Balandžio 14 d. galerijoje „Vartai“ duris atvėrė pirmoji Igno Krunglevičiaus personalinė paroda Lietuvoje „Privatus sintaksės virusas“, kurioje pristatomi kūriniai atspindi ilgalaikius menininko tyrinėjimus. Igną Krunglevičių domina tokie reiškiniai kaip psichikos sutrikimai, keistas kompiuterio sugeneruoto balso šiurpumas, žmonių kognityvinė evoliucija ir technologijų neatsiejamumas nuo mūsų kūnų ir kasdienybės. Supindamas šiuos reiškinius savo meninėje praktikoje, Ignas Krunglevičius […]

Balandžio 14 d. (antradienį) 18 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma pirmoji Igno Krunglevičiaus personalinė paroda Lietuvoje „Privatus sintaksės virusas“, kurioje pristatomi kūriniai atspindi ilgalaikius menininko tyrinėjimus. Igną Krunglevičių domina tokie reiškiniai kaip psichikos sutrikimai, keistas kompiuterio sugeneruoto balso šiurpumas, žmonių kognityvinė evoliucija ir technologijų neatsiejamumas nuo mūsų kūnų ir kasdienybės. Supindamas šiuos reiškinius savo meninėje praktikoje, […]

Dešiniajame Neries krante kylantį verslo centrą „Quadrum“ papuoš subtilią rašyseną ranka primenanti Lauros Kaminskaitės neono instaliacija “Pokalbis (įskaitant skirtingo pobūdžio judesius)“, bei vidiniame centro kieme atsirasiantis Norvegijoje gyvenančių ir kuriančių meninko Igno Krunglevičiaus ir architekto Gary Bates dueto suprojektuotas garso bokštas pavadinimu „Apšviečiančios srovės“. Pasak „Schage“ generalinio direktoriaus Kjetilo T.Hansseno, švelnios neono šviesos “hieroglifai”, išrašyti […]

Rugsėjo 4-6 dienomis Kunsthall Oslo vyko trijų dienų performasų ir peržiūrų programa Soft City, kurioje pristatytas Igno Krunglevičiaus projektas Dark Pool. Projekte Dark Pool žmogus vaikščioja po miestą su paslėptu radio dažnių siųstuvu, trikdančiu 3G, GSM ir WiFi signalus. Skaitmeninė mobili komunikacija tampa neįmanoma 10 metrų atstumu  nuo nepažįstamojo atlikėjo. Kaip sako Krunglevičius „turint tokį įrenginį […]

LTMKS paroda „Tarpdiscipliniškumo kapinynuos (?)“ spalio 17-31 d. veikė „Vilniaus vartų“ komplekso ir Jono Meko vizualiųjų menų centro erdvėse. Taigi apsilankyti šioje parodoje (bent jau atidaryme) skatino ne tik suintrigavusi parodos anotacija bei pavadinimas, bet ir pati vieta, kurioje aš, prisipažinsiu, buvau apsilankysiu iki tol tik sykį. Į atidarymą ėjau nusiteikusi archeologiniams kasinėjimams ir radiniams, […]

Spalio 17 d. „Vilniaus vartų“ komplekso ir Jono Meko vizualiųjų menų centro (Gynėjų g. 14) erdvėse atidaryta paroda „Tarpdiscipliniškumo kapinynuos(?)“. Kur yra gaivaus gyvumo, ten jis savaime suranda išraiškos lytį (Vydūnas, „Sąmonė“) Kartais atrodo, kad tarpdiscipliniškumo sąvoka aptariant šiuolaikinio meno reiškinius nėra labai aktuali. Ji tik retkarčiais vienur kitur švysteli pamėklišku pavidalu. Tarpdiscipliniškumo sąvoka gana […]

Parodos „Lietuvos dailė: 18 parodų“ anotacijoje teigiama, kad tai „parodų paroda“. Tai reiškia, kad paroda „Lietuvos dailė“ yra sudaryta iš 18 atskirų parodų. Bet kartu teiginys „parodų paroda“ teigia, kad šį paroda yra geriausia iš visų parodų. Jeigu lygtį susipaprastinsime ir tarsime, kad „visos parodos“ yra būtent šios 18 parodų, gausime, kad paroda, sudaryta iš […]

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje tęsiasi Prancūzų instituto Lietuvoje, Goethe‘s instituto ir Nacionalinės dailės galerijos organizuojamas pokalbių ciklas „Kultūros horizontai 2020. Kultūros praktikos skaitmeniniame amžiuje“. Renginių ciklas skirtas šiuolaikinių technologijų ir kultūros bei meno reiškinių santykio aptarimui įvairiais aspektais. Ciklą sudaro penki pokalbių vakarai, kuriuose dalyvauja kultūros, meno teoretikai ir praktikai iš Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos ir […]

  Balandžio 26 – 28 dienomis Kioskprojects* pristato kūrybines dirbtuves –simpoziumą „Spheres of Power. Tension & Exchange“, vyksiančias Berlyne, GlogauAIR menininkų rezidencijoje. Šios kūrybinės dirbtuvės yra tyrimų projekto dalis, kuriame dalyvauja menininkai bei kritikai iš Lietuvos, Vokietijos bei Skandinavijos. 2010 m. Berlyno bienalėje buvo pristatytas Renzo Martens filmas „Enjoy Poverty“, kuris po daugelio epizodų apie […]

Šiuolaikinio meno centre pasibaigusi paroda „Lietuvos dailė: 2000-2010“, sukėlusi tiek viešų ir asmeninių diskusijų, aistrų ir būtinybę dar kartą šaltai  permąstyti pačios institucijos vietą ir vaidmenį Lietuvos meno scenoje bei jau anekdotu tapusio autentiško „dailės“ termino vartojimą, yra per svarbi, kad ateityje išliktų tik šios polemikos pavidalu. Juk kita paroda įvyks tik po dešimties metų. […]