.
2024    03    16

Metai po „Kaunas 2022“: koks Kauno kultūros laukas dabar?

artnews.lt
Putvinskio gatvės diena 2023. Nuotr. V. Paplauskas

Kauno menininkų namai pristato jau trečią Kauno kultūros lauko analizę, kurioje atsiskleidžia miesto kultūros ritmas, veiklų pasiskirstymas tarp gyvenamųjų rajonų ir daugiausiai lankytojų pritraukę renginiai. Duomenys surinkti iš jau 4 metus veikiančio internetinio kultūros renginių kalendoriaus kultura.kaunas.lt, kuris taip pat yra kultūros lauko stebėsenos ir analizės platforma.

2023 metai Kaunui buvo išskirtiniai tuo, kad teko atsisveikinti su kelis metus trukusiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektu ir atrasti naujus būdus, kaip palaikyti kultūros puslą mieste. Dar 2022 metais ne vienoje viešoje diskusijoje kartojosi klausimas, kaip Kaunas atrodys pasibaigus Europos kultūros sostinės titulo metams – sustiprėjęs ir pasipildęs naujomis organizacijomis bei kultūriniais projektais, ar gerokai susitraukęs po sumažėjusio finansavimo kultūros sektoriui?

„Vertinant bendrą svetainėje kultura.kaunas.lt publikuotų renginių skaičių matome, kad lyginant su 2022 metais renginių sumažėjo apie 40 procentų (2022 m. – 2884 renginiai; 2023 m. – 1730 renginiai). Nors tai atrodo kaip didelis pokytis, tai yra įprastas reiškinys kitų Europos kultūros sostinių kontekste – vieneri ar net keli metai po titulo metų visuomet žymi kultūros lauko aktyvumo nuosmukį. Įdirbis atliktas šio projekto metu dažniausiai atsiperka ir pradeda rodyti pagrindinius rezultatus vidutiniame laikotarpyje, po 3-5 metų.“– įžvalgomis dalinasi Kauno menininkų namų informacijos specialistas Povilas Mintautas.

Tačiau kultūros gyvenimas 2023 metais Kaune nesustojo suktis. Vertinant renginius, kurie nebuvo tiesiogiai susieti su „Kaunas 2022“ projektu, galima pastebėti kylančią kreivę. 2021 metais svetainėje buvo publikuoti 1152 renginiai, 2022 m. – 1686 renginiai, 2023 m. – 1718 renginių. Tokios tendencijos nuteikia optimistiškai. Galima teigti, kad 2023 metus Kauno kultūros laukas pasitiko užaugęs, sustiprėjęs ir su solidžiu palikimu: naujomis kultūros organizacijomis ir iniciatyvomis, festivaliais ir specialiu akcentu – Kauno tarpukario modernizmo pripažinimu UNESCO Pasaulio paveldo dalimi.

Kultūros sezoniškumas

Renginių išsidėstymas mėnesiais rodo, kad Kauno kultūros įstaigose vyrauja sezoniškumas, kaip ir visoje Lietuvoje. Tam įtaką daro oro sąlygos – karščiausias vasaros mėnesiais žmonės mieliau renkasi poilsį gamtoje ar išvyksta atostogauti į kitus miestus ar šalis. Taip pat, vasaros metu, dalis kultūros įstaigų nedirba – savo repertuaro renginius pristato užsienyje arba ruošiasi naujam sezonui. 

Svarbu paminėti, kad renginių intensyvumas yra susijęs ir su valstybei bei savivaldybėms pavaldžių įstaigų biudžetų paskirstymu, projektine veikla. Reta kultūros įstaiga metus pradeda gausia renginių programa – dažnai biudžetai įstaigos veiklai ar projektų organizavimui dar nėra pasiekę pačio įstaigos. Tad galima išskirti du pagrindinius kultūros sezonus: pavasario ir rudens.

Žvelgiant į Kauno kultūros lauko duomenis – sezoniškumas ypač ryškus. Vienas iš labiausiai išsiskiriančių mėnesių yra gegužė, kai atšilę orai į gatves sutraukia minias miestiečių ir miesto svečių – šiuo laikotarpiu renginiai atvirose erdvėse susilaukia ypač didelio populiarumo.

Kitas išsiskiriantis mėnuo, kuris dažnai yra tituluojamas pačiu intensyviausiu kultūros lauke, yra rugsėjis. Iš atostogų į darbus, universitetus ir mokyklas grįžtantys miestiečiai greitai įsitraukia į kultūrinį gyvenimą. Kaip bebūtų, sezoniškumas turi ir neigiamą pusę. 

Pažvelgus 2023 metais Kaune organizuotus festivalius, galima pastėbėti, kad daugiausiai jų vyko gegužę ir rugsėjį –  po 13 skirtingų festivalių. Net ir uoliausiems renginių lankytojams yra sudėtinga suspėti į visus kultūros lauko siūlomus renginius. 

„Esant ribotai paklausai ir didelei konkurencijai, dažnai tenka susitaikyti su mažesniais lankytojų srautais. Palyginimui galima pažvelgti į 4 pirmuosius metų mėnesius, per kuriuos 2023 metais Kaune buvo suorganizuoti iš viso 7 festivaliai. Jeigu dalį festivalių ir renginių pavyktų perkelti į metų pradžią – būtų galima pasiekti geresnių rezultatų, o kultūros lauko darbuotojai kiek lengviau pasitiktų intensyviausius, daug jėgų reikalaujančius gegužės ir rugsėjo mėnesius. Tačiau tam pirmiausia reikėtų atrasti tinkamus sprendimus dėl biudžetų ir projektinių lėšų skirstymo.“ – komentuoja P. Mintautas.

Kultūros decentralizacija

Lietuvoje žmonės yra įpratę važiuoti į miesto centrinę dalį, jei ieško pramogų ar nori praleisti laisvalaikį kokiame kultūros renginyje. Būtent centrinėse miesto dalyse yra pagrindinė kultūros įstaigų, restoranų ir barų, kitų laisvalaikio erdvių koncentracija. Tačiau tai sukuria tam tikrą atstumą tarp miestų mikrorajonų gyventojų ir kultūros veiklų centre, ir gilina kultūros prieinamumo problemą. Vis dažniau galima išgirsti raginimų iš kultūros profesionalų daugiau dėmesio skirti miesto mikrorajonų kultūros gyvenimo plėtrai. Iš tiesų, jei kai kuriems miestiečiams sudėtinga aplankyti renginius, kurie vyksta miesto centrinėse dalyse, tai kodėl šių renginių neatvežus į mikrorajonus?

Kauno kultūros lauko duomenų analizė rodo, kad absoliuti dauguma 2023 metų renginių buvo organizuojami centre: Centro (1178 renginiai) ir Žaliakalnio (134 renginiai) seniūnijose. Už miesto centro ribų daugiausiai vyko pavieniai ir labai priklausomi nuo konkrečios seniūnijos ribose esančios kultūros infrastruktūros renginiai. Tai yra vienas pagrindinių veiksnių lemiančių kultūros koncentravimąsi centrinėje dalyje. Miesto seniūnijos, kuriose veikia universitetų padaliniai, muziejų padaliniai, bibliotekų tinklas ar kitos kultūros įstaigos, įprastai geba pasiūlyti šalia gyvenantiems žmonėms gausesnį renginių tinklelį. Todėl norint decentralizuoti miesto kultūros lauką, vienas geriausių sprendimų yra investavimas į infrastruktūros mikrorajonuose kūrimą, tačiau net jei miestams ši priemonė per brangi, yra ne viena pasiteisinusi alternatyva.

„Vienas geriausių pavyzdžių yra kultūros projektai, kurie vyksta už miesto centro ribų. Kaune galima išskirti tokius festivalius kaip „Contempo“ ir „Cirkuliacija“, kurie jau ne kartą yra maloniai nustebinę mikrorajonų gyventojus savo programa. Taip pat galima paminėti projektą „Kultūra į kiemus“, kurio metu renginiai (koncertai, šokio ir teatro pasirodymai, filmų peržiūros) yra organizuojami miegamųjų rajonų kiemuose.“ – pavyzdžiais dalinasi Kauno menininkų namų informacijos specialistas.

Galima pastėbėti, kad būtent tie projektai, kurie geba įveiklinti apleistas ar kultūros laukui neįprastas erdves, susilaukia išskirtinio lankytojų srauto ir dėmesio. Kaune auga ir vietos iniciatyvų, kurios dažnai būna susijusios su miesto seniūnijų bendruomenių veikla, populiarumas. Dažnai kultūros decentralizacijos procesams sustiprinti užtenka atrasti mikrorajonuose esančias alternatyvias kultūros erdves ir jose veikiančius aktyvius miestiečius, kaip pavyzdžiui „urban gardening” iniciatyva Šilainių sodai ar „K.I.N.A.S. Panemunė“ erdvė. Besikuriančios vietos iniciatyvos turi potencialo tapti sėkmės istorijomis, padedančiomis seniūnijoms atrasti savitą veidą ir kultūros ritmą.

Kauno menininkų namai tikisi, kad duomenimis ir analize paremtos įžvalgos prisidės prie tvarių kultūros lauko sprendimų priėmimo miesto lygmeniu. Kartu tai galimybė pamatyti problemines kultūros lauko vietas bei pasidžiaugti tais pasiekimais, kurie viršija lūkesčius, ir juos viešinti.

Pilną 2023 metų Kauno kultūros lauko analizę galima rasti čia.

Kauno kultūros lauko analizė buvo atlikta remiantis duomenimis, kurie buvo surinkti iš 2023 metais svetainėje kultura.kaunas.lt publikuotų renginių (1730 renginių).