Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje – „The Guardian” akiratyje

2015 m. birželio 5 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Artnewslt-Dainius-Liskevicius-5

Per mėnesį nuo svarbiausio įvykio meno pasaulyje – Venecijos bienalės atidarymo – Lietuvos paviljone apsilankė per 4000 lankytojų. Ypatingu savo dėmesiu čia eksponuojamą Dainiaus Liškevičiaus „Muziejų“ apdovanojo pats Jonas Mekas bei įtakingasis britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs Lietuvos paviljoną tarp rekomenduojamų aplankyti.

Venecijos meno bienalės atidarymo metu gegužės 6 d. Dainiaus Liškevičiaus atnaujinto „Muziejaus“ atidaryme lankėsi ir LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, o tarp kelių šimtų svečių buvo žinomi menininkai Jonas Mekas, Giuseppe Zevola, dizainerė Sandra Straukaitė ir kt.

Paviljono komisaras ir kuratorius Vytautas Michelkevičius džiaugiasi, kad „Lietuvos paviljoną aplanko daugiau nei planuota lankytojų – maždaug apie 1000 per savaitę ir kad D. Liškevičiaus idėjos randa atgarsį tarp kitų nacionalinių paviljonų ir pagrindinės bienalės temos „Visos pasaulio ateitys“.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų aplankyti paviljonų sąrašą įtraukė tokie įtakingi dienraščiai kaip „The Guardian“, meno žurnalas „Mousse“, meno ir kultūros portalas „The Calvert Journal“ ir kt.

Lietuvos paviljonas veikia išskirtinėje Venecijos vietoje – Zenobio rūmų sode, kuris leidžia pasijusti tarpinėje būsenoje tarp dabarties ir praeities, tarp istorinės Venecijos ir kompleksiško modernizmo paveldo.

Paviljone specialiai atrinkti gidai su meno istorijos žiniomis pagyvina „Muziejų“ pasakodami jo daugiasluoksnes istorijas. Sandros Straukaitės specialiai sukurti kostiumai, primenantys sovietmečio darbininkų chalatus, suteikia instaliacijai tikroviškumo charakterį. Projekto vizualinę komunikaciją taip pat papildo Sandros Straukaitės sukurti maišeliai bei paviljonų organizatorių pagaminti degtukai bei ženkliukai.

„Nors mūsų paviljono projektas „Muziejus“ pasakoja mažos valstybės istoriją ir dabartį, tačiau jo idėjos yra aktualios ne tik pokomunistinėms šalims, bet ir šiandieniniam arabų pasauliui ir kitoms valstybėms, kuriose ribojama kūrėjo ir spaudos laisvė.

Nauja revoliucinių asmenybių (Antano Kraujelio, Romo Kalantos, Broniaus Maigio) interpretacija tarsi pasiūlo modelį kaip elgtis totalitariniuose režimuose ir jas pakeitusios naujose, kartais nacionalistinėse, demokratijose“, – teigia paviljono komisaras.

Šiandieninio transglobalaus pasaulio meno, politikos ir religijos sinergijų mąstus pratęsia ir ne vienas kitas bienalės paviljonas. Puikiu pavyzdžiu pasitarnauja Islandijos paviljonas, kuris po dviejų savaičių nuo atidarymo vietos savivaldybės nurodymu buvo uždarytas net su policijos pagalba.

„Islandijos paviljono pagrindinė idėja – mažinti kultūrinę ir religinę segregaciją. Menininkas Christophas Buchelis sukūrė veikiančią mečetę, kurioje keliskart per dieną vykdavo pamaldos musulmonams. Visiškai tikroviška mečetė buvo atidaryta dekonsekruotoje (iššventintoje) katalikų bažnyčioje. Tai pirmoji mečetė Venecijos senamiestyje ir joje rinkdavosi vietinė musulmonų bendruomenė, tačiau iki šiol ji vis dar uždaryta su oficialiu pretekstu, kad „neatitinka saugumo reikalavimų“, – pasakoja  V. Michelkevičius.

Anot jo, tai parodo, kokia trapi vis dar yra net ir Vakarų Europos sąmonė, reakcingai reaguojanti į novatoriškas, globalizuotas senų vertybių ir idėjų interpretacijas.

Jau 56 kartą vykstanti Venecijos meno bienalė yra vienas prestižiškiausių meno renginių Europoje. Ji vyksta kas dvejus metus nuo 1895 m., o Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Šiais ją apžiūrėti galima iki lapkričio 22 d., o Lietuvos paviljoną iki rugsėjo 30 d. Visas Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje naujienas galite sekti Facebook’e – www.facebook.com/LithuanianPavilion2015, taip pat interneto svetainėje www.museo.lt.

1 facade A guide in front of the Museum x Artist Liskevisius Jonas Mekas Curator Michelkevicius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *