Melburne formuojasi australiška menininko J. Urbono planetos versija

Prieš metus Lietuvai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje atstovavęs menininkas Julijonas Urbonas provokuojantį vaizduotės eksperimentą tęsia Australijoje. Čia eksponuojama ne tik Lietuvos paviljono lankytojus sudominusi interaktyvi instaliacija „Planeta iš žmonių“, bet ir kitas jau gerai pasaulyje žinomas menininko projektas – mokslinės fantastikos atrakcionas „Eutanazijos kalneliai“.

J. Urbono kūryba pristatoma Melburno mokslo galerijoje „Science Gallery“ veikiančioje parodoje „Swarm“ (liet. „Spiečius“). Evoliucinės biologijos mokslininko Marko Elgaro, mokslinės fantastikos rašytojos Amie Kaufman ir spekuliatyviosios architektūros atstovės Rachel Armstrong kuruota paroda gilinasi į žmogaus elgesio esmę ir kelia klausimą, kas skatina mus būti socialiais. Kvietimo savo kūrybą pristatyti Australijoje lietuvis menininkas sulaukė, kai „Planetą iš žmonių“ prieš kelis metus „formavo“ Dublino mokslo galerijoje, priklausančioje „Science Gallery“ tinklui.

„Šįkart sudėtingą lankytojus skenuojantį įrenginį teko konstruoti per atstumą. Įdomu tai, kad 15 000 kilometrų distanciją nuo Vilniaus iki Melburno transportuojamas kūrinys jūros konteineryje įveikė beveik per tiek pat laiko, kiek kosminėms misijoms trunka pasiekti artimiausius Lagranžo taškus. Tai specifinės vietos kosmose, į kurias šiose vaizduotės pratybose ir siūlau katapultuoti žmones. Dėl unikalių ten tvyrančių gravitacinių sąlygų ilgainiui kūnai imtų vienas kitą traukti ir formuotis į naują kosminį darinį“, – pasakoja J. Urbonas.

Per pirmąsias parodos Melburne savaites į astrofizikinę simuliaciją perkelti keli tūkstančiai specialaus skaitytuvo nuskenuoti lankytojai. Šalia eksponuojamas kitas, dar 2010 m. menininko sukurtas projektas „Eutanazijos kalneliai“. Tai hipotetinis linksmųjų kalnelių atrakciono ir eutanazijos mašinos hibridas, sukurtas elegantiškai ir maloniai nutraukti žmogaus gyvenimą. Pagal kūrinio idėją vienvietis mirties vagonėlis pirmiausia pakiltų į 500 metrų aukštį, o vėliau jame esantis žmogus leisdamasis laisvuoju kritimu patirtų seriją intensyvių pojūčių, kurie baigtųsi euforija ir sąmonės netekimu. Šalia „Eutanazijos kalnelių“ pateikiama išsami studija apie šio kūrinio sukeltą rezonansą žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje, įtakas meno ir mokslo projektams, net tatuiruočių idėjoms.

Iki gruodžio veiksiančioje parodoje J. Urbono kūriniai eksponuojami greta tokių menininkų kaip legendinis žmogaus kūno ir technologijų sankirtas tyrinėjantis australų kūrėjas Stelarc, interaktyvių ir skaitmeninių instaliacijų pradininkas Scottas Snibbe, parodoje pristatantis bendrą projektą su dainininke Björk, taip pat biomedicinos animatorius Drew Berry ar vos prieš kelis metus MO muziejuje Vilniuje kūrinį „Drozofilų karaokė“ pristačiusi ir parodą kuravusi Ursula Damm.

J. Urbono kartu su tarptautine komanda plėtotą interaktyvią instaliaciją „Planeta iš žmonių“ Lietuvoje planuojama pristatyti kitąmet. Šį kūrinį po atstovavimo Venecijos architektūros bienalėje bendru menininko ir paviljoną organizavusio meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ sutarimu nuspręsta padovanoti Lietuvos Nacionaliniam dailės muziejui. J. Urbono kūrybos pristatymą Australijoje kofinansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija.