistinės, pasauliniu mastu susietos tikrovės potencialas ir paradoksalumas. Kūnai, gamta, maistas, lytis bei darbas naudojami pramonėje, kurioje net ir nematomos bei abstrakčios jėgos, tokios kaip meilė, gali materializuotis į baigtinę daiktų, vartojimo, vienetų ir vertės ekonomiką. Kūrinyje taip pat yra nuorodų į anatominius bei įvairių menkniekių junginius, kai referuojama į šiek tiek satyrišką „įdomybių kabineto“ versiją bei maisto produktus – šiems apiece galerija tampa tikra vitrina.

Nelyginant prekės vitrinose, galerijose, o ypač šioje, eksponuojami meno kūriniai neegzistuoja patys savaime. Apskritai tokio dalyko kaip daiktas savaime nėra. Daiktai reiškia dabarties, ateities, troškimų, nuorodų ir paralelių santykį, gebėjimą formuoti prisiminimus ir ritualus, taip pat galimybę tyrinėti mainus tarp objekto ir subjekto. Taip ir kiaušinis, įskaitant jo gebėjimą maitinti ir teikti naują gyvybę, yra daugelio kultūrų ir civilizacijų mitologijoje aptinkamas motyvas (pvz., Kosminis kiaušinis arba Žemės kiaušinis). Taip pat galima kalbėti apie liežuvius, tas 3D spausdintuvu atspausdintas anatomines žmonių ir gyvūnų dalis, arba plūduriuojantį miniatiūrinį stalą, kurie išreiškia humoristinį požiūrį į Rytų Europos kulinarinius delikatesus.

Januła savo kūryboje taip pat kreipia dėmesį į sociokultūrinius ritualus ir praktikas, estetinius-komercinius troškimo sužadinimo būdus, „medžiagiškumo jėgą“. Priverstinis ir įprastas vartojimas yra mūsų kultūrinė atsakomybė bei pareiga, mūsų vietos socialinėje hierarchijoje rodiklis. Dizaino profesoriai Dunne’as ir Raby teigia, kad „visuose visuomenės lygmenyse, nagrinėjant alternatyvius scenarijus, tikrovė taps plastiškesnė ir, nors ateities nuspėti neįmanoma, jau šiandien galime prisidėti prie veiksnių, kurie padidins geresnės (kad ir ką tai reikštų) ateities tikimybę“.

Natalia Januła yra lenkų kilmės menininkė, šiuo metu gyvenanti Londone. 2016 m. ji įgijo magistro laipsnį Slade meno mokykloje. Dabartiniuose meniniuose tyrimuose nagrinėja kūno trapumą ir dviprasmišką bei neaiškų ryšį tarp buities, technologijų, futurizmo bei irimo. Jos praktikoje naudojamos įvairios technologijos ir metodai, tokie kaip vaizdo įrašai, instaliacijos, kompiuterinė grafika (CGI), performansas, skulptūra, kinetika ir garsas. Kūriniai peržengia ribą tarp to, kas pažįstama, ir to, kas svetima, ir gali būti tuo pat metu guodžiantys, neraminantys, geidžiami bei atstumiantys. Visą menininkės kūrybą persmelkia gluminantis humoras. Januła dažnai dirba kartu su kitais menininkais, taip siekdama sukurti abipusę ekosistemą su įvairiose disciplinose veikiančiais ir skirtingų patirčių turinčiais asmenimis. Kūrėja yra dalyvavusi parodose Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir Europoje, įskaitant dvi personalines parodas „New Art Projects“ (Londone) ir „Union Gallery. Grupinės Janułos parodos: „Horse Hospital“, „Final Hot Desert“, „Collective Ending“, „Iklectic“, „TBA Academy“, „Gossamer Fog“, „Embassy“, „Subsidiary Projects“, „Xxjira Hii“, „New Art Projects“, „Factory Project“ ir „Conditions“. Menininkė taip pat dalyvavo rezidencijose „Jupiter Woods“, „Camden Art Centre“, „Biquini Wax“ ir „Arts Territory“.

Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė
Komunikacija: Menų komunikacija

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Fotografijos: Vytautas Narkevičius