Litvakų dienos Londone

Praeitą savaitę Londone ir internetinėje erdvėje vyko Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje 9-ąjį kartą organizuojamos Litvakų dienos Londone. Litvakų dienos yra savotiškas tiltas, jungiantis Jungtinėje Karalystėje gyvenančius litvakus su jų istorine tėvyne, taip pat tai svarbus įvykis besidomintiems žydų istorija bei atminties politika.

Atminties temos rezonuoja ir su šiuolaikinio meno lauku. Baigiamajame 9-ųjų Litvakų dienų Londone renginyje – gegužės 29 d. vykusioje virtualioje diskusijoje „Atminties parkai. Šiuolaikinis menas ir litvakų istorija“ („Memory Parks. Contemporary Art and Litvak Story“) įvyko susitikimas tarp Holokaustą išgyvenusios Lietuvos šviesuolės profesorės Irenos Veisaitės, jos giminaitės, išeivio iš Lietuvos palikuonės – britų litvakės Jenny Kagan, neseniai Lietuvos pilietybę atgavusios pasaulinio garso menininkės litvakės Esther Shalev-Gerz iš Paryžiaus ir dviejų kuratorių – KEKS 2022 vadovės Daivos Citvarienės iš Kauno ir Folkestone trienalės meno direktoriaus Lewis Biggs.

Visi diskusijos dalyviai pastebėjo augantį Lietuvos kultūros lauko atvirumą. Diskusijos metu Esther Shalev-Gerz bei Jenny Kagan atskleidė kūrybines motyvacijas, įgalinančias pasirinkti raiškos priemones bei pasakojimo metodus. Irenos Veisaitės giminaitei, išeivio iš Lietuvos palikuonei Jenny Kagan, gyvenančiai ir dirbančiai Jungtinėje Karalystėje, labai svarbus yra būtent teatro ir imersijos aspektas, kuris padeda sukurti atmosferą per scenografinius elementus ir įtraukianti žiūrovą. Paryžiuje gyvenanti Vilniuje gimusią menininkę Esther Shalev-Gerz jaudina ne istorija, o šiuolaikinės​ visuomenės problemos ir įtampos, kurias menininkė analizuoja ir įprasmina savo video darbuose, skulptūrose ir objektuose, grįstuose konceptualiu mąstymu ir empatiška stebėsena.

Prof. Irena Veisaitė dalinosi savo įžvalgomis apie tai, kaip Lietuvos kultūros ir meno laukas atliepia trauminių patirčių atminties poreikį, ir apie svarbą išlaikyt tą lauką atvirą pagrindiniam tikslui – tiesos paieškai – siekti. Prof. Irena Veisaitė vebinaro metu palietė ir savo likimo keturių epochų sanklodoje temą, atskleistą ką tik pasirodžiusioje dr. Aurimo Švedo ir prof. Irenos Veisaitės knygoje anglų kalba „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, išleistoje leidyklos”Central University Press” .

Dalyviai

• Lewis Biggs – Liverpulio trienalės įkūrėjas ir Folkestone trienalės direktorius, 2019-ųjų m. Kauno bienalės kuratorius-patarėjas
• Dalia Citvarienė – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė
• Jenny Kagan – lietuvių kilmės britų menininkė, kurios darbai tyrinėja tapatybės, atminties ir jos žydiškos kilmės temas. J. Kagan sukūrė darbus 2017 m. Kauno bienalei ir toliau bendradarbiauja su „Kaunas 2022“ „Atminties festivaliu“
• Esther Shalev-Gerz – Vilniuje gimusi pasaulyje pripažinta menininkė, gyvenanti Paryžiuje. Jos darbai, reprezentuojami pirmaujančiose meno galerijose, tyrinėja atminties, traumos bei etiškumo moderniame pasaulyje klausimus.
• Irena Veisaitė – literatūrologė, teatrologė, Atviro Lietuvos Fondo steigėja, pasižymėjusi mąstytoja ir visuomenės veikėja, 2012 Gėtės instituto apdovanota Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, 2015 pelniusi kultūros ir meno premiją. Dr. Irena Veisaitė išgyveno Holokaustą.
• Diskusiją moderuos Justė Kostikovaitė, Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje. Jos misija – kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės skatinimas ir vystymas.
• Daugiau informacijos apie „Memory Parks“ – https://docdro.id/yWw0Mha
• Žiūrėkite diskusijos įrašą čia – https://www.youtube.com/watch?v=JfPwHK_hXLw