Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniaus knygų mugėje: diskusijos apie išeivijos meną, Vilnių ir išskirtinis dėmesys A. Kašubienei-Kasubai

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) vasario 22–25 d. dalyvaus Vilniaus knygų mugėje. Muziejus kviečia meno ir literatūros gerbėjus apsilankyti stende 5.C01C, 5 salėje,  ir įsigyti naujų leidinių, suvenyrų bei sudalyvauti naujausių knygų pristatymuose.

LNDM renginiai: dovana Vilniui ir duoklė išeivijos menininkams

Vilniaus knygų mugėje LNDM kvies lankytojus diskutuoti apie 701-ąjį gimtadienį atšventusią sostinę ir išeivijos menininkų patirtis gyvenant svetur, jų kūrinius.

Vasario 23 d., penktadienį, 16 val. „Litexpo“ 5.1 konferencijų salėje muziejus pristatys ilgai lauktą naujieną – leidinį „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“. Algės Andriulytės, Rasos Antanavičiūtės, Arūno Gelūno ir Giedrės Mickūnaitės sudarytas „Vilniečių albumas“ – tai istorinis, meninis ir literatūrinis Vilniaus žemėlapis, tekstais ir vaizdais vedžiojantis skaitytoją po laiko ir erdvės atžvilgiais skirtingas vietas, kuriose Vilnius atsiskleidžia dar nematytais rakursais. Knygoje publikuojami vilniečių – įvairių sričių profesionalų – tekstai, skaitytojui kalbantys apie Lietuvos sostinę kaip apie gyvą, per amžius besikeičiantį organizmą ir ypač – apie miesto gyventojus, kurie nuo seniausių laikų ir kūrė miesto paveikslą.

Renginyje knygą pristatys leidinio sudarytojai ir autoriai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. A. Gelūnas, Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, dailės istorikė ir parodų kuratorė, profesorė Giedrė Jankevičiūtė. Pokalbį moderuos literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė.

LNDM, praėjusiais metais paroda paminėjęs grafiko Žibunto Mikšio šimtmetį, kviečia vasario 24 d., šeštadienį, 13 val. „Litexpo“ 1.3 salėje sudalyvauti prisiminimų knygos „Žibuntas Mikšys. „Kad būt sugrįžtama“ pristatyme. Renginyje dalyvaus meno istorikė Erika Grigoravičienė, filosofas Arūnas Sverdiolas, knygos sudarytoja Regina Urbonienė. Dalyvius kalbins menotyrininkė, parodų kuratorė Monika Krikštopaitytė.

Knygoje, kurią sudarė Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė, atskleidžiami ne vien įvairūs Ž. Mikšio biografijos aspektai, bet ir menininko amžininkų itin asmeniški, emocijų kupini atsiminimai. Tris itin svarbias kultūros sritis – teatrą, dailę ir literatūrą – savo kūryboje sujungęs Ž. Mikšys Paryžiuje buvo nematomais saitais susijungęs su daugybe žmonių, kuriems darė įtaką ir kurie savo prisiminimais pasidalino šioje knygoje, iliustruotoje menininko kūriniais.

Vasario 24 d., šeštadienį, 20 val. „Litexpo“ 1.3 salėje skaitytojai kviečiami į knygos „Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m. iki dabar“ pristatymą, kuriame dalyvaus knygos sudarytojos Rasa Žukienė ir Dalia Kuizinienė, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė, diskusiją moderuos rašytoja Sandra Bernotaitė.

Dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbomis išleistas – katalogas tekstais ir vaizdais atskleidžia įvairius lietuvių dailininkų, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukusių į Vokietiją, gyvenimo ir kūrybos aspektus. Taip pat išryškina ir aktualina karo pabėgėlių menininkų indėlį į nacionalinę kultūros istoriją, jų kūrybos savitumą, sujungia lietuviškos tradicijos kanoną ir Vakarų kultūros įtaką. Kataloge pristatomi darbai siejasi ir su faktiškai beribiu šiuolaikinės dailės lauku, nes visų šiai  parodai atrinktų menininkų kūryba funkcionuoja ir yra vertinama ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje meno scenoje.

Naujos knygos: nuo P. Smuglevičiaus kūrybos iki A. Kašubienės-Kasubos

Vilniaus knygų mugėje LNDM kvies muziejaus stende susipažinti su naujausiais muziejaus leidiniais.

Ką tik iš spaustuvės atvyko Lietuvos ir JAV aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos knyga „Tiksintis vaikas“, sudaryta Elonos Lubytės, išversta Aidos Martinaitytės.  LNDM A. Kašubienės-Kasubos padovanota unikali 1942–2019 m. sukurtų darbų kolekcija yra nepaprastai svarbi kultūrinės tapatybės dalis, atskleidžianti itin plačią menininkės, vizionierės kūrybinių interesų panoramą. Tačiau svarbią jos kūrybos dalį sudaro ir tekstai. „Tiksintis vaikas“ – tai menininkės prisiminimai apie gyvenimą Ginkūnuose iki 9-erių metų bei lietuviškųjų jos šaknų įamžinimas.

„Kasubos atsiminimai nepasakoja apie menininkės vaikystę; jie pasakoja apie laisvės augti ir atrasti atmosferą, kurioje ir galėjo užaugti menininkė. Knygą galima skaityti kaip vienos mergaitės prisiminimus apie laimingą vaikystę; pasakojimą apie dvarą ir jo šeimininkus; kaip prisiminimus apie pasaulį, kurį negrįžtamai nusinešė XX a. vidurio kataklizmai ir kuris vis dėlto išliko netikėčiausiu pavidalu: tampriomis audinio formomis“, – teigia literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė.

Skaitytojai taip pat turės galimybę susipažinti su mokslinių straipsnių rinkiniu „Pranciškus Smuglevičius. Kūrinių tyrimai ir restauravimas“, kurį sudarė prof. Jūratė Senvaitienė, Laima Janina Vedrickienė, dr. Dalia Panavaitė. Leidinyje atskleidžiami skirtingi P. Smuglevičiaus, vieno žymiausių klasicizmo epochos Abiejų Tautų Respublikos tapytojų, biografijos ir kūrybos aspektai. Dalis leidinio skirta P. Smuglevičiaus kūrybinio palikimo išsaugojimui – tai kūrinių tyrimai, restauravimo eigos aprašai, padedantys giliau pažvelgti į paveikslus ne tik dailėtyriniu, istoriniu, bet ir paminklosauginiu aspektu. Šis leidinys – puiki proga užpildyti tiek menininko biografijos spragas, tiek ir papildyti žinias apie jo kūrinius bei įtaką meno pasauliui, kurios pėdsakai regimi iki šių dienų. P. Smuglevičius padarė svarią įtaką Europos vizualinės kultūros kaitai, tačiau  vis dar lieka nepakankamai žinomas.