.
2011    09    07

Liudo Andrikio paroda Klaipėdos fotografijos galerijoje

artnews.lt

„Menas – tai pokštas“ viename interviu prasitarė jaunas politikas, laisvalaikiu mėgstantis žarstyti kūrybos kibirkštis. Tas pats netikėtais kūrybiniais aktais pasižymintis Liudas Andrikis rugsėjo 9 d, penktadienį, 19 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos galerijoje (Tomo g. 7) kviečia į asmeninės fotografijų parodos atidarymą.

Paroda iš pirmo žvilgsnio atrodo esanti tiesiog galimybė žvilgterėti į kelių žmonių žaidimą, kuris visai nekaltai (ar šiek tiek kaltai) alsuoja erotika. Fotografijose vaizduojama standartinio kambario erdvė, langai pridengti užuolaidomis, statistiniai kambariniai augalai. Netobulas apšvietimas, kryptelėjęs ar išsiliejęs vaizdas eliminuoja suplanuoto meninio vyksmo galimybę ir byloja apie laisvą spontaniškumą.

Išskirtinumo jausmas ateina mėginant sekti iškalbingomis siužeto nuorodomis ar stebint visai nekasdienius subjektus. Pastarieji atrodo žaidžią keistą erotinį žaidimą, kurio taisykles galima rekonstruoti atsigręžiant į parodos pavadinimą. „Pussy magnet“ – angliakalbių žargonu šis terminas apibūdina vyruką, kurio sedukcinėms galioms negali atsispirti jokia švelniosios lyties atstovė. O pačiam vyriškiui, atrodo, nereikia nė įdėti pastangų, kad taptų geismo objektu savo paties geismo objektams. Tad remiantis pavadinimu – stebimos įvairios erotiniškai įkrautos subjektų priartėjimo stadijos.

Fotografijose vyriškasis subjektas dengia savo veidą kauke, tačiau lyg niekur nieko apnuogina kūną, vienur jis vienas, kitur greta moterų, dar kitur – vien moterys. Galima atkreipti dėmesį, kad visi personažai sustingę veiksmo pusiaukelėje, ramiai pasitinkantys objektyvo akį, be menkiausios flirto užuominos, kurią paprastai išduoda mimikos instrumentarijus. Juk kaip žinia bet kokio jausmo verifikaciją atlieka veidas, akys (ak, tie sielos veidrodžiai). Šiuo atveju, veidai beaistriai, tai kuria konfrontaciją su visa kūno plastika.

Stebėtojas yra provokuojamas ir intriguojamas, keliose fotografijose pasirodanti erotinių sadomazochistinių žaidimų atributo kaukės figūra (ta pati, kokias parduoda pritemdytose erotinių prekių parduotuvėse) ir įvairios veiksmo subjektų nusirengimo stadijos žadina nuojautą, jog tuoj įvyks kažkas Tokio pikantiško (o gal jau įvyko?). Kita vertus erotinis jaudrumas atrodo esąs tik ta tikras judesių ir pozų šablonas, kurį fotografijų siužeto subjektai naudoja kaip tam tikrą savitą kalbos priemonę. Galų gale jie nežiūri vienas į kitą, jų įdėmus žvilgsnis nukreiptą į tą, kuris stovi veiksmo paribyje ir jį stebi.

Meno mylėtojas žvelgdamas į „Pussy magnet“ galės mėginti rekonstruoti pasakojimą apie individo gilumoje tarpstančio deviantiškojo prado manifestacijas, erotizmą interpretuoti kaip dar vieną būdą kalbėti apie nūdienį gyvenimo nuobodį, atsirandantį iš persisotinimo ir pertekliaus. Kita vertus galbūt Fluxus filosofiją išpažįstančio kūrėjo darbuose tiesiog paprastas ir proziškas „kis, kis, kis katyte“ siužetas. Pokštas tiems, kurie mėgina viską, bet nepripažįsta paprasčiausio erotizmo ir mėgina rasti jam patogesnį paaiškinimą.

Paroda veiks iki spalio 7 d.