Lietuvos erdvės agentūra 17-ojoje Venecijos architektūros bienalėje

2021 m. spalio 4 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

2021 m. gegužės 22 d. – lapkričio 21 d. vykstančioje 17-ojoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovauja menininko, dizainerio, inžinieriaus ir tyrėjo Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra (LEA). Šios 2019 m. įkurtos fiktyvios organizacijos tikslas – tyrinėti kosminę kultūrą, nežemišką vaizduotę ir gravitacinę estetiką. Pastarasis menininko įvestas terminas apibūdina gravitacijos manipuliacijų sukeltas ekstremalias kūno ir vaizduotės patirtis, bei apibendrina daugiau nei dešimtmetį J. Urbono vykdomus tyrimus. Naujausias jų – iš žmonių kūnų suformuotos dirbtinės planetos meninė-mokslinė galimybių studija „Planeta iš žmonių“. Venecijoje pristatomu minties eksperimentu menininkas klausia, ko reikėtų norint įgyvendinti tokią architektūrinę fikciją ir bando išsiaiškinti jos socialines ir politines pasekmes. Projekte nagrinėjamos aktualios estetinės, etinės ir politinės kosmoso problemos, susijusios su nacionalinėmis ir komercinėmis kosmoso programomis, kosmoso kolonizavimu ir privatizavimu, jo tarša ir teisėkūra, vaizdavimu ir vaizduote.

Lietuvos paviljoną pristato Lietuvos kultūros taryba, organizuoja rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“. Jo direktorė Julija Reklaitė paskirta paviljono komisare. Paviljoną kuruoja dizaino, architektūros ir šiuolaikinio meno kuratorius, Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, kolektyvo Atelier LUMA kūrybos vadovas ir buvęs šiuolaikinio meno ir dizaino centro Z33-House, Haselte, Belgijoje, įkūrėjas bei meno direktorius Janas Boelenas.

Tarp spekuliatyvaus dizaino ir architektūros disciplinų balansuojantis projektas siūlo pastūmėti architektūrą į radikalesnes aplinkybes ir pasvarstyti apie konceptualią Vitruvijaus žmogaus inversiją. Kitaip tariant, kas nutiktų, jei žmogus iš centrinės figūros, aplink kurią ilgą laiką viskas sukosi, virstų tuo, iš ko ir formuojama architektūra? Svarstant apie planetinio mastelio „statybas“ ir teraformavimą, kviečiama kritiškai pažvelgti į žemiškąją architektūrą ir pagrindinę nuo Žemės paviršiaus atsiplėšti jai trukdančią problemą – gravitaciją.

Architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuota LEA laboratorija įsispraudė į renesansinę Santa Maria dei Derelitti bažnyčią. Lyg kilnojama „kosminė stovyklavietė“ įrengta instaliacija suskliausta dviem šviesos burėmis, kurioms modulinės struktūros dizainą kūrė Vladas Suncovas. Menininkas taip pat sukūrė centrinio interaktyvios architektūrinės instaliacijos objekto – 3D skenerio korpusą. Laboratorijos lankytojai kviečiami užeitį į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkus norimą choreografinę pozą. Nuskenuotų kūnų trimačiai atvaizdai perkeliami į astrofizikinę vieno iš Lagranžo taškų kosmose simuliaciją, kur dėl specifinių sąlygų ilgainiui kūnai ima vienas kitą traukti. Čia pat įrengtuose ekranuose galima matyti besiformuojantį gniužulą ir save – naujo dangaus kūno bendrakūrėją. Šios architektūrinės fantastikos vizualizavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris), sukūrę ir konceptualų Lietuvos erdvės agentūros vizualinį identitetą – specialų šriftą, suprogramuotą pagal žmogaus griaučių struktūrą.

Trosais ir laikančiomis konstrukcijomis įžemintą architektūrinę kompoziciją kūrusių O. Lozuraitytės ir P. Išoros tikslu tapo suteikti laboratorijai neatpažįstamą žinomų medžiagų įspūdį. Reaguodami į aktualius medžiagiškumo klausimus, architektai panaudojo viename iš perdirbimo ciklų išgaunamą plastiko masę. Bendradarbiaujant su didžiausia plastiko gamintoja Baltijos šalyse ir viena iš pirmaujančių plastiko perdirbimo įmonių Europoje, pagaminti specialūs krėslai ir registratūros stalas. Masyvios plastiko struktūros atspindi kritinį požiūrį į žmogaus formuojamą geologinį sluoksnį ir mūsų kaip rūšies Žemėje paliekamus vartojimo pėdsakus. Žmogaus žarnyną primenantis, ornamentiškas baldų paviršius papildo J. Urbono plėtojamą susipynusių žmonių kūnų kaip kosmoso fosilijų idėją. Vingrią medžiagą architektai sustingdė specialiuose toro formos įkvėptuose elementuose ir ant besisukančio stalo paviršiaus. Pastarasis ekspozicijoje veikia ir kaip J. Urbono kūrybos ir tyrimų archyvas. Ant jo eksponuojami anksčiau įgyvendintų ar dar tik būsimų projektų maketai, tarp kurių „Eutanazijos kalneliai“, „Orgazmo karuselė“, „Oro laikas“, „Sapnų viešbutis“, „Baranio kėdė“, „Vėmimo mentelė“, „Hipergravitacinis fortepijonas“, „Smegenų suktukas“.

Be architektūrinės ekspozicijos, LEA pristato ir Pirmąją metinę ataskaitą (Annual Report No.1) – leidinį, kuriuo siekta šį projektą kontekstualizuoti ir paruošti jo mokslinius pagrindus. Išsami, J. Urbono kartu su asistuojančia kuratore Milda Batakyte išleista publikacija apžvelgia menininko plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją ir ieško atsakymų, ar ši misija galėtų būti įmanoma. Bendradarbiaudama su galerija „Vartai“ ir „Rupert“, leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“.

Specialiai Venecijos architektūros bienalei adaptuotas J. Urbono projektas „Planeta iš žmonių“, pirmą kartą 2018 m. buvo pristatytas „Science Gallery“ Dubline, po to Šanchajaus šiuolaikinio meno muziejuje, Ujazdowski pilies šiuolaikinio meno centre, Varšuvoje, o kaip menininko solo paroda su nauja skenerio versija 2018-jųjų pabaigoje veikė galerijoje „Vartai“ Vilniuje. Vėliau planeta formavosi „Collective“ parodų erdvėje Edinburge. Tai antras kartas, kai Lietuva architektūros bienalėje prisistato savarankiškai. 2016-aisiais kartu su latviais ir estais Lietuvos atstovai kūrė bendrą „Baltijos paviljono“ projektą, o 2018 m. Venecijoje veikė Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruotas „Pelkių paviljonas“.

Menininkas, tyrėjas – Julijonas Urbonas
Paviljono komisarė – Julija Reklaitė
Paviljono kuratorius – Janas Boelenas
Asistuojanti kuratorė – Milda Batakytė
Paviljono architektai – „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“ (Petras Išora ir Ona Lozuraitytė)
Modulinių struktūrų dizaineris – Vladas Suncovas
Grafikos dizaineriai, 3D skenerio programuotojai – „Studio Pointer*“ (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris)
Inžinierius – Povilas Ambrasas
Prodiuseris – Mindaugas Reklaitis
Komunikacija – Jogintė Bučinskaitė ir Vilius Balčiūnas
Vietos vadybininkas – Marco Scurati
Koordinatorės – Eglė Kliučinskaitė ir Erika Urbelevič
Interaktyvių medijų koordinatorius – Ignas Pavliukevičius

Strateginis partneris – „X Museum“ (Pekinas). Partneriai: „Collective“ (Edinburgas), „Science Gallery“ (Dublinas), galerija „Vartai“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Girteka Logistics“. Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aerokosmoso asociacija, „Kosmica Institute“, „Formuniform“.

Julijono Urbono įsteigtos Lietuvos erdvės agentūros laboratorija 17-oje Venecijos architektūros bienalėje, 2021, Venecija. Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *