Kauno bienalė ir „Chroniques“: Prancūzijoje Lietuvos menininkai tyrinės malonumo ribas

Marselyje ir kituose Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono miestuose lapkričio 8 d. prasidėsiančioje skaitmeninio meno bienalėje „Chroniques“ (Biennale des Imaginaires Numériques) Kauno bienalė pristatys Lietuvos meninink(i)ų ir jų grupių kūrybą. Šių dviejų šiuolaikinio meno festivalių partnerystė yra Lietuvos sezono Prancūzijoje programos dalis, kurios tikslas tarptautinę auditoriją plačiau supažindinti su Lietuvos šiuolaikinio meno scena ir jos įvairove.

Tai jau antroji šiais metais Kauno bienalės partnerystė Prancūzijoje ir trečioji Europoje. Liono bienalėje ji pristatė keturių Lietuvos menininkų ir menininkių kūrinius, o šiuo metu Europos kultūros sostinėje Tartu 2024 vyksta Kauno bienalės kuruojamos „Kūrybiškos Europos“ platformos „Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) paroda „Superorganism“.

„Su kolegomis juokauju, kad šiais metais Kauno bienalė vyksta ne Kaune, o Prancūzijoje ir Estijoje. Nors Lietuvoje esame labiau atpažįstami kaip didžiausio šiuolaikinio meno festivalio organizatoriai, jau keletą metų įgyvendiname ne tik vietos, bet ir tarptautinius projektus, bendradarbiaujame su šiuolaikinio meno lauko operatoriais visoje Europoje. Tai esmingos patirtys mūsų komandai, bet dar svarbiau, kad galime prisidėti prie Lietuvos menininkų reprezentacijos pasaulyje“, – teigia Kauno bienalės direktorė Neringa Kulik.

Apie malonumą malonumų visuomenėje

„Chroniques“ šiemet tyrinėja malonumo sąvoką šiuolaikinėje visuomenėje ir gilinasi į skaitmeninių technologijų įtaką žmogaus emocinėms būsenoms, kūnui ir tarpusavio santykiams. Festivalio programoje – parodos, performansai, koncertai, virtualios realybės patirtys ir diskusijos, skirtos tiek plačiajai visuomenei, tiek meno profesionalams.

Šioje inovacijų ir skaitmeninės vaizduotės terpėje Aistė Ambrazevičiūtė pakvies žiūrovus į virtualių augalų sodą, kur skaitmeninės technologijos susipins su dekoratyviniu menu ir architektūra. Menininkė, tyrinėdama gamtos grožio ir skaitmeninio pasaulio sąsajas, naujame kūrinyje „Plantasia Lab“ atvers naują perspektyvą į šiuolaikinio meno galimybes.

Emilija Škarnulytė, savo daugiasluoksniuose filmuose ir instaliacijose prasiskverbianti už regimos tikrovės ribų, „Chroniques“ bienalės lankytojams pristatys egzistuojantį darbą „Riparia“ – vizualią kelionę Ronos upe per Ženevos ežerą, kurioje pasitelkiama povandeninių jutiklių ir fotogrametrijos technika. Menininkė studijuoja vandens takus ir žmogaus poveikį gamtai, keldama klausimus apie mūsų kraštovaizdžių praeitį ir ateitį, tyrinėdama laiko gelmę ir nematomas geologinių darinių, ekologinių ir politinių sistemų struktūras.

Naujojoje Maximiliano Oprishkos instaliacijoje „Epique“ žiūrovai bus panardinami į audiovizualinį karo estetikos tyrinėjimą. Trijuose ekranuose bus atkuriami sulėtinti sprogimų vaizdai, masyvios smūginės bangos, virstančios mirtinais spąstais, primenančiais aukso žiedlapius. Kiekvienas ekranas pulsuos vis kitu garso takeliu ir kartu sukurs orkestro įspūdį, apgaunant jusles ir slepiant tikrąją karo realybę – sugriautus gyvenimus ir suniokotus miestus. „Epique“ mes iššūkį mūsų suvokimui apie karą, primindamas, kad malonumo šaknys visuomet turėtų būti kvestionuojamos.

Gabrielė Labanauskaitė, Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell Prancūzijos publikai pristatys šiuolaikinio muzikos teatro kompanijos „Operomanija“ prodiusuojamą muzikinį performansą „Sporto grupė“. Šis kūrinys – tai penkerių metų šiuolaikinio žmogaus savęs tobulinimo ir kūrimo dėsnių tyrinėjimo rezultatas. Performanse sporto inventorius virsta unikaliais muzikos instrumentais, o įkaitęs oras, prisotintas treniruotų kūnų ir pulsuojančių venų, tampa šiuolaikinės visuomenės veidrodžiu.

Iš sporto salės – į didmiesčio gatves ir intymias erdves. Simona Žemaitytė į „Chroniques“ atveža vaizdo kūrinį „Love Binge / All You Need Is Love“. Tai urbanistinė „juodosios dėžės“ opera apie meilę, intymumą ir įvairovę. Filmuotas po pirmosios pandemijos bangos Londone, kūrinys tyrinėja galimybes istorijas ekrane pasakoti įkūnytu būdu. Penki žmonės dalinasi savo patirtimis apie aistrą, seksą, vengimo ir priklausomybės elgesį. Vedami kompozitoriaus Urano Apako ir choreografės Tanios Soubry per judesį, pokalbius ir muzikines improvizacijos jie žvelgia į savo pažeidžiamumą ir švenčia įvairovę.

Ir, žinoma, efektingam bienalės atidarymui atvyksta Monika Zenkevičiūtė-Monikaze, scenoje jungsianti sintetinius eksperimentus su akustiniais tyrinėjimais. Dangiškas balsas, sklandantis virš elektroninių garsų, nenuspėjamos elektroninės kompozicijos, ambientiniai peizažai, dūzgiantis bosas ir sunkūs ritmai sklandys kažkur Marselyje vidurnaktį.

„Chroniques“ bienalėje vyks ir Vytauto Michelkevičiaus kuruojamas projektas – improvizacijų sesijos „A/V Jam Session“. Jas kurs Vilniaus dailės akademijos ir Aix-en-Provence aukštosios meno mokyklos studentai bei dėstytojai, dirbantys su garsu, programavimu, dirbtiniu intelektu, performansu ir kitomis medijomis. Sesijų metu taip pat bus pristatyta trumpametražių filmų ir multimedijos instaliacijų programa.

„Chroniques“ – tai itin sparčiai auganti bienalė, tyrinėjanti technologijų įtaką šiuolaikinei kūrybai. 2022 metais vykęs šiuolaikinio meno festivalis pritraukė daugiau nei 98 000 lankytojų iš viso pasaulio ir tapo vienu reikšmingiausių skaitmeninio meno įvykių Europoje.

15-oji Kauno bienalė, kurioje bus galima išvysti naujus „Chroniques“ ir 17-ojoje Liono bienalėje pristatytus Aistės Ambrazevičiūtės, Andriaus Arutiunian, Linos Lapelytės, Maximiliano Oprishkos  ir Anastasijos Sosunovos kūrinius, vyks 2025 m. rudenį.

Skaitmeninio meno bienalė „Chroniques“ (Biennale des Imaginaires Numériques) vyks Marselyje ir kituose Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono miestuose š.m. lapkričio 8–2025 m. sausio 5 dienomis.

Šis bendradarbiavimas yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.