• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.
2023    03    23

Lietuvos dizaino istorija ir ją liudijančių objektų pristatymas tarptautinėje dizaino parodoje Berlyne

artnews.lt

Kovo 24 d., penktadienį, Berlyne, Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dekoratyvinės dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces).  Šiame tarptautiniame projekte tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus. 

Paroda „Retrotopija“ vainikuoja kelerius metus trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. 6 iki 9 dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui.

Tai paroda apie ateities vizijas, kurios ne visada realizuojamos, bet visada reiškiasi konkrečiomis erdvinėmis ir vizualinėmis formomis, ir tik taip gali paveikti visuomenę. Miesto planavimas, architektūra ir dizainas atlieka lemiamą vaidmenį praktikose, kuriomis siekiama kurti geresnius pasaulius. Entuziastingas tikėjimas technologijų galia ir aistra planuoti buvo „sistemos dizaino“ ir privačių bei viešųjų erdvių projektavimo varomosios jėgos, siekiančios iki pat kosmoso. Pirmą kartą per dešimtmečius ši paroda sujungia daugybės įtakingų dizainerių iš postsocialistinių šalių, tokių kaip Estija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Ukraina, kūrybą.

Iš Lietuvos parodai Berlyne atrinkta daugiau kaip 50 taikomosios dailės ir dizaino objektų. Tarp kitų eksponatų joje demonstruojama restauruota Algimanto Stoškaus erdvinė vitražo instaliacija „Kosmoso fantazija“ (1965), legendiniai dulkių siurbliai „Saturnas“, tekstilinė „Kaspino“ aorta, kurią audžiant panaudotos rekonstruotos vokiškos kaspinų audimo staklės. Tarp parodoje pristatomų lietuvių autorių – vitražo meistras Algimantas Stoškus, skulptorius vizionierius Teodoras Kazimieras Valaitis, architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, Lietuvos dizaino „tėvu“ vadinamas Feliksas Daukantas, dizainerių pora Gintautėlė ir Tadas Baginskai, tekstinių inovacijų kūrėja Venifrida Stasė Račkaitytė, grafikai Antanas Kazakauskas ir Arvydas Každailis bei kiti autoriai. Parodai eksponatų taip pat skolino Lietuvos nacionalinis muziejus, Technikos ir energetikos muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir privatūs asmenys.

Parodos kuratorė dr. Claudia Banz atstovauja vienam iš Berlyno valstybinių muziejų (Staatliche Museen zu Berlin) – Berlyno taikomosios dekoratyvinės dailės muziejui, kuris ir yra pagrindinis šios parodos iniciatorius. Lietuvos paviljoną rengė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto dizaino tyrėja dr. Karolina Jakaitė. Kitų šalių kuratoriai: Polina Baitsym ir Alex Bykov (Ukraina), Melinda Farkasdy ir Judith Horváth (Vengrija), Helena Huber-Doudová (Čekija), Silke Ihden-Rothkirch (Vokietija), Viera Kleinová (Slovakija), Rostislav Koryčánek (Čekija), Mari Laanemets ir Kai Lobjakas (Estija), Florentine Nadolni (Vokietija), Anna Maga ir Kaja Muszyńska (Lenkija), Cvetka Požar (Slovėnija), Klára Prešnajderová (Slovakija), Alyona Sokolnikova (Vokietija), Koraljka Vlajo (Kroatija).

Parodą lydi išsamus katalogas, kuriame pristatomi kontekstiniai dizaino tyrimai, publikuojama daug archyvinės medžiagos, dizaino projektų bei iliustracijų. Katalogą išleido Dortmunde įsikūrusi leidykla „Verlag Kettler“. Jame publikuojami ir du Lietuvos dizaino istorijos tyrimus pristatantys tekstai – tai Karolinos Jakaitės straipsnis apie utopiškiausius parodų dizaino projektus bei paradoksus ir LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus kuratorės Živilės Intaitės parengtas straipsnis apie lietuvių moteris dizaineres, kūrusias baldų projektus XX a. 6–8 deš.

Įžanginiame katalogo tekste Prūsijos kultūros paveldo tarybos prezidentas p. Hermannas Parzingeris, dalyvausiantis ir parodos atidaryme, rašo: „Viliuosi, kad Retrotopija pritrauks daug susidomėjusių lankytojų ir tai paskatins mus visus daug atidžiau pažvelgti į įvykius ir reiškinius, vykstančius Lietuvoje, Slovakijoje ar Kroatijoje, Slovėnijoje ar Estijoje.“ Jis taip pat atskirai paminėjo Ukrainą: „Mano išskirtinis dėmesys ir padėka ukrainiečių partneriams, kurių tapatybė ir teisė egzistuoti dabar ginami kare, Rusijos grėsmės akivaizdoje. Tai tik dar labiau pagrindžia šios parodos reikalingumą ir svarbą.“

Kitų šalių parodos instituciniai partneriai: VDR Kasdienybės kultūros dokumentacijos centras (Beskovas / Eisenhiutenštatas), Slovakijos dizaino centras (Bratislava), Slovakijos nacionalinė galerija (Bratislava), Moravijos galerija (Brno), Taikomosios dailės muziejus (Budapeštas), Šiuolaikinio meno muziejus (Kijivas), Stedley meno fondas (Kijivas), Architektūros ir dizaino muziejus (Liubliana), Prahos nacionalinė galerija, Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Talinas), Imago of Culture (Užhorodas), Varšuvos nacionalinis muziejus, Dailės ir amatų muziejus Zagrebe, Černigivo monumentalizmo bendruomenė, ARWM Kultūros paveldo apsaugos fondas.

Rėmėjai. Pagrindinis parodos rėmėjas yra Prūsijos kultūros paveldo taryba (Kuratorium Preußischer Kulturbesitz). Tarp parodos institucinių partnerių ir rėmėjų – Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos Respublikos ambasada Berlyne, taip pat Vilniaus dailės akademija, AB „Vilniaus pergalė“.

Iliustracijos: Parodos „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ Taikomosios dekoratyvinės dailės muziejuje Berlyne ekspozicijos fragmentas su Lietuvos dizaino objektais. Fotografijos Karolinos Jakaitės