Monikos Furmanavičiūtės paroda „Žaidimai“ Panevėžyje

Sausio 17 dieną, penktadienį, 18 val., galerijoje “GALERIJA XX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys) atidaroma autorinė tapytojos Monikos Furmanavičiūtės paroda „Žaidimai“.

Monika Furmanavičiūtė gimė 1978 m., Vilniuje. 1998 m. baigė J. Vienožinskio vaikų dailės mokyklą. 2007 m. V. Vizgirdos premijos laureatė. Po metų įgytas bakalauro laipsnis, Vilniaus dailės akademijos, tapybos katedroje. 2010 m. įgytas magistro laipsnis su VDA padėkos raštu už baigiamojo darbo “Gravitacija“ raiškų figūratyvizmą tapybos lauke. Tais pačiais metais įgytas ir meno doktorantės laipsnis.

Kūrėja Lietuvos dailės scenoje matoma nuo 2008 metų. Dalyvauja grupinėse parodose, tarptautiniuose simpoziumuose, mugėse, rengia autorines parodas. Autorės tapyboje šalia jausminio – ryškus ir analitinio pasaulio suvokimo pradas. Iš asmeninių išgyvenimų kilusios kūrybinės idėjos paveikslų motyvais braunasi ir į socialogijos, psichologijos erdves. Dailininkė savo kūryboje nagrinėja moters padėtį šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje, jos prigimtą archajiškumą, lyčių santykius, žmonių poelgių motyvacijas. Monika Furmanavičiūtė panevėžiečiams galerijoje „GALERIJA XX“ eksponuoja prieš tris-keturis metus sukurtus tapybos darbus.

Kaip teigia autorė “paveikslų cikle Žaidimai gilinuosi į moters ir masinės kultūros santykį, virtualėjantį kontaktą su aplinka, pop-kultūros įtaką. Šia analize vykdau kvestionuodama moteriškumą, lyčių santykius, sukeisdama atpažįstamas formas, šiuolaikinės kasdienybės elementus, kuriuos jungiu su praeities artefaktais, konstruoju galimos ateities viziją.

Cikle Žaidimai opozicionuoja skirtingi elementai. Priešingybes jungiu vaizdiniuose ir prasminiuose objektų suvokimuose t.y. pop-kultūra gretinu su sakralumu, ryškias spalvas su pilkomis, gyvą su negyvu, praeitį su ateitimi. Jungiant atskirą ir universalų, racionalų ir iracionalų, dievišką ir žmogišką, gilumą ir paviršių, randasi esminis moteriškumo ir mano suvokiamo pasaulio daugialypumas. Taip konstruoju ir aiškinuosi naujųjų laikų moteriškosios tapatybės apibrėžtis. Priešinuosi giliai įsišaknijusio patriarchato nuostatom, primestam tikro moteriškumo įvaizdžiui bei normatyvinėm taisyklėm. Šiuo tikslu paveiksluose „išrenku“ senąją moters tapatybę ir mėginu ją konstruoti naujai. Kvestionuoju patį „asmenybės dėlionės“ procesą.“

Paroda veiks iki vasario 5 d.