M. K. Čiurlionio kūriniai parodoje „Van Gogas ir žvaigždės“ Prancūzijoje, Arlyje
artnews.lt
Vincento van Gogo fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) birželio mėnesį atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“ – kosminė kelionė per daugiau nei 130 kūrinių, sukurtų 78 menininkų. Tarp jų ir trys M. K. Čiurlionio darbai: „Rex“ (1909), „Naktis“ (1905) ir „Naktis. Etiudas“ (1904/1905). Tai vienintelis Lietuvos menininkas, kurio paveikslai šioje parodoje pristatomi kartu su garsiausių menininkų: Vincento van Gogo, Kasimiro Malevičiaus, Edvardo Muncho, Vassily Kandinskio, Paulio Klee ir kitų darbais.
Van Gogo šedevras „Žvaigždėta naktis“ (Arlis, 1888 m.) saugomas Orsė muziejaus kolekcijoje, o dabar šis svarbiausias kūrinys pirmą kartą po beveik 136 metų atvežtas į Arlį ir eksponuojamas vos už kelių metrų nuo jo sukūrimo vietos.
Parodoje „Van Gogas ir žvaigždės“, kurią kuruoja Jeanas de Loisy ir Bice Curigeris, atsižvelgiama į unikalią XIX a. antrosios pusės atmosferą literatūros bei mokslo srityse. Tiek to meto menininkai, tiek mąstytojai išpopuliarino astronomiją per Victoro Hugo ir Julio Verno literatūros kūrinius; tuo pat metu dailininkai Jeanas-François Millet‘as, Camille‘is Corot ir Jamesas McNeillas Whistleris buvo susižavėję nakties, aiškios žvaigždžių šviesos vaizdais bei žinios apie kosmosą.

Šios naktinės scenos įtaka buvo labai didelė, ir tai atsispindi vėlesnių menininkų, tokių kaip Edvardas Munchas, Augusto Giacometti, Robertas Delaunay, Františekas Kupka, Kasimiras Malevičius, Georgia O’Keeffe, Helen Frankenthaler ir kitų parodoje pristatomų asmenybių darbuose. Tačiau Van Gogo žvaigždžių tyrinėjimas yra ne mažiau ypatingas – iš tikslaus žvaigždynų išdėstymo jo paveiksluose žinome, kad jis jas kruopščiai tyrinėjo, įsivaizdavo žvaigždes kaip mirusiųjų prieglobstį. Šis tikėjimas, kuris XIX a. viduryje buvo plačiai paplitęs paramokslinėje literatūroje, taip pat turėjo įtakos Van Gogo amžininkams, tokiems kaip Akseli Gallen-Kallela, Odilonas Redonas, Jamesas Ensoras, Wenzelis Hablikas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Susižavėjimas naktimi išliko ir šiuolaikiniame mene, kur jis įgavo įvairių formų. Tony Craggo, Alicjos Kwade, Anselmo Kieferio, Mariko Mori, Gilliano Bretto, Alfredo Smitho, Dove Allouche, Yveso Kleino, Lee Bontecou ir kitų autorių darbai taip pat įtraukti į šią kosminę kelionę.

VINCENTO VAN GOGO FONDAS ARLYJE buvo atidarytas 2014 m. ir skirtas Van Gogo menui bei šiuolaikiniams dailininkams, įkvėptiems jo kūrybos. Nuo pat pradžių jis bendradarbiavo su valstybinėmis ir privačiomis kolekcijomis, pvz., Van Gogo muziejumi Amsterdame. Fondas įsikūręs prestižinėje XV a. rezidencijoje, kurioje po rekonstrukcijos buvo sukurta daugiau kaip 1 000 kvadratinių metrų ploto parodų erdvė. Čia Fondas pristato vieną ar daugiau originalių Van Gogo drobių bei žymiausių šiuolaikinių dailininkų darbus.
Parodą „Van Gogas ir žvaigždės“ galima aplankyti iki rugsėjo 8 d.